Paauglystėje labai mėgau Remarko kūrybą, perskaičiau didžiąją dalį jo kūrinių, kuriuos radau savo gimtojo miestelio bibliotekoje. Ir iki šiol, kaip vieną mėgstamiausių knygų, pasakau Remarko "Trys draugai", ji išties...

Paauglystėje labai mėgau Remarko kūrybą, perskaičiau didžiąją dalį jo kūrinių, kuriuos radau savo gimtojo miestelio bibliotekoje. Ir iki šiol, kaip vieną mėgstamiausių knygų, pasakau Remarko "Trys draugai", ji išties padėjo susidėlioti tuomet savo prioritetus, suprasti daugelį dalykų. Tačiau po kokių penkerių metų grįžusi prie Remarko, tik laiškų forma, supratau, kad jis yra vienas tų autorių, kur perskaičius savęs ieškojimo laikotarpiu (žinoma, savęs ieškome mažne visą gyvenimą, bet, šiuo atveju, omenyje turiu paauglystę, kai savęs ieškome ar apsimetame tą darantys, intensyviausiai), geriau vėliau prie jo negrįžti, nenorint sugadinti prieš tai susidariusio įspūdžio. Apie Marleną Dietrich pastaruoju metu taip pat dažnai skaitau. Tiesiog tai gaunasi natūraliai, nebandant ieškoti jos specialiai. Tai štai, kas nutinka, kai ypatingasis Remarkas įsimyli tokią kvapą gniaužusią moterį, kaip Marlena Dietrich? Lengva nuspėti, nutinka taip, kad Remarkas gerokai suvaikėja. Man šie laiškai iki vidurio knygos atrodė labai vaikiški, reikalaujantys vaikiško dėmesio, netgi priminė vaiką, trokštantį motinos. Ir tai manęs nežavėjo. Taip, žinoma, daugelis žmonių įsimylėję suvaikėja, bet šitas suvaikėjimas buvo kažkoks desperatiškas, erzinantis. Ir kaip dažnai nutinka, tik meilei istorijai pašlijus, laiškai tampa jausmingesni, įdomesni. Tiesa, gaila, jog šioje knygoje M. Dietrich laiškų beveik nėra, vos keletas. (O taip yra todėl, nes Remarko žmona, kažkuri gražuolė aktorė, iš pavydo tuos laiškus sudegino...). Iš šios knygos daugiausiai galima sužinoti apie Remarką, kuo jis sirgo, kur keliavo, koks buvo įsimylėjęs. O štai Marlena lieka paslaptimi. (Nors, tiesa, knygoje, kurią vėliau aprašysiu, skaičiau, jog Marlena Dietrich buvo labai gudri ir apsukri moteris, kuri sugebėdavo vienu metu apsukti galvas keletui vyrų ir priversti juos patikėti, jog jie vieninteliai...). Taigi, knygos išsijuosus nerekomenduoju, nebent norėtųsi pažvelgt į intymųjį, jausminį Remarko gyvenimą (tik atsargiai, kad nebūtų taip, kaip man, kad kiek nusivilsite).

Kartais pasisotinus rimtais skaitiniais, užsimanau tų lengvų moteriškų romanų su tikromis dramomis, išgyvenimais, kai skaitydama juos taip įsijaučiu, kad pradedu savo ir kitų žmonių gyvenimuose ieškoti panašumų. Tai jau...

Kartais pasisotinus rimtais skaitiniais, užsimanau tų lengvų moteriškų romanų su tikromis dramomis, išgyvenimais, kai skaitydama juos taip įsijaučiu, kad pradedu savo ir kitų žmonių gyvenimuose ieškoti panašumų. Tai jau antras šios autorės perskaitytas romanas. Jei kas paklaustų kaip jį galėčiau apibūdinti? Pasakyčiau vieną vienintelę žodį -STIPRU. Tai stipru visais aspektais. Gavau tikrą dozę išgyvenimų: nuo stiprios meilės iki išdavystės, nuo prisipažinimo iki pasiaukojimo. Šis romanas man buvo kaip geras juodas šokoladas su tikrais prieskoniais, kurie vienu metu sudirgina visus tavo skonio receptorius, o kitu metu leidžia pajusti tikrąjį skonį bei vertę.

Skaičiau senesnio leidimo variantą - viršelis nepalyginamai įspūdingesnis.
Knyga alsuoja karščiu, tingiomis vasaromis ir siesta. Apstu jausmų, aistros, meilės ir kartėlio, nuoskaudų ir neišsipildžiusių vilčių.
Iš...

Skaičiau senesnio leidimo variantą - viršelis nepalyginamai įspūdingesnis.
Knyga alsuoja karščiu, tingiomis vasaromis ir siesta. Apstu jausmų, aistros, meilės ir kartėlio, nuoskaudų ir neišsipildžiusių vilčių.
Iš pradžių knyga skaitėsi labai sunkiai ir lėtai. Vėliau - įtraukė ir pabaigoje buvo sunkoka atsitraukti. Nubraukiau ne vieną ašarą.
Visgi pagrindinė veikėja iš pradžių labai nepatiko: pasipūtusi, arogantiška ir savanaudė. Vėliau ji keitėsi į gerąją pusę, tačiau kokiomis sąlygomis?..
Skaudi knyga apie neleistiną meilę. Apie gyvenimus pilnus neatsakytų klausimų "O jeigu...".
Knyga, labai primenanti Isabel Allende "Dvasių namai".

Myliu visas Hario Poterio knygas, tik ne šitą. Buvo ganėtinai įdomu, bet nesužavėjo. Pritrūko paslaptingumo, nuotykių jaudulio, perdaug paprastai įveiktos kliūtys. Galbūt dėlto, kad tai pjesė skirta teatrui. Nusivyliau ir...

Myliu visas Hario Poterio knygas, tik ne šitą. Buvo ganėtinai įdomu, bet nesužavėjo. Pritrūko paslaptingumo, nuotykių jaudulio, perdaug paprastai įveiktos kliūtys. Galbūt dėlto, kad tai pjesė skirta teatrui. Nusivyliau ir tikiuosi daugiau nebespaus kažko iš nieko.

Nepaprasta meilės istorija, kurios paskatintas valdovas pastato vieną iš nuostabiausių pasaulio statinių.
Knyga sužavėjo, buvo įdomu pasinerti į Indiją, įsigilinti į vieną šios nuostabios šalies istorijos fragmentą....

Nepaprasta meilės istorija, kurios paskatintas valdovas pastato vieną iš nuostabiausių pasaulio statinių.
Knyga sužavėjo, buvo įdomu pasinerti į Indiją, įsigilinti į vieną šios nuostabios šalies istorijos fragmentą. Begalo graži istorija.

Knyga buvo įdomi. Netrūko veiksmo, buvo įdomu spėlioti, kas ką išdavinėja, bando sutriuškinti. Pabaiga maloniai nustebino.
Vienintelis nepatikęs dalykas - pagrindinė veikėja. Man ji pasirodė per daug langvai manipuliuojama,...

Knyga buvo įdomi. Netrūko veiksmo, buvo įdomu spėlioti, kas ką išdavinėja, bando sutriuškinti. Pabaiga maloniai nustebino.
Vienintelis nepatikęs dalykas - pagrindinė veikėja. Man ji pasirodė per daug langvai manipuliuojama, naivi.