Bukstagramo platybėse ši knyga nėra sulaukausi didelio populiariumo, tačiau būtent tuo ji ir patraukė mano dėmesį. Kabinanti anotacija, tad norėjosi ir pačiai įsitikinti kas slypi šios istorijos viduje 📖

Vasaros...

Bukstagramo platybėse ši knyga nėra sulaukausi didelio populiariumo, tačiau būtent tuo ji ir patraukė mano dėmesį. Kabinanti anotacija, tad norėjosi ir pačiai įsitikinti kas slypi šios istorijos viduje 📖

Vasaros stovykloje dingsta mergaitė Barbara Van Lar. Ji nėra eilinė mergaitė. Būtent jos šeimai ir priklauso ši stovykla, tačiau svarbiausia yra tai, jog ji nėra pirmasis dingęs Van Larų vaikas. Prieš keturiolika metų mįslingomis aplinkybėmis dingo Barbaroa brolis. Kurio kūnas nebuvo rastas iki šiol..
Visi darbuotojai panikoje ir imasi ieškoti Barbaros. Policijai kapstantis giliau, į dienos šviesą išlenda vis daugiau paslapčių..

Prieš pradedant skaityti, šiek tiek baiminausi, jog istorija nebūtų ištempta, tačiau tie 500 puslapių visiškai neprailgo. Ir nors pats istorijos vystymas yra iš lėtesnių, bet man tai nei kiek netrukdė.
Šioje knygoje gana nemažai veikėjų ir yra skyrių iš skirtingų veikėjų perspektyvos, tad pradžioje reikėjo kiek "įsivažiuoti". Tai padarius knyga mane tiesiog "įsiurbė" 😎
Autorė palengva, tačiau labai įtaigiai kūrė visus veikėjus bei vedė mus prie nustebti privertusios atomazgos.
Šioje knygoje mažai šviesos bei laimės, tačiau tiems, kurie mėgsta kapstytis po kitų istorijas bei paslaptis neabejoju, jog patiks.
Šis romanas su detektyviniu prieskoniu vienas iš geresnių, ką teko šiemet skaityti. Tad mano nuoširdi rekomendacija Jums 💚

Deja, labai nesužavėjo, galbūt reikėjo skaityt, o ne klausyt, nors gal nelabai ką būtų keitę. Hobito Bilbo ir nykštukų lobio paieškos, kova su slibinu, kaip supratau, buvo rašyta vaikams, todėl gal ir labai neliūdžiu, kad...

Deja, labai nesužavėjo, galbūt reikėjo skaityt, o ne klausyt, nors gal nelabai ką būtų keitę. Hobito Bilbo ir nykštukų lobio paieškos, kova su slibinu, kaip supratau, buvo rašyta vaikams, todėl gal ir labai neliūdžiu, kad manęs neįtraukė. Taip, pasaulis įdomus, bet nebuvo kažko, kas privesrtų vis į jį sugrįžti mintimis.

Nors šią knygą pradėjau skaityti senokai, bet kažkodėl atidėjau į šalį. Po ilgos pertraukos nusprendžiau "Rūstybės karaliui" suteikti dar vieną šansą ir skaityti nuo pradžių, nes per prabėgusį laiką pamiršau, ką...

Nors šią knygą pradėjau skaityti senokai, bet kažkodėl atidėjau į šalį. Po ilgos pertraukos nusprendžiau "Rūstybės karaliui" suteikti dar vieną šansą ir skaityti nuo pradžių, nes per prabėgusį laiką pamiršau, ką skaičiau.

Man truputį nepatiko tai, kad Viviana net nekovojo ir iškart sutiko su tėvų noru ištekėti už Dantės.

Bet Vivianos ir Dantės pokalbiai man patiko. Ypač, kai jie erzino vienas kitą net nesuprasdami, kad traukė vienas kitą. 🙂

Man knygos siužetas patiko, kol autorė nepradėjo aprašyti taip atvirai erotinių scenų. Nors ankščiau skaitytoje Ali Hazelwood knygoje "Nuotaka" jų ir gi buvo, bet ten jos patiko. O čia pasirodė Ana Huang kopijuotų Sylvia Day knygų stilių.

Trečio šanso "Rūstybės karaliui" tikrai nesuteiksiu, nes tai ne mano skonio knyga. 🙂

Dar vienas romantasy? Duokit jį čia
Nepraleidžiu progos perskaityti kažką naujo šio žanro, nes per pastaruosius metus tikrai pamilau šj žanrą, o nauji pasauliai kiekviena karta žavi vis labiau
Šioje istorijoje...

Dar vienas romantasy? Duokit jį čia
Nepraleidžiu progos perskaityti kažką naujo šio žanro, nes per pastaruosius metus tikrai pamilau šj žanrą, o nauji pasauliai kiekviena karta žavi vis labiau
Šioje istorijoje susipažįstame su Brine. Ji keliauja į kasmetinio Turgaus, kuriame lankysis pirmą kartą. Kentiečiai prieš daugiau nei šimtą metų juos ištrėmė gyvenimui užjūryie. Nuo to laiko, Brinė net nebuvo akyse regėjusi žemės.
Ji ir jos draugai ketino tik apsižvalgyti, tačiau niekas net nenumanė, iog ši "ekskursija" baigsis taikos sutarties sulaužymu..
Prieš viskam pasisukant velniop, susidūrė Brinės ir vieno kentiečių kareivių žvilgsniai. Atrodė, jo akys veria tarsi kiaurai..
Grižus namo, Brinės laukė staigmena. Tas pats kareivis atvyko jos išgelbėti. Jis papasakoja jai visai kitokią tiesą, nei ta kuria Brinė tikėjo visa savo gyvenimą...

Negalėčiau teigti, jog istorija mane įtraukė nuo pačio pirmojo puslapio, man reikėjo šiek tiek laiko
susidraugauti, tačiau skaitant toliau, tapo tik jdomiau. Daug paslapčių, karo nuojauta bei politinė įtampa, visa tai rasite šios knygos puslapiuose
Faktas, jog mane domino ir Akeris, kuris man pasirodė be galo paslaptingas, o tai intrigavo tik dar labiau, Šioje knygoje buvo gausu nuotykių, taip pat buvo galima atrasti šiek tiek romantikos bei paslapčių.
Nemanau, jog ši knyga bus ta, kuri "nuneš" stogą, tačiau kaip šio žanro istorija tikrai labai neblogai skaitoma. Knygos atomazga paliko mane be žado 🤯
Dabar tikrai norisi skaityti toliau ir sužinoti kaip seksis Brinei bei Akeriui.

Nors ir trumpa puslapių skaičiumi istorija, tačiau be galo paveiki. Čia be jokių pagražinimų pasakojama apie viaus penkiasdešimt motinystės atspalvių. Nuo begalinės meilės iki noro tiesiog pabūti vienai... Nors ir be galo...

Nors ir trumpa puslapių skaičiumi istorija, tačiau be galo paveiki. Čia be jokių pagražinimų pasakojama apie viaus penkiasdešimt motinystės atspalvių. Nuo begalinės meilės iki noro tiesiog pabūti vienai... Nors ir be galo myli tą mažą žmogutį kurį sukūrėte kartu su savo vyru, tačiau kartais reikia paprasčiausio "restarto", nes nesi robotas ir negali visko daryti be poilsio ar tiesiog keletos minučių sau.
Kai tampi mama, net karštas dušas kartais tampa prabanga 🤭
Autorė savo knygoje pasitelkė humorą, kuris buvo vietoje ir laiku. Net ir tokiose situacijose, kuomet norisi paprasčiausiai verkti. Tiesiog iš beviltiškumo ir bejėgystės.
Niekas nesupranta, kokia iš tikrųjų yra vieniša motinystė kartais gali būti. Labai džiaugiausi, kuomet šios knygos mamos gyvenime atairado DRAUGAS. Jis buvo tarsi saulės spindulys lietingą dieną.
Tikrai paliečianti knyga, kuri neabejoju, jog labiausiai vis dėlto palies mamas, tačiau rekomenduočiau ją perskaityti visiems.

"Bet štai mano kilninanti tiesa, Jūreivėli: moterys rizikuoja mirtimi, kad dovanotų gyybę savo kūdikiams. Jos tveria kankinamą skausmą, pleišėja, o tada, kad ir kaip jaustųsi, kad ir kiek kraujo būtų praradusios, stojasi ant kojų ir rūpinasi savo naujagimiais. Tie jūsų Oriono gaisrai ir tie: "Lukai, aš tavo tėvas". Sakykit, vyrai: kada paskutinį kartą plyšot iš vidaus?"

Du draugai - Popė ir Aleksas, kurie kiekvieną vasarą keliauja atostogauti, patiria įvairių nuotykių ir puoselėja draugystę. Skamba tobulai, bet tobulybė ne visada trunka amžinai, kartais draugystės gali pasibaigti, o gal...

Du draugai - Popė ir Aleksas, kurie kiekvieną vasarą keliauja atostogauti, patiria įvairių nuotykių ir puoselėja draugystę. Skamba tobulai, bet tobulybė ne visada trunka amžinai, kartais draugystės gali pasibaigti, o gal viską galima pataisyti?
Nors privertė perskaityti filmas, bet buvo ir visai pataikyta dėl asmeninių atkapstytų patirčių, nemeluosiu, buvo nubliautas ir neblogas posmelis. Ir, jei nebūtų tų asmeniškumų, gal įvertinimas būtų ir žemesnis, o gal ir ne, kadangi man tai pasirodė net ir kaip knyga ne tik apie draugystę, bet ir savęs priėmimą, susitaikymą su praeities nuoskaudomis.

Vos neįkritau į skaitymo bloką, tačiau mane visuomet tokiais kritiniais momentais gelbėja Marsons! 😎
Tai jau #17 serijos knyga, tačiau Angela tikrai vis dar moka nustebinti.

Kuomet devyniolikmetis vaikinas randamas kabantis...

Vos neįkritau į skaitymo bloką, tačiau mane visuomet tokiais kritiniais momentais gelbėja Marsons! 😎
Tai jau #17 serijos knyga, tačiau Angela tikrai vis dar moka nustebinti.

Kuomet devyniolikmetis vaikinas randamas kabantis ant šakos, lengva ranka nusprendžiama, jog tai tik savižudybė. Tačiau Kimą nustebina šaltas jo mamos elgesys ir tiesiog detektyvės širdis kužda, jog čia kažkas ne taip.
Paaiškėja, jog kurį laiką Džeimis buvo uždarytas klinikoje kur buvo bandoma "išgydyti" jo seksualinės orentacijos "sutrikimą".
Kima su savo komanda atsakymų bando ieškoti pačioje klinikoje, kuriai vadovauja Gardnerių šeima. Jie teigia, jog pacientai gydymą gali nutraukti kada panorėję, tačiau nei vienas pacientas apie gydymą garsiai nekalba. Keista, tiesa? 👀
Nors pati Kima visai nesenai sugrįžo į darbą po patirtų išgyvenimų, imasi darbo net nedvejodama. Gardnerių šeima turi labai tamsių paslapčių..

Kaip visuomet puikia serijos knyga. Buvo įdomu skaityti ir knygos negalėjau paleisti iš rankų.
Autorė pasirinko išties neeilinę temą ir buvo nelengva skaityti apie žmonių išgyvenimus bei aplankančius jausmus, o ypač apie pacientų "gydymą". Man tiesiog šiurpo oda, bandant įsivaizduoti kas ten vyksta...
Aš labai viliuosi, jog tokios klinikos realybėje neegzistuoja 🫠 Šioje istorijoje man pasirodė, jog Kima tapo kiek labiau atviresnė ir nusprendė nebesislėpti ir priimti savo jausmus. Manau, jog jai tai buvo didelis žingsnis, gydantis vidinius išgyvenimus. Tikrai nuoširdžiai džiaugiausi dėl jos.
Žudiko faktas, jog neatspėjau ir šis autorės pasirinkimas mane tikrai nustebino! Lietuviškai manęs dar laukia "Žiauri lemtis" nekantrauju sužinoti kuo Marsons mus toliau nustebins 😎👌🏻

Seniai skaičiau tokią lengvą ir jautriai papasakotą istoriją apie karą, šeimą, tikrąsias vertybes…Puiki knyga paaugliams…supažindina su karo baisumais, rizikomis, tuo pačiu pasakoja apie romantišką ir tikrą...

Seniai skaičiau tokią lengvą ir jautriai papasakotą istoriją apie karą, šeimą, tikrąsias vertybes…Puiki knyga paaugliams…supažindina su karo baisumais, rizikomis, tuo pačiu pasakoja apie romantišką ir tikrą meilę…Ši knyga nukėlė mane į vaikystę, kurioje buvo močiutės, jų namai, globa…Romano pagrindinė herojė - Andželika- turi stiprų ryšį su dėde, savo namais…yra sužeista gyvenimo negandų ir šeimos priklausomybių… Bet gyvenimas ją moko…

Aš net nelabai mėgstu novelių, man daug labiau patinka ilgesni formatai. Bet nepaisant mano neapsiskaitymo, rinkinys labai patiko ir norėjosi, kad istorijos būtų daugiau išplėtotos, norėjosi daugiau detalių. Didesnė novelių...

Aš net nelabai mėgstu novelių, man daug labiau patinka ilgesni formatai. Bet nepaisant mano neapsiskaitymo, rinkinys labai patiko ir norėjosi, kad istorijos būtų daugiau išplėtotos, norėjosi daugiau detalių. Didesnė novelių dalis apie meilę ir netektį, bet tikriausiai visas sieja ir tai, kaip žmogus elgiasi, kai pasijaučia įspraustas į kampą, kam jie pasiryžę, patekę į tokią nepavydėtiną situaciją. Nuo savęs tikrai galiu nuoširdžiai rekomenduoti net ir mėgstantiems ilgesnius kūrinius, nes net ir po nemažai laiko vis dar pagalvoju apie vieną ar kitą veikėją.

Labai nudžiugau, jog kovo mėnesį Tomforde išleis dar vieną knygą. Windy city visa serija jau suskaityta ir nors ši knyga yra spin off'as, tačiau joje buvo galima sutikti puikiai pažįstamus veikėjus.

"In her own league"...

Labai nudžiugau, jog kovo mėnesį Tomforde išleis dar vieną knygą. Windy city visa serija jau suskaityta ir nors ši knyga yra spin off'as, tačiau joje buvo galima sutikti puikiai pažįstamus veikėjus.

"In her own league" artimiau susipažįstame su naująja "Windy warriors" beisbolo lygos vadove Reese Remington. Ji bene visą savo gyvenimą ruošėsi šiam darbui, tačiau tai vis tiek nebuvo lengva. Nemažai įtakos tam turėjo ir tai, jog ji - moteris.
Čia treneriu dirba ir Emmet Montgomery. Šis darbas bei beisbolo aikštelė - visas jo gyvenimas. Jo žaidėjai, jam yra tarsi šeima.
Tarp jo ir Reeese visiškai netikėtai pradeda megztis ryšys ir abu, dėl jiems abiems puikiai suprantamą priežasčių suvokia, jog to būti paprasčiausiai negali. Bet ar tikrai? Širdžiai neįsakysi..

Man tiesiog buvo taip gera pasinerti į kuriamą Liz pasaulį. Jos knygos man yra visiškai komforto skaitinys. Smagios, lengvai skaitomos, o dažnu atveju ir jautrios istorijos. Būtent tokia buvo ir ši knyga.
Patiko man tiek Reese, tiek ir Emmet. Labai susižavėjau Reese stiprybe bei nebijojimu pastovėti už save bei savo įsitikinimus. Ir jai tai tikrai nebuvo lengva. Nors ir XXI a. , tačiau moteris dirbanti sporto industrijoje vis dar tabu. O Emmet 🥹 Toks tikras vyras, kuris nekėlė bereikalingų dramų, palaikė savo mylimą moterį bei savo meilę įrodė ne tik žodžiais, tačiau ir darbais.
Jie abu jau vyresnio amžiaus žmonės ir ta brandi jų meilė man buvo labai labai graži. Smagu, jog Reese ir Emmet sutiko vienas kitą 🤍