Toliau tęsiu skaitymus apie Japoniją. Šį kartą apie jautrų istorinį laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, kai daug amerikiečių karių susižavėdavo japonėmis ir sukurdavo šeimas. Bet šiai mišriai meilei tuo metu išlikti...

Toliau tęsiu skaitymus apie Japoniją. Šį kartą apie jautrų istorinį laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, kai daug amerikiečių karių susižavėdavo japonėmis ir sukurdavo šeimas. Bet šiai mišriai meilei tuo metu išlikti buvo sunku savo gilias tradicijas turinčioje Japonijoje ir Amerikoje, kurioje buvo labai sunku susitvarkyti dokumentus svetimšalėms.
Šį romaną parašė amerikiečių autorė, kurią įkvėpė jos tėčio meilės istorija būtent su žavia japoniuke. Rašytoja pradėjo domėtis tokios meilės liudininkų likimais ir taip atsirado ši knyga. Pasirodo, japonių ir amerikiečių karių vaikų likimai dažniausiai buvo tragiški, net veikdavo specialūs gimdymo namai, kuriuose jiems tik gimus jie būdavo nužudomi, nes japonėms buvo draudžiama turėti vaikų su svetimšaliu ir tėvai jas nepriimdavo atgal į namus. Net daugiau nei 10 000 vaikų buvo tokio likimo. Aišku, kažkam pavykdavo pabėgti ir auginti vaikus kitoje šalyje ar atstumtųjų kvartale pačioje Japonijoje. Bet ši istorija yra tik viena iš daugelio ir jos atomazga nėra tokia pozityvi…
Knygoje atskleista to meto Japonijos tradicijos: arbatos gėrimo ceremonija būsimos nuotakos tėvų namuose būdavo nelengvas išbandymas būsimam vyrui, vestuvių rytas ir specialus vestuvinis kimono (shiromuku), kurį nuotaka dažniausiai paveldėdavo iš savo mamos. Knygoje galima rasti ir daug išminties perliukų: “Gyvenimas yra laimingas, kai myli. Gyvenimas dėl meilės - paikas. Gyvenimas, kad gyventum - nepakeliamas”.
Dar ir šiandien Japonijoje galima rasti Jizo statulėlių su raudonomis kepurėlėmis ir seilinukais, kurios būtent padeda gimusių negyviems, mirusių, patyrus persileidimą ar nutraukus nėštumą, vaikučių sieloms pereiti į anapusinį gyvenimą (Japonijos budizmo mokymas). Taip pat galima rasti ir mergaitės su raudonais bateliais skulptūrą, kuri būtent simbolizuoja japones merginas, laukiančias ar palydinčias amerikiečių karius. 2010 m. skulptūros kopija pastatyta ir San Diege prie amerikiečių karinio laivyno bazės, iš kurios kariai ir išplaukdavo į okupuotą tuo metu Japoniją.
Knyga įdomi neabejingiems istorijai, besidomintiems Japonija ir jos tradicijomis ir tiesiog norintiems patirti tikrą meilę. Autorė labai harmoningai ir subtiliai sujungė visas temas į vieną istoriją.

Skaitant knygą kelis kartus padėjau į šalį ir kurį laiką neėmiau skaityti toliau. Buvo sunku suprasti, kodėl jau ne jauniklė moteris, net du kartus išsiskyrusi, su gyvenimiška patirtim, elgėsi lyg nesubrendusi paauglė,...

Skaitant knygą kelis kartus padėjau į šalį ir kurį laiką neėmiau skaityti toliau. Buvo sunku suprasti, kodėl jau ne jauniklė moteris, net du kartus išsiskyrusi, su gyvenimiška patirtim, elgėsi lyg nesubrendusi paauglė, kuri pirmą kartą įsimylėjo. Nesupratau, kodėl ji paskutinį kartą iš Lietuvos vėl grįžo pas žmogų, kuris jos negerbė, skriaudė, tuo labiau, kad gyveno tokioje šalyje, kur moterų nuomonės niekas neklausė. Juk geriau vaiką auginti vienai, nei kasdien rizikuoti savo ir vaiko gyvybe. Na bet tai tikra istorija, todėl kas nutiko tas, negalėjo juk parašyti kitaip, nei buvo.
Aišku, gaila moters, kad papuolė į tokią situaciją, gaila mergaitės. Džiugu, kad viskas išsisprendė.

Sunkiai sekėsi "įsivažiuoti" ir įsitraukti į istoriją. Pasakojimas sudarytas iš daug gana neilgų skyrelių, kiekvienas skyrius - kaip atstvara pasakotojui/istorijai.
Gražūs levandų laukų aprašymai ir bandymas perteikti...

Sunkiai sekėsi "įsivažiuoti" ir įsitraukti į istoriją. Pasakojimas sudarytas iš daug gana neilgų skyrelių, kiekvienas skyrius - kaip atstvara pasakotojui/istorijai.
Gražūs levandų laukų aprašymai ir bandymas perteikti kvapus žodžiais.
Mistinės detalės, intriga ir paslaptys - vietoje ir laiku. Tačiau pasakojimas netolygus: ilgas tempimas pradžioje, o pabaiga išsirutuliojusi labai greitai. Tačiau pabaigoje taip ir lieka "kabliukas", ne visos mistinės detalės paaiškėja.