Tai visiškai tokia knyga nuo kurios tiesiog neįmanoma atsiplėšti iki kol neužverti paskutinio puslapio. Ji mane tiesiog įtraukė į savo įvykių bei paslapčių sūkurį. Ją perskaičiau vos per du vakarus, o tai reiškia, jog...

Tai visiškai tokia knyga nuo kurios tiesiog neįmanoma atsiplėšti iki kol neužverti paskutinio puslapio. Ji mane tiesiog įtraukė į savo įvykių bei paslapčių sūkurį. Ją perskaičiau vos per du vakarus, o tai reiškia, jog knyga man tikrai labai patiko ir norėjosi daugiau nieko neveikti, tik ją skaityti 🤭
Jau net ieškojausi informacijos apie tai, ar yra daugiau šios rašytojos knygų lietuvių kalba. Kol kas tik ši viena, bet labai tikiuosi, jog ateityje Svajonių knygos išleis ir kitas jos knygas.
Šiek tiek nustebino knygos pabaiga, nors joje man pritrūko, jog iki galo būtų paaiškinti veikėjų tam tikri motyvai ir pasirinkimai. Nepaisant to knyga man tikrai patiko! Jeigu norite paslaptingos, įtraukiančios bei Jus pavergiančios knygos - ši bus būtent tokia!

Buvo įdomu pavartyti. Teksto nedaug, pagrindas - nuotraukos. Tačiau kai kur tų nuotraukų trūko, neiliustruota viskas, apie ką rašoma tekste. Dėl pačių interjerų, tai kai kurie tikrai mieli, bet kituose negalėčiau gyventi,...

Buvo įdomu pavartyti. Teksto nedaug, pagrindas - nuotraukos. Tačiau kai kur tų nuotraukų trūko, neiliustruota viskas, apie ką rašoma tekste. Dėl pačių interjerų, tai kai kurie tikrai mieli, bet kituose negalėčiau gyventi, nebent tik svečiuotis.

Kaip ir kitos Riley knygos apie seseris, taip ir ši man paliko gerą įspūdį. Vienos galbūt patiko šiek tiek labiau, kitos mažiau, bet mano asmenine nuomone, jas perskaityti tikrai yra verta. Šiose įtaigiose istorijose susipina...

Kaip ir kitos Riley knygos apie seseris, taip ir ši man paliko gerą įspūdį. Vienos galbūt patiko šiek tiek labiau, kitos mažiau, bet mano asmenine nuomone, jas perskaityti tikrai yra verta. Šiose įtaigiose istorijose susipina praeitis bei ateitis, kuriose gausu aistros, meilės bei lemtingų pasirinkimų.
Kaip ir minėjau anksčiau, galbūt gali gąsdinti šių knygų apimtis, bet tikrai nėra ko bijoti, nes jos skaitosi labai greitai bei nenuobodžiai. Dabar su nekantrumu laukiu šeštosios knygos, kuri yra apie Elektrą. Panašu, jog jos istorija bus iš tiesų audringa.

Kažkaip nieko per daug iš knygo nesitikėjau ir prieš tai nebuvau apie ją labai domėjusis. Ir O DIEVE kaip ji mane nustebino ir sužavėjo! Lengva, šmaikšti, įtraukianti ir nuolatos verčianti šypsotis! Puslapiai verčiasi...

Kažkaip nieko per daug iš knygo nesitikėjau ir prieš tai nebuvau apie ją labai domėjusis. Ir O DIEVE kaip ji mane nustebino ir sužavėjo! Lengva, šmaikšti, įtraukianti ir nuolatos verčianti šypsotis! Puslapiai verčiasi kosminiu greičiu ir labai sunku nuo jos atsitraukti!
Taip, daug kas nuspėjama dar nuo pat pradžių, bet veikėjų charakteriai nebanalūs, o turintys tvirtumo ir sugebantys pripažinti klaidas. Su susižavėjimu skaičiau ironijos ir juoko persunktus dialogus.
Nuostabi knyga vasarai! Labai rekomenduoju, kas ieško atpalaiduojančios knygos.

Knyga, palikusi didžiulį įspūdį.
Tai pasakojimas apie dvi seseris: vyresnėlę Haną ir jaunėlę Emi. Hana, išgelbėjusi sesę nuo japonų kareivių, pati patenka į sekso vergiją. Dviejų linijų knygoje pasakojama apie...

Knyga, palikusi didžiulį įspūdį.
Tai pasakojimas apie dvi seseris: vyresnėlę Haną ir jaunėlę Emi. Hana, išgelbėjusi sesę nuo japonų kareivių, pati patenka į sekso vergiją. Dviejų linijų knygoje pasakojama apie 16-metės Hanos tragediją ir jau pasenusios Emi išgyvenimus, vaikystėje netekus sesers. Įdomesnė buvo Hanos linija. Atrodė, lyg būčiau skaičius siaubo trilerį.
Po tokios knygos netgi sunku žodžiais išsakyti, ką ji davė. Reikia pajausti...

Heida - mano vaikystės knyga. Negalėčiau suskaičiuoti kiek kartų esu ją skaičiusi. Kai sužinojau, kad vaikams ji privaloma perskaityti pagal mokyklos programą, tiesiog trypiau iš laimės.

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje...

Heida - mano vaikystės knyga. Negalėčiau suskaičiuoti kiek kartų esu ją skaičiusi. Kai sužinojau, kad vaikams ji privaloma perskaityti pagal mokyklos programą, tiesiog trypiau iš laimės.

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje pasakojama apie našlaitę Heidą, kurią penkerius metus augino mirusios motinos sesuo Deta. Gavusi darbo pasiūlymą Frankfurte, Deta atveža vaiką į Šveicariją atsiskyrėliui seneliui, visų vadinamu Ganyklų Dėde, tiesiai į Alpių kalnus ir be didelių skrupulų palieka. Į ramią atsiskyrėlio kasdienybę, kartu su Heidos atvykimu, pūsteli nauji gaivūs vėjai. Ir nors kalnų papėdės apačioje stūksančiame kaimelyje, apie atsiskyrėlį sklando tamsūs gandai, Heidai jis be galo švelnus ir rūpestingas. Čia ji miega ant šieno, geria ožkų pieną, dienas leidžia gryname Alpių ore. Kasdien su draugu Petreliu ir visa kaimene ožkų keliauja į kalnų ganyklas. Kol staiga, metams praėjus, vieną dieną lyg iš niekur nieko, išdygsta teta Deta, tvirtindama jog surado Heidai vietą ponų Sezamanų namuose, kurie ieško savo mergaitei kompanjonės. Tuose namuose Heida turės puikias sąlygas augti, tobulėti, galės mokytis. Žinoma, Deta nutyli, kad šis sandoris atneš jai finansinę naudą. Nespėjusi susivokti Heida atsiduria Frankfurte, priešingoje nei augo, jai neįprastoje aplinkoje. Prabangus didžiulis namas, tarnai, privačios pamokos, rafinuotas elgesys ir negalinti vaikščioti draugė Klara. Heida ilgisi savo namų, kalnų, ganyklų, senelio. Tačiau aplinkybėms lemiant yra priversta savo ilgesį slėpti ir jo nerodyti, tai reikštų didžiulį nedėkingumą ponams Sezamanams, kurie jai tokie geri ir auklėja kaip tikrą dukrą. Pamažu mergaitė panyra į depresiją. Gyventi Frankfurte gera, tačiau namų ilgesys nenumalšinamas. Šeimininkams tai supratus, pasitarus su šeimos daktaru, Heida nedelsiant išsiunčiama namo. Sunku nupasakoti emocijas, kurios buvo ištransliuotos Heidai grįžtant į kalnus... Antroji knygos dalis pasakoja apie draugės Klaros iš Frankfurto viešnagę Alpių kalnų trobelėje ir jos pasveikimą.

Knygoje nebuvo jokio saldumo ar pompastikos, kurie dažnai sutinkami panašiuose kūriniuose vaikams. Viskas tiesiai šviesiai, be pagražinimų. Autentiška kalba, neįprasta sakinių struktūra, kažkas savotiško ir labai traukiančio. Pamenu, kai buvau vaikas, man ši knyga nesukėlė panašių minčių, o dabar, į ją žiūriu visai kitomis akimis.
Kartu su vaikais žiūrėjome šios knygos ekranizaciją. Turiu pasakyti, kad filmas tikrai pralenkė knygą. Be abejo, buvo nemažai scenų, kurios neatitiko knygos turinio, taip pat kai kurių veikėjų charakteriai kūrinyje aprašyti kiek kitokie. Tam tikros scenos smarkiai sutrumpintos, arba jų išvis net nebuvo. Labai norėjau pamatyti Heidos ir jos močiutės kalnuose ryšį, kuris taip gražiai nupasakojamas knygoje. Tačiau kadrai apie močiutę buvo vos keli ir tokie trumpučiai. Taip pat ekranizacijoje pritrūko detalesnės Klaros sveikimo istorijos, kas knygoje užėmė tikrai nemažą dalį. Tačiau pats filmas pastatytas puikiai.

Knygos pabaigoje, pastabose parašyta, kad Prano Mašioto knygyno vertimas šiek tiek trumpintas. Labai norėčiau perskaityti naujesnio leidimo Heida. Tikrai įdomu ką Pranas Mašiotas praleido ir kaip skamba dabartinis knygos vertimas.

Kai tik pasirodė knyga, ji manęs visai nesudomino ir net neplanavau jos skaityti, kaip ir filmo žiūrėti. Bet filmą teko pažiūrėti kaip namų darbą per kalbos kursus. Na ir ką, labai patiko. Vis mąsčiau, kad kažkada reikės...

Kai tik pasirodė knyga, ji manęs visai nesudomino ir net neplanavau jos skaityti, kaip ir filmo žiūrėti. Bet filmą teko pažiūrėti kaip namų darbą per kalbos kursus. Na ir ką, labai patiko. Vis mąsčiau, kad kažkada reikės ir knygą perskaityti. Praėjo šiek tiek laiko ir vėl grįžau prie Uvės, dabar jau prie knygos personažo. Kadangi jau buvau mačiusi filmą, tai Uvė nenervino nuo pat pradžių, kaip kitus, kurie nežinojo, ko iš jo tikėtis. Mane knyga iškart įtraukė. Skaitėsi lengvai, vis kėlė šypseną. Keletą kartų ir pagraudeno. Buvo gaila, kai knyga baigėsi. Manau, kad vėl reikės pažiūrėti filmą.