Sunku vertinti šį kūrinį, istorija tikra ir sukrečianti, todėl nepatogu knygą vertintu neigiamai, bet iš esmės gal nevertėjo rašyti tokios mažos apimties ir neišplėtotos knygos, atkreipti dėmesį į moterų išnaudojimo...

Sunku vertinti šį kūrinį, istorija tikra ir sukrečianti, todėl nepatogu knygą vertintu neigiamai, bet iš esmės gal nevertėjo rašyti tokios mažos apimties ir neišplėtotos knygos, atkreipti dėmesį į moterų išnaudojimo ir beteisiškumo problemą būtų pakakę ilgesnio straipsnio.
Kaip kūrinys knyga nekokia, bet istorija atkreipia dėmesį, paskatino pasidomėti moterų padėtimi Rytų šalyse.

Tai istorija apie keturias moteris, kurios susitinka mezgimo pamokėlėse naujoje siūlų parduotuvėlėje "Geri siūlai". Lidija Hofman - krautuvėlės savininkė, sunkiai, bet lyg ir nugalėjusi kovą su vėžiu, bandanti pastatyti...

Tai istorija apie keturias moteris, kurios susitinka mezgimo pamokėlėse naujoje siūlų parduotuvėlėje "Geri siūlai". Lidija Hofman - krautuvėlės savininkė, sunkiai, bet lyg ir nugalėjusi kovą su vėžiu, bandanti pastatyti savo asmeninio gyvenimo pagrindus. Žaklina Donovan - turtinga, išsipuošusi poniutė, su vyru gyvenanti atskirus gyvenimus ir kuriai nepelnytai nepatinka jos besilaukianti marčia Temė Li. Kerol Žirard - moteris, kuriai niekaip nepavyksta pastoti, net ir dirbtinio apvaisinimo pagalba, nors apie vaikus jie su vyru svajoja nuolatos. Aliksė Taunsend - maištaujanti prieš gyvenimą ir save, jauna mergina, išgyvenusi itin sunkią vaikystę. Taigi šios skirtingos moterys visiškai netyčia susitinka mezgimo pamokėlese, kurias veda Lidija Hofman. Iš pradžių jos sunkiai priima viena kitą, paskui užsimezga tikra, nuoširdi moteriška draugystė. Knygoje rašoma apie tai, kaip keturios visiškai skirtingos moterys gali pakeisti viena kitos gyvenimą negrįžtamai. Tai tik primena, kad kartais ta moteriška draugystė yra reikalinga kiekvienai moteriai. Nestinga ir komentarų apie mezgimą, citatų. Vyrai šios knygos veiksme nors ir dalyvauja, bet kaip asmenybės nedominuoja, nors pagrindinėms veikėjoms, žinoma, kaip įprasta tokioms knygoms, daro didžiulį poveikį. Labiausiai erzinanti veikėja buvo poniutė Žaklina, kuri visiškai be didesnio pagrindo nekenčia savo marčios, kurią visi myli ir priima. Kartais ta neapykanta marčiai labai erzina, taip ir norisi sušukti: "Poniute, atsipeikėk!". Patraukliausios veikėjos kaip ir nebuvo, visos savaip patrauklios ir kartu kažkiek erzinančios. Ši knyga puikiai tinka ligos patale, neapkrauna ir taip skaudančios galvos kažkokiais gilesniais apmąstymais. Įvykių baigtys pakankamai nuspėjamos, veikėjai spalvingi ir gana įdomūs.