Šią knygą pasiėmiau skaityti išvykdama atostogoms į pajūrį, tikėjausi, kad ji bus įdomi, nes atsiliepimai buvo geri, o ir viršelis patraukiantis akį. Tai pasakojimas apie vieną šeimą, apie kelių jos narių gyvenimiškus...

Šią knygą pasiėmiau skaityti išvykdama atostogoms į pajūrį, tikėjausi, kad ji bus įdomi, nes atsiliepimai buvo geri, o ir viršelis patraukiantis akį. Tai pasakojimas apie vieną šeimą, apie kelių jos narių gyvenimiškus klystkelius. Truputį klaidina pats knygos pristatymas, neva pagrindinė knygos veikėja moteris, kuri miršta. Man atrodė, kad pagrindinė išlieka, ta, kuri buvo įsimylėjusi jos vyrą. Rašytojos stilius ramus ir viskas vyksta pamažu, perskaičius dar lieka daug klausimų, į kuriuos taip ir neradau atsakymų...

Knyga patiko. Aišku, patrauklumo pridėjo tai, kad veiksmas vyko Lietuvoje. Bet šiaip nebloga istorija aktualia tema - prekyba žmonėmis. Na ir kaip visada atsiranda herojė, kuri nusprendžia veikti viena ir išsiaiškinti sesers...

Knyga patiko. Aišku, patrauklumo pridėjo tai, kad veiksmas vyko Lietuvoje. Bet šiaip nebloga istorija aktualia tema - prekyba žmonėmis. Na ir kaip visada atsiranda herojė, kuri nusprendžia veikti viena ir išsiaiškinti sesers dingimą be policijos pagalbos. Aišku, ji kreipėsi į policiją, bet nusivylusi, kad policininkas tą pačią minutę neišbėgo į gatvę ieškoti jos sesers, ji pati, rizikuodama savo saugumu, užsiima tyrimu. Per savo naivumą ar begalinį pasitikėjimą savimi patenka į tokią padėtį, iš kurios didesnė tikimybė sausai išlipti nepavyks. Supratau jos rūpestį dėl dingusios sesers, bet poelgis vis tik nelogiškas. Nepatyrusiai naiviai merginai taip rizikuoti dar ir savo gyvybe.... Mama galėjo prarasti ne tik jos seserį, bet ir ją pačią.

Dar viena didžiulės giminės atstovė. Gaila, kad knygą išleido gerokai vėliau nei visą seriją. Smagu skaitant buvo prisiminti jau primirštus veikėjus. Ir vėl senelis nesusilaikė ir pabandė papiršliauti. Smagiausios vietos...

Dar viena didžiulės giminės atstovė. Gaila, kad knygą išleido gerokai vėliau nei visą seriją. Smagu skaitant buvo prisiminti jau primirštus veikėjus. Ir vėl senelis nesusilaikė ir pabandė papiršliauti. Smagiausios vietos ir buvo senelio bandymai įpiršti galimam potencialiam jaunikiui, kad jo anūkė tinkamiausia į žmonas, Negali nesižavėti vyru, kuriam jau virš 90 metų, o jis dar stumdo visą giminę kaip marionetes ir planuoja tinkamiausias sąjungas. Labai patiko Sibilė. Tokia geruolė, jautri, draugiška. Tikras dorybių rinkinys. Smagu, kad ji nenuleido rankų ir rado savyje jėgų atleisti mylimajam.

Jei kalbėti tik apie Nobelio testamento istorija - ji tikrai įdomi, kupina paslapčių ir išbaigta. Tikrai verta paskaityti detektyvų mėgėjams, ir norintiems kažkiek įlįsti į mokslo užkulisus.
Bet jei kalbėti apie pačią...

Jei kalbėti tik apie Nobelio testamento istorija - ji tikrai įdomi, kupina paslapčių ir išbaigta. Tikrai verta paskaityti detektyvų mėgėjams, ir norintiems kažkiek įlįsti į mokslo užkulisus.
Bet jei kalbėti apie pačią knygą, tai labai didelę dalį jos užima pagrindinės veikėjos žurnalistės Anikos gyvenimo periperijos, kurios su istorija neturi nieko bendra. Netgi apie jos vyro darbą rašoma pakankamai detaliai. Ir skaitydamas nelabai supranti, kam visa tai. Ir kartais net kodėl. Nes kai kurie dalykai atrodo nesuprantami, lyg skaitytojas kažko nežinotų iš ankstesnio Anikos gyvenimo, kas knygoje yra nuslepiama. Ir knygos pabaigoje, Anikos istorija atrodo dar tik įsibėgėjusi, lieka daugybė neatsakytų klausimų.
Pasiknisus paaiškėja, kad Nobelio testamentas yra jau šėštoji knyga apie žurnalistę Aniką. Na, tiek jau to, pagalvoji, gal bent kitos knygos bus iš eilės. Kas buvo, praleisim, bet žinosim, kas bus toliau septintoje knygoje. Tačiau... lietuvių leidykla pagalvojo - o velniam leisti knygas iš eilės? Leidžiam šeštą, po to antrą, o po to pirmą. Na, o vėliau žiūrėsim...
Tad prieš perkant knygą verta pagalvoti ;)

Knyga patiko, nors įtraukė ne iš pat pradžių. Bet darėsi vis smalsiau, kaip pasisuks herojų likimai. Aišku, nebuvo naujiena didikų veidmainiškumas ir keisti papročiai, tačiau skaityti taip puikiai aprašytą istoriją buvo...

Knyga patiko, nors įtraukė ne iš pat pradžių. Bet darėsi vis smalsiau, kaip pasisuks herojų likimai. Aišku, nebuvo naujiena didikų veidmainiškumas ir keisti papročiai, tačiau skaityti taip puikiai aprašytą istoriją buvo tikrai įdomu. Iš pradžių kiek erzino princesės ir jų tėvų įsitikinimas, kad jie išskirtiniai, kad jie vieni palaiminti, juos vienus globoja ir jie vieni pasieks to, ko jie nori. Paskui jau kažkaip supranti, kad kai vaikui nuo mažens tai kalama į galvą, tai jis kitaip ir negali mąstyti. Knygos pabaigoje kaip ir trūko paskutinio skyriaus pabaigos, kaip gi baigėsi teismas.

Nebloga knyga, tikrai daug naudingos informacijos, rašytoja kalba drąsiai, tačiau nepatiko tai, kad panašu, jog kartai ji pati pasiklysta savo mintyse, daug dalykų kartojasi, mintys reiškiamos nenuosekliai mano manymu. Taip pat...

Nebloga knyga, tikrai daug naudingos informacijos, rašytoja kalba drąsiai, tačiau nepatiko tai, kad panašu, jog kartai ji pati pasiklysta savo mintyse, daug dalykų kartojasi, mintys reiškiamos nenuosekliai mano manymu. Taip pat pradeda kalbėti apie skaičius, tačiau ne iki galo viską pasako (pvz. Lietuvoje 100 000 gyventojų yra 6 lovos paliatyviems ligoniams, 2012m. paliatyvių ligonių buvo 3657. Atrodytų jei jau kalba apie skaičius tai tegu pasako kiek tuo metu Lietuvoje buvo gyventojų, kad būtų aišku kiek ligonių gauna tas lovas, kiek lieka be jų, o dabar jei pačiam įdomu - pasiskaičiuok pats). Arba lyginimui pateikiami skirtingi vienetai (kad per dieną paliatyviojo žmogaus slaugai Lietuvoje skiriama 136 litai, o užsienyje 300-400 eurų). Knyga su savais minusais, tačiau tikrai naudinga.

Knyga tikrai įdomi. Radau naudingų pasiūlymų, skirtų atminties lavinimui, kuriuos tikiuosi pavyks pritaikyti kasdien. :) nepatiko gal tik tai, kad knyga šiek tiek per ilga.. Manau, buvo galima ta pati pasakyti per daug...

Knyga tikrai įdomi. Radau naudingų pasiūlymų, skirtų atminties lavinimui, kuriuos tikiuosi pavyks pritaikyti kasdien. :) nepatiko gal tik tai, kad knyga šiek tiek per ilga.. Manau, buvo galima ta pati pasakyti per daug neišsiplečiant.