Gal ir ne visiems patinka motyvuojančios, psichologinės knygos, tačiau gyvename tokiame amžiuje, kai norisi pailsėti nuo vartotojiškumo, susitelkti ir priminti sau, jog turime būti dori piliečiai, mums turi rūpėti valstybė ir...

Gal ir ne visiems patinka motyvuojančios, psichologinės knygos, tačiau gyvename tokiame amžiuje, kai norisi pailsėti nuo vartotojiškumo, susitelkti ir priminti sau, jog turime būti dori piliečiai, mums turi rūpėti valstybė ir jos žmonės, o svarbiausia - turime rūpintis vieni kitais. Būtent to išmokau iš šios knygos - be galo daug tiesos apie padorumą, atjautą, kurią turime justi kiekviena, nesvarbu, ar tai mūsų pažįstamas ar ne, taip kurdami geresnį rytojų. Be galo išminties kupina knyga.

Trapi, jautri romano istorija, kaip ir visos Jod P. istorijos, tačiau niekada neatsibosta, norisi skaityti iki galo, iki galo išlaikoma įtampa, susidomėjimas, kas gi ten bus toliau, kaip viskas pasibaigs ir, kaip ir visuomet, visada...

Trapi, jautri romano istorija, kaip ir visos Jod P. istorijos, tačiau niekada neatsibosta, norisi skaityti iki galo, iki galo išlaikoma įtampa, susidomėjimas, kas gi ten bus toliau, kaip viskas pasibaigs ir, kaip ir visuomet, visada laimingai :)

Ši knyga - dar vienas pavyzdys, kaip nereikia rašyti. Nors ir išrinkta "Metų knyga jaunimui", man daug labiau patiko knygos tema, o ne jos turinys. Jei iš tiesų, nesupratau, kuo ji kritikams pasirodė įdomi ir kodėl taip...

Ši knyga - dar vienas pavyzdys, kaip nereikia rašyti. Nors ir išrinkta "Metų knyga jaunimui", man daug labiau patiko knygos tema, o ne jos turinys. Jei iš tiesų, nesupratau, kuo ji kritikams pasirodė įdomi ir kodėl taip išliaupsinta. Skaityti nelabai lengva, sunku perprasti, ką autorė norėjo pasakyti, todėl skaitymas per "sukastus dantis" tikrai nesuteikė knygai žavesio. Tfu, daugiau neskaityčiau net jei sumokėtų už tai.

G. Musso tikrai talentingas. Jam nestinga fantazijos, o tai visų jo romanų bendras bruožas. Popierinė mergina turbūt irgi gimė iš fantazijos. Tačiau jame netrūksta veiksmo, autorius skaitytoją užburia netikėtais siužeto...

G. Musso tikrai talentingas. Jam nestinga fantazijos, o tai visų jo romanų bendras bruožas. Popierinė mergina turbūt irgi gimė iš fantazijos. Tačiau jame netrūksta veiksmo, autorius skaitytoją užburia netikėtais siužeto vingiais ir veikėjų išgyvenimais. Knyga stora, tačiau su pasimėgavimu slysta iš rankų, kol galiausiai užverti paskutinį knygos puslapį ir dar kartą įsitikini "kad Musso - tikrai talentingas šunsnukis" (geraja prasme) :))

Jau legenda virtusi knyga, apie ką gi - visiems žinoma. Tačiau nebuvau jos skaitęs. O perskaičiau, tuomet pasižiūrėjau filmą ir vėl perskaičiau. Vienu žodžiu - viena iš tų knygų, kurias per gyvenimą reikia perskaityti....

Jau legenda virtusi knyga, apie ką gi - visiems žinoma. Tačiau nebuvau jos skaitęs. O perskaičiau, tuomet pasižiūrėjau filmą ir vėl perskaičiau. Vienu žodžiu - viena iš tų knygų, kurias per gyvenimą reikia perskaityti. Įtraukiantis siužetas, nupiešti veikėjų charakteriai ir netikėti vingiai, atvedantys prie romano pabaigos...
Pabaigus knygą nesinorėjo iš karto jos užversti. Dar kelias minutes teko pamąstyti, kaip gi viskas pasibaigė, kodėl taip ir kodėl man norisi džiaugtis gyvenimu :)