Norėjau parašyti atsiliepimą knygai "Sava Roma", bet radau tik tokį duetą. Kadangi jau kuris laikas namie turiu ir antrąją knygą, kurią periodiškai pavartau, tai atskiro įrašo nekūriau.
Taigi, "Sava Roma". Knyga patiko. Ne...

Norėjau parašyti atsiliepimą knygai "Sava Roma", bet radau tik tokį duetą. Kadangi jau kuris laikas namie turiu ir antrąją knygą, kurią periodiškai pavartau, tai atskiro įrašo nekūriau.
Taigi, "Sava Roma". Knyga patiko. Ne tradicinis kelionių vadovas, tačiau vis tiek yra ir centro žemėlapis, ir siūlomi maršrutai. Siūlomų aplankyti objektų aprašymai įdomūs. Yra praktinių patarimų, kad mažiau jaustumeisi kitame mieste balta varna. Labiausiai man patiko pirmojo autoriaus dalis, kuri yra plačiausia. Mažiausiai - madingų parduotuvių aprašymas. Na o maisto dalis irgi gausi patarimų ir patiekalų, kuriuos vertėtų paragauti.
"Italijos virtuvė" man patinka todėl, kad yra gaminimo etapų nuotraukos. Taigi matai, kokie dydžio turi būti kubeliai ir pan. Tai palengvina bandymų procesą.

Istorija nesužavėjo, be to neatitiko nei pavadinimo, nei aprašymo, tikrai nelabai apie apie mohikaną, tiesa kovų netrūko, bet dauguma jų vyko tarp pačių indėnų, kurių vaizdavimas irgi nelabai patiko, tiesa nustebino...

Istorija nesužavėjo, be to neatitiko nei pavadinimo, nei aprašymo, tikrai nelabai apie apie mohikaną, tiesa kovų netrūko, bet dauguma jų vyko tarp pačių indėnų, kurių vaizdavimas irgi nelabai patiko, tiesa nustebino istorijos pabaiga, dar gerai perteikta to meto bendravimo kultūra.

Kiek supratau, šita rašytojos knyga yra vienintelė grožinė, taip pat pusiau biografinė.
Veiksmas vyksta Indijoje 1969 metais. Pietinėje Indijos dalyje - Keraloje. Pasirodo, kad rašytoja užaugo tame krašte.
Knyga tikrai...

Kiek supratau, šita rašytojos knyga yra vienintelė grožinė, taip pat pusiau biografinė.
Veiksmas vyksta Indijoje 1969 metais. Pietinėje Indijos dalyje - Keraloje. Pasirodo, kad rašytoja užaugo tame krašte.
Knyga tikrai išskirtinė. Tiek sandara, tiek nuotaika, tiek pasakojamais žodžiais...
Daug dramos... Yra aistra gyventi, bet aplinkos abejingumas įtraukia ir suvalgo. Gal dėlto rašytoja aprašo taip įdomiai visai neseną žmogaus amžių (31 metai): „Neseni. Nebejauni. Gyvybingo mirštamo amžiaus.“ Atrodo, gyvenimas prieš akis, imk, keisk kažką, bet supanti aplinka tokia klampi, kad, rodos, gyvenimas jau nugyventas, svajonės išvajotos.
Poetiška kalba, susilieja su žmogaus vienišumu, su vieta pasaulyje... vieta, kurią nurodo kiti žmonės... lyg kiti žmonės išsprogdintų tą vienatvę tavyje... ir artimi žmonės... abejingumas artimam žmogui, dėl to, kad gyvenam pagal sukurtas visuomenės normas... nėra atjautos, nes, ką pasakys kiti... svajonių nebuvimas, vienišumas tarsi skylė Visatoje... tada atsiranda Mažmožių dievas.
Tai nėra ta knyga, kuri sukurta greitam skaitymui ir tikrai nepatiks visiems, bet žmonėms, kurie dievina knygas, kurie ieško kažko naujo knygų pasaulyje, tikrai drąsiai rekomenduoju.

Tokio pobūdžio knygų teko skaityti anksčiau, todėl labai sunku įvertinti šią. Joje man pritrūko pavyzdžių, detalesnės informacijos, mano manymu viskas buvo pateikta labai paviršutiniškai, norėjosi daugiau, plačiau......

Tokio pobūdžio knygų teko skaityti anksčiau, todėl labai sunku įvertinti šią. Joje man pritrūko pavyzdžių, detalesnės informacijos, mano manymu viskas buvo pateikta labai paviršutiniškai, norėjosi daugiau, plačiau... Geroji pusė ta, kad skaitėsi išties lengvai, viskas suprantama ir tikrai buvo galima iš šios knygos pasisemti gyvenimiškų pamokymų.