Paskutiniu metu mane labai traukia skaityti vaikiškas knygas. Matyt būdama suaugusi, vis dar noriu grįžti į vaikystę ir joje pabūti bent akimirką. Todėl nusprendžiau paskaityti vieno iš vaikų mėgstamo autoriaus, Vytauto V....

Paskutiniu metu mane labai traukia skaityti vaikiškas knygas. Matyt būdama suaugusi, vis dar noriu grįžti į vaikystę ir joje pabūti bent akimirką. Todėl nusprendžiau paskaityti vieno iš vaikų mėgstamo autoriaus, Vytauto V. Landsbergio knygą "Arklio Dominyko meilė". Vos pradėjusi skaityti, negalėjau sulaikyti juoko, nesvarbu, kad tai buvo antra valanda nakties ir visi šeimos nariai seniausiai jau miegojo, ir galbūt sapnavo savąją rugiagėlių pievą, kurios ieškoti keliavo arklys Dominykas; negalėjau ir atsitraukti, nes taip gražiai ir vaikiškai buvo pasakojama apie gėlės ir gyvūno meilę vienas kitam. Todėl, kol kiti sapnavo savo spalvotus sapnus, aš leidausi su baltuoju ristūnu į jo ilgą kelionę. Skaičiau ir gėrėjausi autoriaus išmintimi kaip jis vaikiškai, bet kartu ir šiuolaikiškai bando vaikams paaiškinti, o tuo pačiu atsakyti į jiems rūpimus klausimus, tiesiog jų neužduodant. Manau, kad ši knygelė yra puiki mokomoji priemonė vaikams norint paaiškinti, kas yra meilė ir kokia ji gali būti, kaip svarbu pirmiausia išklausyti vienas kitą, o tik po to prieštarauti, kaip svarbu vienas kitu rūpintis ir jam padėti. Ši knyga man buvo tarsi nuotykis, į kurį leisdavausi vaikystėje, skaitydama bet kokią nuotykių knygą. Tik šį kartą tą nuotykį jau patyriau būdama suaugusi, bet vis dar dažnai mintimis nuklysdama ten, kur buvo smagu ir gera. Tad beskaitydama šią vaikišką knygą aš pakilau aukščiau savo svajonių ir sklandžiau tarsi paukštis. Matyt iš to ir atsirado toks posakis: "Kiekvienas iš mūsų gali būti kaip paukštis, svarbu nevaržyti savo svajonių, tada vieną dieną ir pats pakilsi". Aš pakilau, tad nebijokite pakilti ir Jūs :)

Pasirinkau knygą, nes aprašyme buvo pažadėta detektyvo elementų. Ir nenusivyliau. Nors įsivažiuoti buvo sunkoka: daug Provanso peizažų aprašymų ir vienos šeimos trijų augančių vaikų tarpusavio santykių gvildenimo....

Pasirinkau knygą, nes aprašyme buvo pažadėta detektyvo elementų. Ir nenusivyliau. Nors įsivažiuoti buvo sunkoka: daug Provanso peizažų aprašymų ir vienos šeimos trijų augančių vaikų tarpusavio santykių gvildenimo. Tačiau, kaip ir buvo pažadėta, detektyvas įvyko, o tada jau nesinorėjo knygos padėti į šalį, kol neperskaitysi iki pabaigos, Ir net mistikos fragmentai visai tiko, patiko ir nepavertė kūrinio pasaka.

Kai dienomis būna vėsu ir vėjuota, o vakarais lietus barbena į lango stiklą, taip ir norisi šiltai susisukti į pledą, ir su karštu arbatos puodeliu skaityti Agatos Kristi detektyvus. Geriems detektyvams tinkamesnis laikas kaip...

Kai dienomis būna vėsu ir vėjuota, o vakarais lietus barbena į lango stiklą, taip ir norisi šiltai susisukti į pledą, ir su karštu arbatos puodeliu skaityti Agatos Kristi detektyvus. Geriems detektyvams tinkamesnis laikas kaip vėlyvi vakarai yra pats geriausias. Todėl po sunkių darbo dienų, šio amato - detektyvų skaitymo, griebiuosi ir aš. O ir knygos pavadinimas labai jau intrigavo kuo greičiau pradėti skaityti, nes tai pasirodė, kad bus šiurpu, įdomu ir nenuspėjama kaip ir visuose autorės kūriniuose. Šis perskaitytas kūrinys buvo pirmasis, kuriame nusikaltimą narplioja mis Marpl. Nors tai paskutinis autorės romanas, pasirodęs prieš jos mirtį, tačiau įspūdžio man didelio nepadarė. Mano nuomone, vis tiek Erkiulis Puaro yra labiau intriguojantis ir vertas dėmesio personažas, o jo tiriami nusikaltimai yra įdomūs, nebanalūs ir vietomis net gniaužiantys kvapą. Galbūt dėl to, kad visi pastarieji skaityti autorės romanai buvo būtent su šiuo veikėju. Matyt reiks daugiau paskaityti tų romanų, kur dominuoja mis Marpl ir tuomet palyginti, kas labiau patinka: ji ar Erkiulis Puaro :)

Hm... perskaičiau ją jau senokai, tad tenka giliai pasikapstyti, norint šį bei tą įdomesnio atgaminti.

Iš esmės tikėjausi, kad knyga bus kiek įdomesnė, dėl to kiek nuvylė ištemptos, filosofinio pobūdžio scenos,...

Hm... perskaičiau ją jau senokai, tad tenka giliai pasikapstyti, norint šį bei tą įdomesnio atgaminti.

Iš esmės tikėjausi, kad knyga bus kiek įdomesnė, dėl to kiek nuvylė ištemptos, filosofinio pobūdžio scenos, intarpai. Ko gero, didžiausio dėmesio verta pati knygos idėja, pagrindinė mintis -- įsivaizduokite dievą, ar veikiau dievus, kurių egzistencija absoliučiai priklauso nuo jais tikinčiųjų skaičiaus. Istorija panaši į kiek labiau humoristinę antikos laikų religijos sistemą, kurioje kiekvienas dievas kovoja už savo vietą tarp tikinčiųjų, klesti ar tiesiog išnyksta.

Sunku tiksliai prisiminti, kaip vertinau šią istoriją tik baigusi skaityti, bet vertinu trim balais, nes akivaizdžiai giliai atmintin neįsirėžė.

Net nežinau kodėl šią knygą skaičiau tiek ilgai... tikrai ne todėl, kad mėgavausi ja ir nenorėjau atsisveikinti su pasakojamos istorijos veikėjais... pats rašymo stilius lengvas ir greit skaitomas, bet mane neįtikino pati...

Net nežinau kodėl šią knygą skaičiau tiek ilgai... tikrai ne todėl, kad mėgavausi ja ir nenorėjau atsisveikinti su pasakojamos istorijos veikėjais... pats rašymo stilius lengvas ir greit skaitomas, bet mane neįtikino pati istorija. Man atgrasi pati veikėja, kuri atseit gelbėdama savo tėvą nuo mirties sutinka būti prabangia palydove ir kiekvieną mėnesį susitikinėt vis su kitu vyriškiu. žodis susitikinėjimas čia dažniausiai susijęs su lovos žaidimais. Net nežinau ko ši knyga gali pamokyti... kokiomis vertybėmis ji remiasi...žinau, kad dabar atrodau kaip davatka, bet mane labiau žavi "Gražios moters" siužetas :)

Atrodo, kad tiek daug parašyta knygų apie nacizmo politiką karo metais, žiaurumus prieš žydus, holokaustą, bet šis rašytojas sugebėjo šiai temai suteikti naujų spalvų. Šį kartą į Hitlerio politiką žvelgiama per knygų...

Atrodo, kad tiek daug parašyta knygų apie nacizmo politiką karo metais, žiaurumus prieš žydus, holokaustą, bet šis rašytojas sugebėjo šiai temai suteikti naujų spalvų. Šį kartą į Hitlerio politiką žvelgiama per knygų istoriją. Ne, ne per parašytų apie jį knygų, tai ne bibliografinė knyga. Naciai be žudymų, kankinimų, teroro ir griovimo, dar vykdė ir visokius kitokius darbus. Apie meno dirbinių, prabangos atributų pavogimo, jie dar iš visų okupuotų teritorijų viešų ir privačių bibliotekų vogė knygas. Ir ne tik todėl, kad norėjo jas sunaikinti, nors buvo ir tokių atvejų. Jie turėjo kitų tikslų. Apie juos knyga ir pasakoja. Ši knyga istorinė, bet kažkaip sugebanti viską pateikti nenuobodžiai ir blaiviai, autorius gerbia tą skausmą, patirtą žydų, bet kartu jo nepadaro pigiu. Šalia istorinių faktų, kai kur man dar negirdėtų, naujų ar tiesiog neatrastų, paprastų žmonių likimai... Nepaliktas nuošalyje ir Vilnius bei Lietuvos žydų likimas, jų pastangos apsaugoti savo kultūrą. Knyga puiki, rekomenduoju mėgstantiems istoriją bei tiems, kurie gerbia ir moka įvertinti žmonijos praeitį.

Romantinė istorija su fantastiniais elementais, tarsi kokia romantinė pasaka :) įdomūs personažai, lengvas ir greitai skaitomas pasakojimo stilius. Aišku, yra daug panašumų su kitomis Noros Roberts parašytomis trilogijomis, bet...

Romantinė istorija su fantastiniais elementais, tarsi kokia romantinė pasaka :) įdomūs personažai, lengvas ir greitai skaitomas pasakojimo stilius. Aišku, yra daug panašumų su kitomis Noros Roberts parašytomis trilogijomis, bet man vis tiek ši knyga patiko. Ieškosiu kitų dalių.

Man knyga labai patiko. Jos veikėja netipinė, ne tokia, kokia būna panašaus turinio knygose. Taip, kai kurie ją įvertina kaip nevykėlę, bet mane ši mergina juokino, kelis kartus net norėjosi garsiai nusikvatoti :) nuotaikinga...

Man knyga labai patiko. Jos veikėja netipinė, ne tokia, kokia būna panašaus turinio knygose. Taip, kai kurie ją įvertina kaip nevykėlę, bet mane ši mergina juokino, kelis kartus net norėjosi garsiai nusikvatoti :) nuotaikinga istorija, apie tai kaip sunku surasti savo antrąją pusė, o dar tuo labiau jei esi ta, kuri trauki visokius nevykėlius ir visokius katastrofiškus įvykius. Ir juk kiekvienai merginai taip yra buvę, kad pradedi įtarti dėl savo nesėkmių tarpgalaktinį suokalbį (šiuo atveju žvaigždžių bei planetų) :)

"Nukariautųjų dalia - nuryti karčiausius pipirus". Autorė savo bei aplinkinių išgyvenimus aprašo šaltai, be pykčio - "baimė sustingdė jausmus". Baimė dėl gyvybės, užkariautojų prievartos, bado, pažeminimo...Ir net gi...

"Nukariautųjų dalia - nuryti karčiausius pipirus". Autorė savo bei aplinkinių išgyvenimus aprašo šaltai, be pykčio - "baimė sustingdė jausmus". Baimė dėl gyvybės, užkariautojų prievartos, bado, pažeminimo...Ir net gi tokiomis sąlygomis pavyksta išsaugoti žmogiškumą. Bandoma kabintis į gyvenimą, ieškoti ne tik peno kūnui, bet ir sielai...