Puiki knyga !!! :) Skaičiau ir negalėjau atsitraukti. Tikroviška, jausminga, jautri knyga apie moterį, kurios gyvenimas staiga apvirto aukštyn kojom ir kaip jai sekasi su tuo susitaikyti... Ši knyga padeda lengviau suprasti, kaip...

Puiki knyga !!! :) Skaičiau ir negalėjau atsitraukti. Tikroviška, jausminga, jautri knyga apie moterį, kurios gyvenimas staiga apvirto aukštyn kojom ir kaip jai sekasi su tuo susitaikyti... Ši knyga padeda lengviau suprasti, kaip gali jaustis žmonės, kamuojami Alzheimerio ligos. Ji džiugina, liūdina, kelia nuostabą ir verčia susimąstyti apie tokius žmones, esančius visai šalia mūsų.
Stipriai rekomenduoju !!! :)

Skaitėsi sunkiai, ypač pradžia. Daug filosofinio mąstymo, emocijų ir vidinio išgyvenimo, kuris vietomis primena emocinį kratinį, kurį sunku suprasti. Nepaisant to, knyga nebloga, priverčia susimąstyti apie save ir savo...

Skaitėsi sunkiai, ypač pradžia. Daug filosofinio mąstymo, emocijų ir vidinio išgyvenimo, kuris vietomis primena emocinį kratinį, kurį sunku suprasti. Nepaisant to, knyga nebloga, priverčia susimąstyti apie save ir savo gyvenimą. Visgi manau, kad skaičiau ne laiku, reikėjo palaukti dar kokius penkerius metus, tuomet būtų pats tas.

Knygą vertinčiau dviprasmiškai, šiuolaikinė istorija kažkaip nelabai patiko, kone iš užsispyrimo skaičiau, o štai senelės pasakojimas įtraukė ir paliko puikų įspūdį, galų gale netikėta pabaiga leidžia šią knyga...

Knygą vertinčiau dviprasmiškai, šiuolaikinė istorija kažkaip nelabai patiko, kone iš užsispyrimo skaičiau, o štai senelės pasakojimas įtraukė ir paliko puikų įspūdį, galų gale netikėta pabaiga leidžia šią knyga vertinti kaip vertą skaityti, tik vis dėlto gaila to pirmo trečdalio.

Knygoje pasakojama apie vieną JAV gyvenantį ir besimokantį musulmoną vaikiną ir jo, sakyčiau, užgaidą tapti savo religijos kankiniu. Baigęs mokyklą, jis įsidarbina sunkvežimio vairuotoju ir vis labiau smunka į noro žudyti...

Knygoje pasakojama apie vieną JAV gyvenantį ir besimokantį musulmoną vaikiną ir jo, sakyčiau, užgaidą tapti savo religijos kankiniu. Baigęs mokyklą, jis įsidarbina sunkvežimio vairuotoju ir vis labiau smunka į noro žudyti degradavusius ir ištvirkusius amerikiečius liūną. Beje, šiame romane sunkvežimis - tai ne milžinas, užimantis trečdalį pagrindinės miestelio gatvės, o tiesiog didesnis už šuns būdą automobilis. Knygą buvau pirkęs už 7 litus - tiesiog mėgstu kartais nieko nesitikėdamas nusipirkti visiškai nežinomą knygą už tokią kainą ir kartais maloniai nustebti, kad buvo įdomi. Deja, šįkart įdomi nebuvo, tai pati nuobodžiausia knyga, skaityta per paskutinius metus, su visiškai banalia pabaiga - žodžiu, nepataikiau. Geriau reikėjo pirkti vynuogių.

Ateities pasaulis, kuriame žmonių jau nebegimdo - jie klonuojami, apdorojami specialiais būdais ir išpilstomi iš butelių. Augant jiems jau nebereikia mąstyti apie ateitį, galvoti ir rinktis kuo nori tapti, viskas būna...

Ateities pasaulis, kuriame žmonių jau nebegimdo - jie klonuojami, apdorojami specialiais būdais ir išpilstomi iš butelių. Augant jiems jau nebereikia mąstyti apie ateitį, galvoti ir rinktis kuo nori tapti, viskas būna nuspręsta ir suformuota dar jiems būnant buteliuose. Svarbiausia, kad visi yra patenkinti savo užimama vieta. Kaip arbatinukas nenaudojamas vietoj dulkių siurblio, taip ir čia protingiausi - alfos - jokiu būdu nedirbs kvailiausių - epsilonų - darbų, o pastarieji džiaugiasi savo labai paprastais darbeliais, nereikalaujančiais nei proto, nei didelės fizinės jėgos. Pabėgti nuo rutinos, visiems padeda kasdienė legalaus narkotiko somos dozė ir, žinoma, seksas. Nes " niekas nepriklauso tik sau, kiekvienas priklauso visiems kitiems".
Orvelo "1984" tvyrojo baimė, rengiamos neapykantos minutės, čia viskas priešingai, iš pirmo žvilgsnio visi laimingi. Bet čia šiurpą kelia tas žmonių dirbtinumas, kai žodis "mama" yra pats nešvankiausias ir šlykščiausias keiksmažodis.
Prieš kūrinį išpausdinta Hakslio pratarmė, kurią jis parašė 1946m. antrajam romano leidimui (pirmas leidimas 1932m.). Čia jis išdėsto, jo manymu, kūrinio trūkumus, taip pat ką pakeistų, jei rašytų praėjus tiek metų. Visada džiaugiuosi galimybe papildomai paskaityti dar ką nors, ką parašė autorius, bet jau nebe pirmą kartą tenka nusikeikti, kad iš to sužinau kažką, ko nereikėtų prieš pirmą kartą skaitant kūrinį.
Itin taikli Hakslio frazė pratarmėje "Jei ieškai paminklo, apsidairyk aplinkui" privertė nusišypsoti.
Už ateities viziją Haksliui 5 iš 5, perskaityti reikėtų, bet "1984" man taip ir liko aukščiausioje vietoje.