Kai pradėjau skaityti šia knyga maniau, kad tai bus sudėtinga ir supinta netgi daugiau, nei keletą veikėjų ir jų išgyvenimai, bei potyriai. Ir skaitydama likau nustebinta kaip ir kiekvieną kartą kai paimu gerą knyga į...

Kai pradėjau skaityti šia knyga maniau, kad tai bus sudėtinga ir supinta netgi daugiau, nei keletą veikėjų ir jų išgyvenimai, bei potyriai. Ir skaitydama likau nustebinta kaip ir kiekvieną kartą kai paimu gerą knyga į rankas. Tai įtraukianti ir neleidžianti atsitraukti knyga apie raganas ir raganius apie juodą ir baltą bei jų nuolatinę kova tarpusavyje.
Taigi tikrai imkite ir skaitykite kas mėgsta šiek tiek įtempta ir neleidžianti atsitraukti siužetą.
(palikčiau ir didesnį įvertinimą, bet yra tik 5, bet tikrai duočiau ir 10 ;) )

Pradžia buvo kiek nuobodoka, bet įsivažiavau ir visai pradėjo patiti, tikėjausi kitokios pabaigos, bet matyt būna ir taip - šiurpiai sėkmingai pagrindiniams herojams. Iš tiesų tai reikėtų pagalvoti apie tai kiek ir ko...

Pradžia buvo kiek nuobodoka, bet įsivažiavau ir visai pradėjo patiti, tikėjausi kitokios pabaigos, bet matyt būna ir taip - šiurpiai sėkmingai pagrindiniams herojams. Iš tiesų tai reikėtų pagalvoti apie tai kiek ir ko viešiname iš savo gyvenimo, kokius passwordus kuriame, daug galima sužinoti ir tuo pasinaudoti :)

Man ji pasirodė sunki. Visomis prasmėmis: tiek parašyta gana sunkiai, tiek emociškai. Apie viską iš eilės. Kodėl knyga pasirodė sunkiai parašyta? Todėl, kad ji nebuvo labai nuosekli, mano akimis. Ypač kalbant apie žmonių...

Man ji pasirodė sunki. Visomis prasmėmis: tiek parašyta gana sunkiai, tiek emociškai. Apie viską iš eilės. Kodėl knyga pasirodė sunkiai parašyta? Todėl, kad ji nebuvo labai nuosekli, mano akimis. Ypač kalbant apie žmonių minėjimus: vienur minima tik pirma vardo raidė, kitur, žiūrėk, atsiranda visas vardas ir dar trumpa žmogaus biografija, ir nebūtinai po pirmo paminėjimo, ir nuotrauka, o kai kurių vardai taip ir liko tik pirma jų raidė. Tas toks mėtymasis, asmeniškai mane, šiek tiek nervino, kartais net priversdavo padėti knygą į šalį iki kito skaitymo. Tačiau ne tik dėl vardų, tačiau ir chronologinė įvykių seka. Beskaitant susidarydavo įspūdis, kad tas pats dalykas kartojamas kelis kartus to nepaminint, t.y. kad tai jau yra paminėta. Juk buvo galima pažymėti, kad apie vieną ar kitą faktą, įvykį galima pasiskaityti ten ir ten, nesikartosime, nes tai jau minėjome. To nebuvo. Ir man užkliuvo. Šiek tiek daugiau norėjosi paskaityt ir apie palaikų atradimo istoriją. Sutinku, kad ji pakankamai buvo vieša ir nušviesta žiniasklaidos, bet, mano manymu, knygoje ji turėjo būti paminėti kur kas išsamiau, o ne keliais sakiniais ar puslapiais, suminint kam ir kada buvo iškelta byla dėl Adolfo Ramanausko - Vanago tardymo, kankinimo ir nužudymo. Tikrai galėjo būti daugiau. Juk tokių sėkmingų istorijų, kuomet atrandami partizanų vadų, savotiškų patriotizmo ikonų, tikrai nėra daug. Kitas dalykas, žinoma, knyga nėra skirta mokslo populiarinimui, bet ir istorikams, kurie nėra itin gerai susipažinę su A. Ramanausko - Vanago biografija ir byla, knyga nebus pats lengviausias skaitinys. Nesakau, kad knygoje pateikiama istoriją reikia supaprastinti, bet šiek tiek paprastesnę, mano manymu, buvo galima parašyt. O kalbant apie emocinį sunkumą - tie detalūs kankinimų aprašymai - siaubas. Man būtų užtekę ir vieno vienintelio paminėjimo. Siaubas. Tikrai siaubas. Kokios geležinės valios turi būt žmogus. Aš arba būčiau iškart viską pasakius, visus išdavus, arba būčiau numirus. Protu nesuvokiama, kokias kančias tekdavo patirti į tarybų valdžios rankas patekusiems tiek paprastiems partizanams, ryšininkams, tiek vadams ar vieniems iš vadovaujančių. Savaime aišku, kad ir partizanų gretose pasitaikydavo negerų žmonių, kurie taip pat žiauriai elgdavosi, tačiau vis tiek protu nesuvokiama, kaip turi būt įtikėjęs visa ta ideologija, kokiu žiauriu žmogumi turi būti, kad su kitu taip elgtumeis? Nesuvokiama.

Knygą pradėjau su dideliu nekantrumu ir šiek tiek bloga nuojauta. Paskutinė dalis buvo kupina kovų, įtampos ir praradimų, tad didžiąją laiko dalį skaičiau įsitempusi, sukandusi dantis ir tikėdamasi kad nutiks kas geresnio....

Knygą pradėjau su dideliu nekantrumu ir šiek tiek bloga nuojauta. Paskutinė dalis buvo kupina kovų, įtampos ir praradimų, tad didžiąją laiko dalį skaičiau įsitempusi, sukandusi dantis ir tikėdamasi kad nutiks kas geresnio. Kovos aprašytos įspūdingai, tačiau kai kur, atrodo, taip nukrypta į šoną, paliesti tokie veikėjai ir jų išgyvenimai, kad labai buvo akivaizdu, kaip yra "tempiamas" laikas iki kulminacijos.
Kol kas man dar sunku vertinti serijos pabaigą, ji tikrai nebuvo ta, kokios norėjau ir kokios linkėjau veikėjams. Palikta daug vietos skaitytojo fantazijai, tad galiu save guosti savarankiškai išgalvotais veikėjų likimo vingiais, tačiau nemeluosiu, paskutinį puslapį užverčiau vis vien su slogia nuotaika. Gal dėl to, kad nenorėjau dar atsisveikinti su veikėjais, o gal dėl to, kad tikėjausi labiau pasakiškos pabaigos.
Bet kokiu atvėju, serija nuostabi ir verta kiekvieno savęs gerbiančio fantastikos mėgėjo lentynos.

Kaip ir visada neįtikėtini Garnių brolijos nuotykiai kurie prikausto ir atima žadą. Skaitai nepakeldamas akių apie tikra vienas kita palaikančius draugus kurie vienas dėl kito pasiruošę paaukoti gyvybę. :) :) :) :)...

Kaip ir visada neįtikėtini Garnių brolijos nuotykiai kurie prikausto ir atima žadą. Skaitai nepakeldamas akių apie tikra vienas kita palaikančius draugus kurie vienas dėl kito pasiruošę paaukoti gyvybę. :) :) :) :) Skaityčiau ir skaityčiau apie tokią draugystę :) :) :)

Manyčiau, jog pirmiausia turėčiau pasakyti, jog knyga nebuvo toli gražu lengva. Ją nebuvo sunku skaityti, rašymo stilius lengvas, o pasakojimas tikrai pagaulus, tačiau knyga buvo sunki emociškai. Ypač jos pradžia.
Pirmoji...

Manyčiau, jog pirmiausia turėčiau pasakyti, jog knyga nebuvo toli gražu lengva. Ją nebuvo sunku skaityti, rašymo stilius lengvas, o pasakojimas tikrai pagaulus, tačiau knyga buvo sunki emociškai. Ypač jos pradžia.
Pirmoji knygos pusė mane labai "užkabino". O antroji knygos dalis buvo pasakojima penkių Leilos draugų lūpomis. Man ji patiko šiek tiek mažiau.
Nepaisant to, nors ši istorija ir buvo gana slogi, tačiau ji buvo tokia tikra.. Apie (ne) žmonišką elgesį, draugystę, meilę bei empatiją.
Nepagražinta tiesa, tačiau tokia, kurią verta skaityti. Tie, kurie dažniausiai neturi jokio balso visuomenėje tikiu, jog norėtų būti išklausytais.