Šis Romain Gary romanas tikrai atitinka savo pavadinimą ir nuolat laviruojama tarp absurdiško humoro ir gniuždančios baimės bei kančios. Pasaulis eina velniop ir belieka juoktis, kad paneigtum realybę ir taip išliktum. Tai -...

Šis Romain Gary romanas tikrai atitinka savo pavadinimą ir nuolat laviruojama tarp absurdiško humoro ir gniuždančios baimės bei kančios. Pasaulis eina velniop ir belieka juoktis, kad paneigtum realybę ir taip išliktum. Tai - tikrai europietiškas egzistencializmu ir fatališkumu persmelktas introspektyvus pasakojimas. Šiaip tokių knygų nemėgstu, nors pripažįstu, kad pasirinkta idėja įdomi ir pagrįstai išpildyta, antra vertus, veikiausiai kitos R. Gary knygos į rankas neimsiu :) Kaip ir už idėjas kovojančių knygos veikėjų, mano lūkesčiai buvo apvilti: kadangi esu nemažai gero girdėjusi apie kitas rašytojo knygas, tikėjausi kažkokio šedevro, bet gavau kažką per daug prancūziškai kairuoliško :D (Nors sutiksiu, kad per įvairias kultūrines referencijas susigraibiau vieną kitą gerą mintį ar naują faktą).

Matyt, tai tiek - tiesiog "Liūdnuose klounuose" buvo daug emocionalumo ir filosofavimo, tačiau per mažai pačios istorijos ir, žinoma, pabaiga buvo pasirinkta lengviausia - mirtis.

Autorė knygą parašė itin jauna ir skaitant neretai jaučiasi brandumo trūkumas, vaikiškas/paaugliškas požiūris į tam tikrus dalykus. Atsižvelgiant, kad knyga priskiriama YA kategorijai, tai nėra didelis trūkumas.
Istorija...

Autorė knygą parašė itin jauna ir skaitant neretai jaučiasi brandumo trūkumas, vaikiškas/paaugliškas požiūris į tam tikrus dalykus. Atsižvelgiant, kad knyga priskiriama YA kategorijai, tai nėra didelis trūkumas.
Istorija apie merginą atvykusią atostogų pas tėtį ir susižavėjusią savo įbroliu.
Knyga nenuvylė. Žinant, kad istorija apie moksleivius, manau daugiau tinka jaunesnei auditorijai.

Pasakojimas nukeliantis į Visuotinį Bažnyčios susirinkimą vykusį Tridente. Vitražistė Antonija tampa jėzuito Sandro padėjėja, tiriant nusikaltimus, kurie įvyksta susirinkimo metu ir įaudrina miestą.
Knyga gali būti...

Pasakojimas nukeliantis į Visuotinį Bažnyčios susirinkimą vykusį Tridente. Vitražistė Antonija tampa jėzuito Sandro padėjėja, tiriant nusikaltimus, kurie įvyksta susirinkimo metu ir įaudrina miestą.
Knyga gali būti skaitoma kaip nuotykinis romanas su detektyvo elementais.

Tai jau ketvirtas mano skaitytas Kingo kūrinys, ir nežinau kodėl, bet ir šį kartą didelio įspūdžio nepaliko...kažkodėl Kingo ekranizuota kūryba man patinka labiau, nors reikia pripažinti šis kūrinys šiek tiek skyrėsi...

Tai jau ketvirtas mano skaitytas Kingo kūrinys, ir nežinau kodėl, bet ir šį kartą didelio įspūdžio nepaliko...kažkodėl Kingo ekranizuota kūryba man patinka labiau, nors reikia pripažinti šis kūrinys šiek tiek skyrėsi nuo kitų jo skaitytų..."Tylos zona" realistiškesnis...

Jau seniai šią knygą norėjau perskaityti... Dabar tik pritarsiu visiems tiems, kurie giria autorių ir šį kūrinį. Autorius vertas begalinės pagarbos už tai, kad ėmėsi būtent šios, "vilko vaikų", istorijos, nes ji mažai...

Jau seniai šią knygą norėjau perskaityti... Dabar tik pritarsiu visiems tiems, kurie giria autorių ir šį kūrinį. Autorius vertas begalinės pagarbos už tai, kad ėmėsi būtent šios, "vilko vaikų", istorijos, nes ji mažai tyrinėta ir rimtųjų istorikų. Kai gyvi liudytojai, rašyti dar sunkiau... Knyga labai tikroviška ir žiauri, bet ar karas ir jo suluošinti žmonės, gali būti švelnūs, ar galima šią temą rašyti apeinant žiaurumą?... manau, kad realybė buvo dar žiauresnė... kartu knyga ir labai žmogiška, paliečianti giliausius jausmus, verčianti pergyventi su veikėjais, nekęsti kankintojų ir išdavikų, ir džiaugtis išlikusia užuojauta, nesavanaudiška pagalba.. Kiek žinau ši knyga dabar pristatoma ir užsienyje - tai puikus būdas parodyti, kad Lietuva turi modernių rašytojų, rašančių aktualiomis tautai ir vertingomis žmogui temomis :)

Dar vienos alternatyvios visuomenės pavyzdys... mergina ir vaikinas, kovotojai, lyderiai, uždegantys kitus kovai, mylintys vienas kitą... ir keista pabaiga... man tai atrodo, kad tai ne tikslinga atomazga, turinti gilią prasmę, bet...

Dar vienos alternatyvios visuomenės pavyzdys... mergina ir vaikinas, kovotojai, lyderiai, uždegantys kitus kovai, mylintys vienas kitą... ir keista pabaiga... man tai atrodo, kad tai ne tikslinga atomazga, turinti gilią prasmę, bet autorės noras išsiskirti iš kitų panašaus tipažo knygų...

Susidomėjimas skaitant šią knygą labai bangavo. Pirmasis skyrius labai įtraukė ir negalėjau padėti knygos į šoną, kai kurie skyriai buvo sunkiau skaitomi, ne tokie įdomūs. Knyga sudaryta iš trumpų apsakymų, pasakojamų...

Susidomėjimas skaitant šią knygą labai bangavo. Pirmasis skyrius labai įtraukė ir negalėjau padėti knygos į šoną, kai kurie skyriai buvo sunkiau skaitomi, ne tokie įdomūs. Knyga sudaryta iš trumpų apsakymų, pasakojamų to paties asmens lūpomis, klaidžiojama tarp dabarties ir vaikystės, keliaujama į viešbučius ir į senelės namus. Ši knyga turi kažką, ką labai sunku apibūdinti, ir dėl to kažko ją norisi perskaityti iki galo.

Knyga skaitosi lengvai, yra pozityvi ir paįvairinta istorijomis iš autorės ar jos artimųjų gyvenimo (nežinia kiek tos istorijos perspaustos, tačiau skaityti visai malonu). Kartais norisi paprasto, neįpareigojančio ir gal...

Knyga skaitosi lengvai, yra pozityvi ir paįvairinta istorijomis iš autorės ar jos artimųjų gyvenimo (nežinia kiek tos istorijos perspaustos, tačiau skaityti visai malonu). Kartais norisi paprasto, neįpareigojančio ir gal nelabai vertingo skaitinio vakarui – ši knyga tam visai tinka.