Vos tik perskaičiusi šios knygos anotaciją supratau, jog nieko panašaus man dar neteko skaityti. Pasakojimas iš tiesų unikalus. Beskaitant šią knygą sužinojau, jog prieš gerą šimtmetį Britanijoje nuodėmių valgytojos...

Vos tik perskaičiusi šios knygos anotaciją supratau, jog nieko panašaus man dar neteko skaityti. Pasakojimas iš tiesų unikalus. Beskaitant šią knygą sužinojau, jog prieš gerą šimtmetį Britanijoje nuodėmių valgytojos tikrai egzistavo.
Visos šios knygos atmosfera slogi bei niūri. Tačiau pats kūrinys tikrai intriguojantis. Tikėjausi iš šios knygos gana nemažai, nes anotacija mane labai suintrigavo. Tačiau mano akimis autorė sukūrė šiai knygai tokią temą, kurią galima buvo išvystyti kur kas stipriau. Visa detektyvinė linija šioje istorijoje man pasirodė kiek pritempta bei net sakyčiau naivoka. Vietomis skaitant tapdavo net truputį nuobodu. Būčiau norėjusi daugiau atskleisti Mėjos vidinį pasaulį nei karališkųjų namų gyvenimą.
Nepaisant to, tikrai turėjau gerą laiką su šia istorija, tikiu, jog prie jo prisidėjo ir puikus Anitos Kapočiūtės vertimas. Taip pat atskiros pagyros ir šios knygos viršeliui. Be galo dailus bei traukiantis akį 😍

Japonų literatūra žavi savo originalumu, detalių aprašymu, atrodo, kad čia ir dabar klausaisi aprašomos muzikos ar valgai labai skaniai aprašomą pyragą: “Pro apskritus pirmosios klasės keleivių salės langus įspindusi...

Japonų literatūra žavi savo originalumu, detalių aprašymu, atrodo, kad čia ir dabar klausaisi aprašomos muzikos ar valgai labai skaniai aprašomą pyragą: “Pro apskritus pirmosios klasės keleivių salės langus įspindusi saulė nuauksino obuolių pyragą. Išsilydęs sviestas, kuriuo buvo aptepta jo pluta, apetitiškai blizgėjo”. Atrodo, ji išjudina ne tik protą, bet ir visas įmanomas tavo jusles.
Istorija pasakoja apie salą, kurioje pradeda nykti daiktai, po to žmonių kūnų dalys, kol viskas sunyksta iki žmogaus balso ir visiško jo išnykimo, bet yra žmonių, kurie nepasidavė nykimui ir visais įmanomais būdais saugojo išnykusių daiktų atmintį specialiose slėptuvėse. Tie žmonės buvo persekiojami atminties policijos, kuri neleisdavo nieko prisiminti ir viską sunaikindavo.
Nesu fantastikos mėgėja, bet šioje knygoje pasitelkta fantastika atskleidžia daug prasmingų dalykų. Romanas yra apie praradimus ir nesvarbu kokius: žmogaus, darbo, materialinės gerovės, savęs, gebėjimų: “Eis į pensiją ir tiek. (…) Pasaulyje yra tiek dalykų, kuriuos gali prižiūrėti! Išvalyti mažučiam anūkui ausis, pavyzdžiui. Arba padėti katei atsikratyti parazitų.” Atėjo laikas, kai saloje pradėjo nykti ir knygos: “Žmonės, kurie degina knygas, anksčiau ar vėliau ima deginti žmones”.
Šis įtaigus alegorinis pasakojimas paliečia ne vieną žmonijai skaudžią temą - žmonių kontrolės praradimą, įvykus apokaliptiniams reiškiniams arba įvairioms katastrofoms. Taip pat knyga suteikia ir vilties - ką daryti, kai prarandi tau brangų žmogų ir kaip prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių. Juk jaunosios salos rašytojos herojė prarado balsą, bet savo energiją naudojo rašymui ir t.t.
Ne veltui ši knyga tapatinama su literatūros šedevrais kaip “1984-ieji” ar “Šimtas metų vienatvės”. Knyga paliečia, nors istorija nėra suderinama su realybe, bet kas yra realybė? Tikriausiai tik mūsų susikurtos iliuzijos…

Labai įtraukė mane ši knyga ir sužavėjo tuo, jog karo baisumams atitenka antraplanis vaidmuo. Šioje istorijoje yra svarbiausi žmonės bei jų patiriami išgyvenimai.
"Kartais drąsiausia meilė prabyla kuždesiu giliausios tylos...

Labai įtraukė mane ši knyga ir sužavėjo tuo, jog karo baisumams atitenka antraplanis vaidmuo. Šioje istorijoje yra svarbiausi žmonės bei jų patiriami išgyvenimai.
"Kartais drąsiausia meilė prabyla kuždesiu giliausios tylos akimirkomis."
Jozefo bei Michaelio draugystė buvo viena iš tų, kuri net neabejoju, jog pasitaiko tik kartą gyvenime. Buvo be galo skaudu skaityti apie patiriamą neteisybę bei Michaelio gyvenimo sąlygas karo metais. Džiaugiuosi, jog besąlyginis Jozefo palaikymas bei draugystė padėjo vaikinui išgyventi juodžiausias akimirkas.
Man asmeniškai, ši knyga buvo tarsi odė draugystei bei žmogiškumui. Ši knyga tik dar kartą puikiai įrodė bei atskleidė tai, kaip yra svarbu išlikti žmogumi ❤️📚

Labai ilgai vargau su šia knyga, nors tokio stiliaus pasakojimus mėgstu ir greitai perskaitau. O ši nesiskaitė ir neįtraukė, o labiausiai nepatiko pagrindinė veikėja, jos neryžtingumas ir blaškymasis. Aišku, pabaigoje ji...

Labai ilgai vargau su šia knyga, nors tokio stiliaus pasakojimus mėgstu ir greitai perskaitau. O ši nesiskaitė ir neįtraukė, o labiausiai nepatiko pagrindinė veikėja, jos neryžtingumas ir blaškymasis. Aišku, pabaigoje ji parodo charakterį, tačiau norėjosi kažko kito.

Įdomus istorinis romanas apie gerai žinomą ir prieštaringai vertinamą asmenybę - Lukreciją Bordžiją. Man patinka, kad po truputį atsiranda kitaip apie šią moterį pateikiamų istorijų, kuriuose bandoma paaiškinti jos...

Įdomus istorinis romanas apie gerai žinomą ir prieštaringai vertinamą asmenybę - Lukreciją Bordžiją. Man patinka, kad po truputį atsiranda kitaip apie šią moterį pateikiamų istorijų, kuriuose bandoma paaiškinti jos poelgius grynai vyriškos valdžios pasaulio kontekste.

Vertinga knyga, parodanti, kaip greitai galima tapti diktatoriumi ar diktatūrai paklūstančiu, ištikimai vykdančiu kitų įsakymus žmogumi. Knyga plona, greitai skaitosi ir mokytojo taikytas ekspermentas pamokose priverčia daug...

Vertinga knyga, parodanti, kaip greitai galima tapti diktatoriumi ar diktatūrai paklūstančiu, ištikimai vykdančiu kitų įsakymus žmogumi. Knyga plona, greitai skaitosi ir mokytojo taikytas ekspermentas pamokose priverčia daug ką pergalvoti.