Knyga, sukėlusi tiek daug įvairiausių visuomenės emocijų, privertusi iš naujo įvertinti praeitį bei savo vertybes. Knyga, kuri abejingų nepaliks. Man ji labai patiko. Atrodo tiek daug esu perskaičiusi šia tema knygų, visada...

Knyga, sukėlusi tiek daug įvairiausių visuomenės emocijų, privertusi iš naujo įvertinti praeitį bei savo vertybes. Knyga, kuri abejingų nepaliks. Man ji labai patiko. Atrodo tiek daug esu perskaičiusi šia tema knygų, visada žinojau ir jaučiau kaip reikia vertinti tą laikotarpį ir vis tiek ši knyga nustebina, supurto ir priverčia į visa tai pažvelgti tarsi iš naujo. Šią knygą turėtų perskaityti visi, nes visa tai gali pasikartoti bet kada ir bet kur, ir nebūtinai aukos bus tos pačios...

Jautrus pasakojimas apie dviejų, skirtingo amžiaus, žmonių susitikimą ir iš to kilusią draugystę. Draugystę, kuri viską pakeičia tiek senolės, tiek paauglės gyvenime. Pasakojimas , kuris sukelia daug emocijų: kartais...

Jautrus pasakojimas apie dviejų, skirtingo amžiaus, žmonių susitikimą ir iš to kilusią draugystę. Draugystę, kuri viską pakeičia tiek senolės, tiek paauglės gyvenime. Pasakojimas , kuris sukelia daug emocijų: kartais šypsaisi, prunkšteli, o vietomis ir ašaros nori pasirodyti. Ši knyga moko kaip reikia gyventi, todėl ji man ypatinga ir puiki.

Gerąja prasme nustebinusi knyga. Įdomus pasakojimas apie keršto planą vykdančią įskaudintą moterį, įvilktas į istorinio romano rūbus. Tai ne tik grožinis kūrinys, bet ir supažindinimas su Antrojo pasaulinio karo laikų...

Gerąja prasme nustebinusi knyga. Įdomus pasakojimas apie keršto planą vykdančią įskaudintą moterį, įvilktas į istorinio romano rūbus. Tai ne tik grožinis kūrinys, bet ir supažindinimas su Antrojo pasaulinio karo laikų Prancūzija.

Ši knyga man paliko labai dviprasmišką įspūdį. Pirmąja knygos dalį - "Moiros", man skaityti buvo sunku. Vis pradėdavau skaityti ir mesdavau į šoną. Ir vis galvojau, kad knyga tikrai ne man. Tačiau įpusėjus antrąją...

Ši knyga man paliko labai dviprasmišką įspūdį. Pirmąja knygos dalį - "Moiros", man skaityti buvo sunku. Vis pradėdavau skaityti ir mesdavau į šoną. Ir vis galvojau, kad knyga tikrai ne man. Tačiau įpusėjus antrąją knygos dalį - "Furijos" viskas pradėjo aiškėti. Ir pats knygos siužetas pasidarė labai įdomus. Tikrai galiu pasakyti, jog knyga tikrai nėra lengva. Verčia susimąstyti. Čia atskleidžiama visai kitokia pačios santuokos esmė, vyro ir moters santykiai. Iš tiesų pasirodo, kad pagrindinis knygos herojus Lotas, pragyvenęs su savo žmona Matilda 24 metus, visai jos nepažįsta. Tiksliau žino tik vieną, iš esmės gerąją jos pusę, o visa kita lieka nutylėta. Antrojoje knygos dalyje paaiškėja, kaip viskas buvo iš tiesų.
Ar knygą skaityti rekomenduočiau. Tikrai, kad taip. Tik reikia nusiteikti ir turėti pakankamai kantrybės pasiekti ir pabaigti antrąją dalį.

Greičiau šis pasakojimas apie tai, ką veikti gyvenime, jei po ilgų varginančių sunkaus darbo metų suvoki, jog neduota būti geriausiai. Gerai šokančių yra daug, o primabalerinų...Istorija gan įdomi, bet vietomis pagaudavau...

Greičiau šis pasakojimas apie tai, ką veikti gyvenime, jei po ilgų varginančių sunkaus darbo metų suvoki, jog neduota būti geriausiai. Gerai šokančių yra daug, o primabalerinų...Istorija gan įdomi, bet vietomis pagaudavau save nuobodžiaujant. Manęs šis romanas neužbūrė

Puiki ilgos ir gražios istorijos pabaiga. Knyga nemažiau kupina įtampos ir netikėtumų, herojiškumo ir pasiaukojimo bei kovos ryžto nei ankstesnės dalys, gal net kiek žiauroka, bet nuo to tik dar labiau įtraukia į magišką...

Puiki ilgos ir gražios istorijos pabaiga. Knyga nemažiau kupina įtampos ir netikėtumų, herojiškumo ir pasiaukojimo bei kovos ryžto nei ankstesnės dalys, gal net kiek žiauroka, bet nuo to tik dar labiau įtraukia į magišką pasaulį.

Iš pradžių pasiskaičiau komentarus, tai vos neatidėjau knygos į šoną. Ir labai blogai būčiau padariusi, nes kažkodėl, skirtingai nei dauguma, pamačiau ne pasikėlusią princesę, o tvirtą, atsakingą jauną merginą, nuo...

Iš pradžių pasiskaičiau komentarus, tai vos neatidėjau knygos į šoną. Ir labai blogai būčiau padariusi, nes kažkodėl, skirtingai nei dauguma, pamačiau ne pasikėlusią princesę, o tvirtą, atsakingą jauną merginą, nuo mažens ruošiamą didžiam darbui. Ir visai nenuostabu, kad ji bijo pasiduoti jausmams, nes jausmai silpnina, o valdovei nevalia būti pažeidžiamai. Šitas charakteris nepalyginamai brandesnis nei bestuburės Amerikos, kuri absoliučiai nieko negalėjo sveiku protu nuspręsti, kiekviename puslapyje mėtėsi į kraštutinumus, taigi, manau, kartu subrendo ir pati knygos autorė - gal kaip rašytoja, o gal ir kaip asmenybė, kas labai smagu. Tai va, skaičiau su pasimėgavimu. Keista, kad daugeliui taip nepatiko.

Oho... būtent tokia pati pirmoji mintis, kuri kyla mintyse, užvertus paskutinį knygos puslapį. Be abejonės, įdomi, taip viskas susukta ir supainiota, kad abejoji iki pat pabaigos... kartais pradedi galvoti skaitydama ar tai ne...

Oho... būtent tokia pati pirmoji mintis, kuri kyla mintyse, užvertus paskutinį knygos puslapį. Be abejonės, įdomi, taip viskas susukta ir supainiota, kad abejoji iki pat pabaigos... kartais pradedi galvoti skaitydama ar tai ne koks psichologinis galvosūkis... Rašytojas ne tik pagrindinį herojų verčią abejoti savimi ir visais kitais, ir skaitytojas po kiekvieno skyriaus nebesupranta kur tikrovė, o kur tik painus ligoto žmogaus mąstymas... ir kurie iš visų veikėjų realūs... kas iš jų "geriečiai".... ir viską paaiškinanti pabaiga, leidžianti lengviau atsikvėpti - pasirodo visą šią makalynę galima ir normaliai suvokti :)