Įdomi, įtraukianti ir jaudinanti, kupina nuolatinės įtampos istorija, sunku atsitraukti. Daugoka mokslinių terminų, bet kita vertus visai smagu prisiminti truputį mokslų. Puikus autoriaus humoro jausmas suteiktas pagrindiniam...

Įdomi, įtraukianti ir jaudinanti, kupina nuolatinės įtampos istorija, sunku atsitraukti. Daugoka mokslinių terminų, bet kita vertus visai smagu prisiminti truputį mokslų. Puikus autoriaus humoro jausmas suteiktas pagrindiniam herojui, jo nenuilstantis užsispyrimas kovoti su vis iškylančiomis problemomis ir kitų žmonių pasiaukojimas darbui ir sugebėjimas susivienyti, dėl vieningo tikslo, įkvepia. Knyga tikrai verta perskaityti.

Būtų paprasta istorija, jei nebūtų įdėta papildomo prieskonio - smurtautojo šeimoje augusio vaiko patirtis, kuri lemia visą žmogaus gyvenimą, jo požiūrį į santykius, baimę būti panašiu į tėvą. O šiaip patiems...

Būtų paprasta istorija, jei nebūtų įdėta papildomo prieskonio - smurtautojo šeimoje augusio vaiko patirtis, kuri lemia visą žmogaus gyvenimą, jo požiūrį į santykius, baimę būti panašiu į tėvą. O šiaip patiems veikėjams trūko ryžto siekti to, ko nori.

Meilė ir laikas vienas kitam poroje yra gyvybiškai svarbus. Tikrai mes pamirštame sau brangiausią žmogų ir priverčiame jį pamatyti savo blogosios pusės nei gerosios. Ir tikrai kodėl mes tai sau leidžiame? Nes tai atrodo lyg...

Meilė ir laikas vienas kitam poroje yra gyvybiškai svarbus. Tikrai mes pamirštame sau brangiausią žmogų ir priverčiame jį pamatyti savo blogosios pusės nei gerosios. Ir tikrai kodėl mes tai sau leidžiame? Nes tai atrodo lyg ir nemadinga ir neafišuojama. Tačiau svarbiausi dalykai yra pamirštami, lyg tai būtų natūralu, tačiau dabar žmonės tikrai nemoka pajausti ypatingo ryšio. Puiki knyga porai. Atmerkti akis ir kaltinti ne tik antrąją pusę, bet ir pačiam pasimokyti išvalyti santykių erdvę ir ją puoselėti.

Knyga labai įdomi, kelios siužetinės linijos. Patiko tetos personažas- gyvenimą mylintis žmogus, geranoriška, stipri asmenybė, nebijanti būti savimi, mokanti perprasti žmones. Yra ko pasimokyti ir pamąstyti apie gyvenimo...

Knyga labai įdomi, kelios siužetinės linijos. Patiko tetos personažas- gyvenimą mylintis žmogus, geranoriška, stipri asmenybė, nebijanti būti savimi, mokanti perprasti žmones. Yra ko pasimokyti ir pamąstyti apie gyvenimo vertybes. Dar kartą galima įsitikinti, kad kilus konfliktui reikia išklausyti vienam kitą ir nedaryti skubotų išvadų, nes tai gali kainuoti per daug brangiai.

Ne veltui ši knyga yra literatūros klasika. Nežinau, kodėl mokyklos laikais ji man nepapuolė į rankas. Turbūt būtų mane pavertusi į dar didesnę knygų aistruolę. Knygoje nagrinėjamos temos labai svarbios, jautrios. Žavi...

Ne veltui ši knyga yra literatūros klasika. Nežinau, kodėl mokyklos laikais ji man nepapuolė į rankas. Turbūt būtų mane pavertusi į dar didesnę knygų aistruolę. Knygoje nagrinėjamos temos labai svarbios, jautrios. Žavi pasakojimas mažos mergaitės akimis. Mergaitės, artimųjų vadinamos Paukšteliu įžvalgos, gyvenimiškų situacijų vertinimas labai brandus, nuoširdus. Patiko pagrindinės herojės kitoniškumas, artima draugystė ir augimas kartu su vyresniu broliu, tėvo Atikaus požiūris į gyvenimą ir auklėjimo būdas neauklėjant, o stengiantis, kad vaikai įžvalgas, išvadas darytųsi patys. Nuostabiai atskleisti veikėjai, viso miestelio gyventojai- kiekvienas savitas, kitoks, turintis tik savo išskirtines savybes žvelgiant iš kritiškų vaikų akių. Labai ,,sirgau" už vaikus, kad jie susitiktų su Baubu Redliu, tikėjausi, kad Tomas bus išteisintas. Knygoje įžvelgiu ne vieną moralą, pamoką, kurią galima pritaikyti šiandieniniame pasaulyje. Gaila, kad autorė neparašė daugiau knygų, kadangi jos rašymo maniera sodri, pilna minčių ir gilios prasmės, kiekvienas sakinys tikrai ilgoje knygoje yra reikalingas, apgalvotas, tikras. Labai patiko vaikų auklės, tarnaitės Kelpurnijos patarimai Paukšteliui: ,,Nebūtinai sakyti viską, ką žinai. Moteriai taip nedera. Antra vertus, žmonėms labai nepatinka kai kitas žino daugiau. Jie ima širsti. Nė vieno iš jų neišmokysi kalbėti kitaip, kol jie patys nenorės, o jeigu jie nenori, tai belieka tik užsičiaupti arba kalbėti jų kalba". Įsidėmėjau Atikaus žodžius dukrai apie toleranciją, atlaidumą, išdidumą: ,,Aš labai stengiuosi mylėti visus žmones... Kartais mane labai negražiai plūsta, bet žinok, vaikeli, jei kas galvoja, kad išplūdo tave negražu žodžiu, tai dar nereiškia, kad tu esi įžeistas. Blogas žodis tavęs nežemina, o tik parodo, koks apgailėtinas yra tas besiplūstantis žmogus".

Ši knyga yra mano visų laikų mylimiausių knygų trejetuke. Labai džiaugiuosi, kad artimas žmogus man ją parekomendavo. Knygos pradžia labai sunki- iki ~100-ojo puslapio negali pakęsti pagrindinio herojaus Uvės. Jis skleidžia...

Ši knyga yra mano visų laikų mylimiausių knygų trejetuke. Labai džiaugiuosi, kad artimas žmogus man ją parekomendavo. Knygos pradžia labai sunki- iki ~100-ojo puslapio negali pakęsti pagrindinio herojaus Uvės. Jis skleidžia pyktį, nepasitenkinimą, kritikuoja, bamba ir yra viskuo nepatenkintas. Vėliau supranti, kad geresnio žmogaus už jį nė su žiburiu nerastum. Ne, Uvė nesielgia kitaip, tiesiog po pikto žmogaus kauke slepiasi sunkūs gyvenimo išbandymai. Nenoriu išduoti per daug apie knygą, tačiau mėgstantiems rimtesnes knygas nuoširdžiai rekomenduoju perskaityti šią knygą. Joje atrasime daug daugiau nei įprastoje šiandieninėje literatūroje. Galimai kiekvienas atrasime savo, ar artimųjų savybių, kurios tikrai sušvis visu gražumu, kai pereisime į garbingą senjorų amžių. Manau, kad kiekvienas širdyje mes turime pasislėpusį Uvę. Vertinkime gyvenimą čia ir dabar. ;)