Ilgai sprendžiau kokią knygą pasiimti atostogoms... Visiškai netikėtai, likus kelioms dienoms iki išvykimo į mano rankas pakliuvo ši J. Ivanauskaitės knyga. Net nedvejojau, kad būtent ji keliaus kartu su manimi. Atsiverčiau...

Ilgai sprendžiau kokią knygą pasiimti atostogoms... Visiškai netikėtai, likus kelioms dienoms iki išvykimo į mano rankas pakliuvo ši J. Ivanauskaitės knyga. Net nedvejojau, kad būtent ji keliaus kartu su manimi. Atsiverčiau ją tik lėktuve... Ir tai buvo pats greičiausias skrydis, nes knyga nuo pat pirmų puslapių labai įtraukianti. Tas, kas mėgsta keliauti, šiai knygai taip pat turėtų likti neabejingas. Ir net nesvarbu jei niekada nebuvote ir net neketinate aplankyti Ivanauskaitės aprašomo Egipto, Peru ar Venecijos karnavalo, knyga ne vien apie tai... Antroji knygos dalis, kai kuriais savo straipsniais tikrai privers nusijuokti, o trečioji, galbūt ir giliau pamąstyti.

„Atvykimas į svetimą šalį kartais gali virsti lemtingu grįžimu iš vidinio kalėjimo, iš dvasinės tremties, kurion esame nublokšti to, ką vadiname grėsmingais žodžiais progresas, urbanizacija, informacinė ryšių visuomenė, bombarduojanti žiniomis apie viską, bet atplėšianti nuo pačių savęs. “

O Dieve, kokia ilga knyga, kiek reikejo vakaru, naktu ir dienu ja iveikti. Puseje pradejo darytis nuobodoka, nes veiksmas buvo siek tiek per daug istestas, be to kai kurie ivykiai atrodo ateme nora toliau skaityti, tarsi nebeliko...

O Dieve, kokia ilga knyga, kiek reikejo vakaru, naktu ir dienu ja iveikti. Puseje pradejo darytis nuobodoka, nes veiksmas buvo siek tiek per daug istestas, be to kai kurie ivykiai atrodo ateme nora toliau skaityti, tarsi nebeliko prasmes. Taciau, neziurint i tai, itampa ir veiksmas, intrigos ir apgaules, netiketi posukiai islaikyti iki pabaigos.

Nekartą galvojau apie tai, kaip reikia gyventi tiems, kuriuos kažkas neteisingai apkaltina. Ypač jei tai susiję su vaikais ir paaugliais, kaip suprasti kada sakoma tiesa, kaip elgtis artimiesiems, kai jų vaikai nesielgia tinkamai,...

Nekartą galvojau apie tai, kaip reikia gyventi tiems, kuriuos kažkas neteisingai apkaltina. Ypač jei tai susiję su vaikais ir paaugliais, kaip suprasti kada sakoma tiesa, kaip elgtis artimiesiems, kai jų vaikai nesielgia tinkamai, kur yra žmogaus kantrybės ir neapgalvotų poelgių ribos... Apie visa tai ši knyga, ir apie dar daug ką. Aišku, rašytoja Jodi Picoult knygas rašo panašiai, dažnai jose būna teismas, žmogiškas ar tikras, bet ji visada renkasi rimtas žmonijos problemas ir džiugina tai, kad visada palieka trapią viltį ne tik savo sukurtiems herojams, bet ir skaitytojui.