Apie šią knygą girdėjau ir buvau ja susidomėjusi dar gerokai prieš jai pasirodant. Gal dėl to, kad daug tikėjausi, buvau daug girdėjusi, pagaliau paėmusi ją į rankas, nusivyliau. Iš pradžių mane erzino autoriaus rašymo...

Apie šią knygą girdėjau ir buvau ja susidomėjusi dar gerokai prieš jai pasirodant. Gal dėl to, kad daug tikėjausi, buvau daug girdėjusi, pagaliau paėmusi ją į rankas, nusivyliau. Iš pradžių mane erzino autoriaus rašymo stilius: aš apie karą noriu sužinoti, o ne apie jo ligas-alergijas, vaikystės herojus, metimus-pradėjimus rūkyti, draugelius ir pan. Kitaip tariant, iš pradžių mane erzino tas savęs kišimas visur, kur tik atsiranda proga. "Juk čia tokio masto dalykai vyksta, kodėl man pasakojamos tokios asmeninės nesąmonės?", - štai taip jaučiausi knygos pradžioje.

Vis tik vėliau priptatau arba jau įsitraukiau į pačią istoriją ir man jau nebetrukdė. Man pradėjo patikti asmeninių pokalbių nuotrupos su "maidancais", "Pervyj Sektor" žaliūkais ar išgyvenusiais "kiborgais". Juk kartais didžioji politika ir paplitę įvykių naratyvai eina sau, o tikrovė sau. Manau, vos iš kelių pokalbių nuotrupų gali geriau susivokti, kas ir kaip vyksta, nei skaitydamas apie įvykių penkiolika straipsnių su visokių politologų komentarais ir pan. Kitas dalykas, kuris man patiko, - tai, kad D. Pancerovas išmano apie rusiškąją propagandą ir vis atkreipdavo dėmesį su kontekstu, kur ir kodėl rusai skleidžia "savąją tiesos versiją" ir pan.

Galiausiai - jis su kolegomis įlįsdavo ir bendraudavo su tais, apie kuriuos ar iš kurių išgirsti ką nors ne taip jau lengva ir dažna.

Taip pat gerai tai, kad jis nevyniodavo žodžių į vatą ir tiesiai sakydavo, ką galvoja, tiek apie rusus, tiek apie naujuosius Ukrainos vadovus. Jautėsi, kad Pancerovui gaila, kad tikriuosius Maidano didvyrius po revoliucijos į šalį nustumia visokio plauko politikieriai, nusprendę pasinaudoti gera proga gauti valdžios, o pirmieji - dažnai gerokai psichologiškai ar net fiziškai paveikti - turiu kovoti bandydami grįžti į savo gyvenimus. Labai gaila, kad po tokių įvykių dažnam tai buvo labai sunku ir jie susirasdavo geriausią draugą butelio dugne...

"Kiborgų žemė" yra svarbi ir reikalinga knyga. Norėčiau, kad būtų ir jos "tęsinys". Juk karas su Rusija dar nesibaigęs - ukrainiečiai vis dar kariauja.

Gana įdomi knyga. Įtraukė nuo pat pradžių,iš ties lengvai skaitėsi,buvo įdomu kaip įvykiai rutuliosis toliau. Man galbūt buvo šiek tiek per daug sekso scenų. :) Tai knyga,kurioje buvo...

Gana įdomi knyga. Įtraukė nuo pat pradžių,iš ties lengvai skaitėsi,buvo įdomu kaip įvykiai rutuliosis toliau. Man galbūt buvo šiek tiek per daug sekso scenų. :) Tai knyga,kurioje buvo meilįs,pavydo,skausmo,paslapčių,išdavystės. Ateityje kitą šios rašytojos knygą taip pat skaityčiau.. :)

Pagrindinės veikėjos praeitis kupina paslapčių, kurioms įminti prireikia kur kas daugiau pastangų, nei ispaniškos telenovelės siužetui nuspėti.
Vienok knyga patiks ne tik mįslingų scenarijų mėgėjams, ją drąsiai gali...

Pagrindinės veikėjos praeitis kupina paslapčių, kurioms įminti prireikia kur kas daugiau pastangų, nei ispaniškos telenovelės siužetui nuspėti.
Vienok knyga patiks ne tik mįslingų scenarijų mėgėjams, ją drąsiai gali rinktis skaitytojai, kuriems saviugdos lieteratūra yra "prie <3".

Visada galvojau, kad "Svajonių knygų" leidžiamos knygos yra lengvi, aistros bei meilės prisotinti romanai, bet, deja, klydau. Vienas kitas yra būtent tos istorijos, kurios galėjo nutikti kiekvienam iš mūsų. Nors tai antrasis...

Visada galvojau, kad "Svajonių knygų" leidžiamos knygos yra lengvi, aistros bei meilės prisotinti romanai, bet, deja, klydau. Vienas kitas yra būtent tos istorijos, kurios galėjo nutikti kiekvienam iš mūsų. Nors tai antrasis autorės romanas, visiškai neturintis sąsajų su pirmuoju, netikėtai bibliotekoje patraukė mano dėmesį. Ne paslaptis, kad mėgstu šeimos dramas, kuriose apstu socialinių ir psichologinių problemų. Matyt tai neatsiejama nuo to, ką teko studijuoti ir mokytis studijų metu. Jei paklaustumėt apie ką ši knyga, atsakyčiau dviem žodžiais - apie MOTERIS iš didžiosios raidės. Kiekviena iš jų savas problemas išgyvena skirtingai, kiekviena iš jų į gyvenimą bando "kabintis" kiek įmanoma tvirčiau, kiekviena iš jų praeities šmėklas stengiasi palikti toli už savęs, bet kad ir kaip norėdamos visa tai kuo greičiau pamiršti, jos vis dažniau atsigręžia į praeitį, kuri buvo šiurpi, negailestinga ir palikusi gilius randus jų viduje. Ką jaučia bei išgyvena moteris, kuri susirgusi vėžiu, turėjo atimti gyvybę dar jos įsčiose užsimezgusiai gyvybei? Ir ką jaučia mergina, kurią jos įtėvis seksualiai išnaudojo prieš jos valią? Dvi moterys, du likimai, dvejos istorijos, kurias sieja kažkas artimo, bet ir kažkas tolimo. Šiai knygai labai tiktų mano mėgstamo rašytojo Haruki Murakami žodžiai: "Kaip besistengsi, bet kai jau skauda, tai skauda". Šioje istorijoje labai skauda ir net jokie vaistai čia negali padėti. Belieka tik priimti gyvenimo šūkį - pasiduoti arba kovoti. Ką pasirenka kiekvieną iš jų, sužinosite perskaitę šią istoriją. Perskaičiusi šią knygą, norisi dar labiau palaikyti tas moteris, kurios dėl vienokių ar kitokių sveikatos problemų negali turėti atžalų. Kartais tokios moterys atrodo stipriausios už visus pasaulio kalnus, o jų širdis neišmatuojamai pilna gėrio ir meilės, kuria gali dalintis su visais žmonėmis, o ypač vaikais. Prisipažinsiu šią knygą perskaičiau įkvėpta vienos pažįstamos istorija, kuri dėl tam tikrų ir rimtų sveikatos problemų turėjo pasirinkti savo gyvenimą be vaikų, tačiau savo meile ir šiluma mielai dalinasi su savo globojamais vaikais. Todėl čia labai tiktų tokia citata: "Nebijokime būti pažeidžiami. Tas, kuris nebūtų sužeidžiamas, negalėtų nieko pajusti. Jis taptų skardiniu, mechaniniu ir negyvu žmogumi. Visuomet kilus kančiai atsiranda ir paguoda kančioje".

Knyga, atsiradusi pas manęs per klaida :) drauge norėjo gražinti mano knyga ir netyčia įdėjo savąją. Kai pamačiau viršelį, pagalvojau na tikrai nebūčiau jos pirkusi ir tikrai manau bus taip lėkšta ir taip neidomu...

Knyga, atsiradusi pas manęs per klaida :) drauge norėjo gražinti mano knyga ir netyčia įdėjo savąją. Kai pamačiau viršelį, pagalvojau na tikrai nebūčiau jos pirkusi ir tikrai manau bus taip lėkšta ir taip neidomu skaityti.. Klydau..
Pradzioje maniau, kad bus sunku skaityti, nes daug atskiru veikėjų, kurių akimis pasakojama istorija. Bet ištikrųjų buvo taip lengva skaityti, ir kaip nekeista visi veikejai puikiai įsiminė, ir net nereikėjo galvot iš kur jis, apie ką čia kalba ir kas jis. Vyras visada sako, kad mano knygų veikejai niekada nedirba, bet visada yra turtingi, žodžiu nesąmone. Tai ši knyga būtent apie darbą, kaip uždirbami pinigai :) Visa knyga buvo pilna veiksmo, atrodė net pati pavargdavau nuo jų darbo. Kalba ėjo apie socialinio tinklo "Kablys" iškėlimą į viešumą, viso šio reikalo ėmėsi vienos bendroves nedidele komanda. Atrodo gan paprastas pasakojimas, bet supranti, kad į paprasta romaną dar iveltas detektyvas :) Mano nuomone šioje knygoje buvo norima atskleisti, kad žmogaus morale bet kokiu atveju turėtų būti aukščiau už visus pinigus, valdžia, darbą.. Parodoma, kaip šių laiku žmones siekdami tu pinigu, valdžios bet kurioje srityje užmiršta ne tik save, bet ir žodį "teisingumas". Žodžiu, tikrai įdomi ir įtraukianti knyga! Ir kas nustebino (gal buvau per daug kritiškai nusiteikusi prieš šia knyga), kad net autores kalba buvo turininga ir tikrai geras rašymo stilius.
Vienas minusas - pabaiga tikrai galejo būti žymiai geresne, nes šia knyga tikrai galėjai dar plėtoti. Ir liko tam tikru klausimu..
Rekomenduoju ištikrųjų visiems!

Puiki knyga ir Raštų dalis kurioje sudėti įvairūs atsiminimai apie karo pabėgėlius Petrapilyje kelionių įspūdžiai po Ameriką, taip pat yra apsakymų ir pačios Žemaitės rašyta autobiografija. Lengvai skaitoma, senas...

Puiki knyga ir Raštų dalis kurioje sudėti įvairūs atsiminimai apie karo pabėgėlius Petrapilyje kelionių įspūdžiai po Ameriką, taip pat yra apsakymų ir pačios Žemaitės rašyta autobiografija. Lengvai skaitoma, senas leidimas, įdomi kalba.

Pirmoji mano skaityta Irvingo knyga. Aš taip laukiau, kol galėsiu pagaliau prisiliesti prie jo kūrybos, tikėjausi, kad bus labai įdomu. Pradėjau nuo pirmosios jo knygos, kadangi mėgstu pradėti nuo pačių autoriaus kūrybos...

Pirmoji mano skaityta Irvingo knyga. Aš taip laukiau, kol galėsiu pagaliau prisiliesti prie jo kūrybos, tikėjausi, kad bus labai įdomu. Pradėjau nuo pirmosios jo knygos, kadangi mėgstu pradėti nuo pačių autoriaus kūrybos ištakų. Tačiau gal ir keista, bet mane tikrai nuvylė. Siužetas sukasi apie du draugus, kurie nueina į zoologijos sodą ir vėliau nusprendžia, kad reikia išlaisvinti visus žvėris. Perskaičiusi anotaciją galvojau, o, jau įdomu. Tačiau pasirodo visai ne, pasakojime daug nereikalingų kalbų, daug politinių niuansų, vieno iš veikėjų biografijai skiriamas visa knygos dalis, kurios gal ir nereikėjo visai. Netgi pabaiga, kai jau žvėrys išlaisvinti, nėra išplėtota ir pagrįsta tinkamai. Įdomus rašytojo humoro jausmas, sarkazmas, erotiniai motyvai vis šmėksteli. Bet pats rašytojas atrodo keistas, kaip ir jo rašymo stilius. Tikiuosi, kadanors, jei skaitysiu jo garsiąsias knygas "Pasaulis pagal Garpą" ir "Sidro namų taisyklės" jos man patiks labiau.

Perskaičius knygą apėmė jausmas, kad "o ne, liko dar viena neskaityta Hario Hūlės knyga mažiau". Patiko! Atrodo, kad su kiekviena knyga Haris tampa vis žmogiškesnis, parodo daugiau jausmų, padaro daugiau gerų poelgių. Man...

Perskaičius knygą apėmė jausmas, kad "o ne, liko dar viena neskaityta Hario Hūlės knyga mažiau". Patiko! Atrodo, kad su kiekviena knyga Haris tampa vis žmogiškesnis, parodo daugiau jausmų, padaro daugiau gerų poelgių. Man ypač patinka jo sarkazmas bendraujant su kitais veikėjais. O taip pat, kai kiti veikėjai jam nenusileidžia. Kaip "kabliuką" neskaičiusiems šios knygos, pasakysiu, kad neteksime dar vieno Hariui artimo žmogaus.
Ei, bet juk knyga ne tik apie Harį! Pagrindinė knygos siužeto linija Įdomi ir gana netikėtai pasibaigusi.

Ech, norisi ir pataupyti dar likusias Jo Nesbo knygas, bet per sunku atsispirti ir nepaimti į rankas...