Laikais kai, kaip sakė Baudrillard, „išnyksta skirtumas tarp gardumynų krautuvės, aukštos kokybės bakalėjos ir dailės galerijos, tarp „Playboy“ žurnalo ir palentologijos traktato“, kai pasaulį valdo Lady GaGa bei...

Laikais kai, kaip sakė Baudrillard, „išnyksta skirtumas tarp gardumynų krautuvės, aukštos kokybės bakalėjos ir dailės galerijos, tarp „Playboy“ žurnalo ir palentologijos traktato“, kai pasaulį valdo Lady GaGa bei „ARTPOP“, kai žmogus lieka vienišas vartojimo džiunglėse, šis Vilio Normano (anti)romanas, jausdamas pasaulio pulsą, keistai įkvepia. Nepaisant to, kad herojus kritikuoja aplinką, kurioje tarpsta ir kuri tarpsta jame, jis nepraranda vilties, bando kapanotis, bando mylėti neprekiškai. Ir visgi, jau pats žodis bandymas mums suponuoja, kad herojaus veiksmas – sąmoningas pasirinkimas, todėl jame nebėra natūralaus džiaugsmo, kuris leistų atitrūkti; nieko, ką galėtumėme pavadinti poezija ar svajonėmis, nieko, leidžiančio pakilti aukščiau beprasmiškos būties. Absurdistane, kaip teigia pats herojus, atitrūkti tėra keletas būdų: koksas, orgazmas, alkoholis – vienintelė problema, kad jų sukeliama būsena, nėra amžina...
Daugiau apie knygą: http://soberruby.blogspot.lt/2014/06/vilis-normanas-masturbacija.html

Vienareikšmiškai atsakyti, kad knyga patiko - negaliu, tačiau skaityti buvo įdomu. Autorius kalba apie vienatvę, šiuolaikinio jauno žmogaus išgyvenimus, šiek tiek paliečia politinius klausimus, ir tai daroma gan tiesmukai,...

Vienareikšmiškai atsakyti, kad knyga patiko - negaliu, tačiau skaityti buvo įdomu. Autorius kalba apie vienatvę, šiuolaikinio jauno žmogaus išgyvenimus, šiek tiek paliečia politinius klausimus, ir tai daroma gan tiesmukai, neretai panaudojant suktus išsireiškimus, kas ir sudomina, kartu ir trikdo. Įdėta ir labai daug citatų, kas šiek tiek erzina, nes norisi skaityti paties autoriaus mintis.