Žinant, kad knygą rašė ne rašytoja, o psichoterapeute dirbanti moteris, lieka tik žavėtis jos minčių sklandumu. Nors tai aišku ne vienintelė jos knyga. Galima žavėtis ir tuo, kad ji itin sudėtingus vaikų elgesio ir...

Žinant, kad knygą rašė ne rašytoja, o psichoterapeute dirbanti moteris, lieka tik žavėtis jos minčių sklandumu. Nors tai aišku ne vienintelė jos knyga. Galima žavėtis ir tuo, kad ji itin sudėtingus vaikų elgesio ir sutrikimo ypatumus sugeba pateikti su lengvu jumoru. Knygos eigoje besiskleidžiantys baisumai vertė pergyventi dėl jų mąsto atskleidimo pabaigoje, bet situacija neišsirutuliojo iki tokio lygio. Nors ir daug kas liko neatskleista, belieka džiaugtis dėl nors vieno nelaimingo vaiko išgelbėto gyvenimo.

Be proto išgirta knyga leido tikėtis įspūdingo pasakojimo, arba bent jau tokio, kuris nenusileistų "Atrankos" serijai. Deja, bet teko gerokai nusivilti.
Ypač atstumianti pagrindinė veikėja - Mara. Lėkštas, tuščias...

Be proto išgirta knyga leido tikėtis įspūdingo pasakojimo, arba bent jau tokio, kuris nenusileistų "Atrankos" serijai. Deja, bet teko gerokai nusivilti.
Ypač atstumianti pagrindinė veikėja - Mara. Lėkštas, tuščias personažas, kuriam įvykiai nutikę seniau negu prieš mėnesį yra kažkada. Vieną akimirką kalba ir galvoja vienaip, kitą - jau visiškai priešingai. Mėtosi tarp jausmų ir poelgių visiškai į nieką nesigilindama. Vienintelis, nors kiek įdomesnis personažas - princas Kalas.
Visa istorija - jau kažkur girdėta/matyta/skaityta. Tarsi autorė surinko geras idėjas ir viską "sukišo" į knygą.

Aktuali knyga, turbūt, visų pirma skirta mokytojams, bet labiausiai ji patiks mokinių tėveliams ir patiems mokiniams. Joje daug kritikos, pamokymų. Nesakau, kad neteisingi tie pamokymai, iš tikro daug ko trūksta šiandienos...

Aktuali knyga, turbūt, visų pirma skirta mokytojams, bet labiausiai ji patiks mokinių tėveliams ir patiems mokiniams. Joje daug kritikos, pamokymų. Nesakau, kad neteisingi tie pamokymai, iš tikro daug ko trūksta šiandienos švietimo pasaulyje. Vis dėlto iš Lino Slušnio tikėjausi daugiau teigiamo pozityvo: nejau nėra teigiamų mokytojų pavyzdžių Lietuvoje. Buvo keletas ir knygoje, bet pačioje pabaigoje, kai jau nuotaika buvo ribinė :( bet norintis keistis, tobulėti, pažinti mokinius mokytojas čia ras sau tinkamos informacijos.

Kadangi jau esu skaičiusi knygą apie japonų tvarkymosi meną, bet joje buvo tik tekstas be paveikslėlių, labai norėjosi pamatyti pavyzdžius. Nes skaitant pirmąją knygą kartais trūko idėjų iliustravimo. Dabar buvo...

Kadangi jau esu skaičiusi knygą apie japonų tvarkymosi meną, bet joje buvo tik tekstas be paveikslėlių, labai norėjosi pamatyti pavyzdžius. Nes skaitant pirmąją knygą kartais trūko idėjų iliustravimo. Dabar buvo apsilankyta 8 moterų namuose, kurios taiko namų tvarkymo metodus. Buvo gana informatyvu, privertė susimąstyti. Tačiau užkliuvo tai, kad visų moterų namuose vyrauja beveik ta pati spalvų gama, o gal labiau jų nebuvimas. Iš pradžių net vartydama knygą nesupratau, kad tai skirtingi namai. Suprantama, kad naudojant mažiau spalvų, turėsi mažiau daiktų, juk nereikės derinti kitų prie kažkokio spalvingo daikto. Bet man trūko išskirtinumo, kažkokių akcentų.
Pati knyga patiko ir buvo naudinga.

tai knyga, kuri negali palikti abejingų. Tai knyga, parodanti, kokie gabūs aplinkui mus esantys vaikai, kiek jie daug gali, kokia laki jų fantazija. Pasakos nenusileidžia geriausioms lietuvių liaudies pasakoms, o iliustracijos tik...

tai knyga, kuri negali palikti abejingų. Tai knyga, parodanti, kokie gabūs aplinkui mus esantys vaikai, kiek jie daug gali, kokia laki jų fantazija. Pasakos nenusileidžia geriausioms lietuvių liaudies pasakoms, o iliustracijos tik dar labiau atskleidžia vaikų gabumus