Na va pagaliau perskaičiau autoriaus John Fante knygos "Sulauk pavasario, Bandini" antrą dalį "Paklausk dulkių". Pirmoje knygoje buvo aprašoma apie skurdo kamuojamą italų imigrantų šeimos gyvenimą JAV depresijos metais ir apie...

Na va pagaliau perskaičiau autoriaus John Fante knygos "Sulauk pavasario, Bandini" antrą dalį "Paklausk dulkių". Pirmoje knygoje buvo aprašoma apie skurdo kamuojamą italų imigrantų šeimos gyvenimą JAV depresijos metais ir apie naivų knygos herojų Arturą Bandinį bei jo vaikystę. Antroji knyga pasakoja apie tą patį Arturą Bandinį, tik dar jauną, kupiną ambicijų, atviros širdies bei šiek tiek naivų, kuris gyvena viešbutyje ir bando tapti garsiu rašytoju, taip tikėdamasis išbristi iš skurdo ir įgyti padėtį visuomenėje. Toks tas knygos herojus, atkakliai siekiantis užsibrėžto tikslo ir tikintis savimi. Tačiau visai kitokia yra jo meilė - meksikietė padavėja Kamila, su kuria Bandinis susisaisto daugiau sąmonėje nei realybėje. Du, nenusileidžiantys savo kvailiems išdidumo principams, žmonės bando kurti santykius. Ir taip užburtas ratas, kuris baigiasi netikėtai ir keistai.

Skaitydama šią knyga vis galvojau... Kodėl ji į mano rankas nepateko ankščiau?
Patiko... Netgi labai patiko :) Gal ir ne viskas šioje knygoje idealu, tačiau bendras vaizdas puikus.
Filosofija - slidus reikalas, tačiau šiam...

Skaitydama šią knyga vis galvojau... Kodėl ji į mano rankas nepateko ankščiau?
Patiko... Netgi labai patiko :) Gal ir ne viskas šioje knygoje idealu, tačiau bendras vaizdas puikus.
Filosofija - slidus reikalas, tačiau šiam autoriui manau pavyko nesusimauti rašant tokia tema. Knyga, be jokios abejonės, sugebanti įtraukti. O perskaičius ją norisi taip greit jos nepamiršti, nes naudingos bei įdomios informacijos joje tikrai yra.

Labiausiai šioje knygoje mane nustebino jos pradžios ir pabaigos santykis. Pradėjau skaityti ir pamaniau, kad nuobodi knyga, kurioje reikia daug kapstytis tarp eilučių norint ją suprasti. Tačiau pabaigoje viskas sužibėjo visai...

Labiausiai šioje knygoje mane nustebino jos pradžios ir pabaigos santykis. Pradėjau skaityti ir pamaniau, kad nuobodi knyga, kurioje reikia daug kapstytis tarp eilučių norint ją suprasti. Tačiau pabaigoje viskas sužibėjo visai kitomis spalvomis. Užvertus paskutinį lapą supratau, kad Senis vis dėl to gavo savo laimės dalį, kuri tikrai nebuvo didžiausios pagautos žuvies pavidalu. Berniukas vėl plauks su juo į jūrą ir jie abu kartu mėgausis jiems labai patinkančiu tokiu gyvenimu. Patarimas - skaitykit knygą iki galo :)

Nenugludinta, trapiais žiedas neapibarstyta ir šokoladiniais saldainiais širdelės formos dėžutėje nenusaldinta meilė, ištirpinta cisternoje svaigalų kvapo ir varnalėšų spalvos dumblo mišinyje. Romantika, kuri sunkiai...

Nenugludinta, trapiais žiedas neapibarstyta ir šokoladiniais saldainiais širdelės formos dėžutėje nenusaldinta meilė, ištirpinta cisternoje svaigalų kvapo ir varnalėšų spalvos dumblo mišinyje. Romantika, kuri sunkiai suprantama, bet apčiuopiama, vos vos juntama, kutenanti, kartais labai skaudžiai.
Gal ne visada svaigalai tie patys, aplinkybės panašios, bet neretai viskas vyksta čia šalia, kažkaip panašiai.
Vilniaus gyventojai, perskaitę šią knygą, kai kurias šio miesto vietas matys visai kitaip. Ir nesvarbu, kad taip nebuvo...ar buvo?