"Norėčiau klykti iki paskutinio atodūsio, susiplesyti drabužius, saujomis nusirauti plaukus, pasibarstyti galva pelenais - taip reikšti savo sielvartą, tačiau jau puse šimtmečio, kai laikausi gero elgesio taisyklių, sugebu...

"Norėčiau klykti iki paskutinio atodūsio, susiplesyti drabužius, saujomis nusirauti plaukus, pasibarstyti galva pelenais - taip reikšti savo sielvartą, tačiau jau puse šimtmečio, kai laikausi gero elgesio taisyklių, sugebu nuslopinti pasipiktinimą ir patylomis ištverti skausmą, neturiu tiek balso, kad galėčiau klykti."
Isabel Allende mano gyvenime atsirado labai seniai, dar buvau vaikas, gal 8-9klasei. Pas pussesere pamačiau šios autores knyga "Dvasių namai", nežinau kodel bet tiek rašytojos pavarde man buvo įdomi, tiek knyga mane taip traukė ir net neprisimenu ar ja skaičiau, tik atmintyje įstrigo tos knygos vaizdinys.. ir ši knyga "Paula" yra pirmoji po tiek metu mano paimta šios rašytojos knyga. Keista bet ja skaiciau ir įsivaizdavau kad skaito mano mama.. Paulai 28m, man taip pat, ji turejo be galo mylinti vyrą, aš taip pat, jos mama prie jos visada buvo, mano mama tokiom aplinkybėm butų taip pat..
Istorija, kuria autore rašė, tai jos pačios istorija.. Jos dukra pasinėrė į koma, ji būdama visada šalia rase Paulai, kad atsibudus ji galetu viską perskaityti.. buvo idomu skaityti, nes tuo pačiu autore pasakoja apie savo gyvenimą, nuo pat savo mamos jaunystės ir tarpuose vis gryzta prie savo komos ištiktos dukters. Idomu buvo perskaityt kaip ji parašė savo knygas, kaip atėjo visos mintys apie jas ir kaip tapo rašytoja.
Pirmoji mano pastraipa paimta iš knygos, manau apibūdina visa knyga, nes ištikrųjų nuo pat pirmu sakiniu supranti kaip sunku ištverti ta skausmą kai tavo vaikui kazkas nutinka. Kaip ir sakiau skaitydama maniau kad skaito mano mama, ir buvo dar sunkiau nes jaučiau ir jos skausmą, jei tektų mane matyti tokios būsenos.
Pabaiga buvo skaudi, liūdna, priverčianti susimąstyti.. Visada pagalvoju, ar teisinga gyvenime yra laidoti savo vaikus.. juos augini savyje, atiduodi viską, ir matyti kaip jie gimsta ir kaip jie miršta, tai vienas neteisingiausiu pasaulyje dalyku..
Nežinau kaip kitiems skaičiusiems šia knyga, bet man ji paliko nemaža ispudi ir tikrai rekomenduočiau ja perskaityti bei pati tikrai skaitysiu kitas šios autores knygas.

Iš tiesų apie Pablą Escobarą sužinojau iš serialo Narcos. Labai įtraukė serialas, visi du sezonai buvo puikūs, nekantriai laukiu trečiojo, kadangi iš serialo žavėjausi pagrindinio herojo sėkmės istorija (iki pradedant...

Iš tiesų apie Pablą Escobarą sužinojau iš serialo Narcos. Labai įtraukė serialas, visi du sezonai buvo puikūs, nekantriai laukiu trečiojo, kadangi iš serialo žavėjausi pagrindinio herojo sėkmės istorija (iki pradedant eiti politikos keliu) į rankas paėmiau šią knygą. Iš tiesų Narcos seriale yra labai daug neatitikimų. Knyga labai įdomi, galbūt per daug leidžiamasi į smulkmenas, tačiau taip galbūt autorius nori parodyti tikrus faktus. Man istiek yra protu nesuvokiama kaip įmanoma taip pralobti, skaičiai įspūdingi, sugalvoti transportavimo kelius ir visa kita... Iš tiesų reikia būti galima sakyti genijumi. Labai patiko knyga, rekomenduoju.

Paskutiniu metu daug bendraudama su vaikais ir jais praleisdama didžiąją savo laiko dalį, turbūt atitinkamai ir renkuosi skaitomą literatūrą. Vis dažniau noras skaityti veda prie šeimos dramų. Sakysite, kad jose nieko gero ir...

Paskutiniu metu daug bendraudama su vaikais ir jais praleisdama didžiąją savo laiko dalį, turbūt atitinkamai ir renkuosi skaitomą literatūrą. Vis dažniau noras skaityti veda prie šeimos dramų. Sakysite, kad jose nieko gero ir įdomaus nėra? Patikėkite, tikrai yra. Ne kartą tuo įsitikinau skaitydama Dorothy Koomson knygas, kuriuose dominuoja viskas, kas yra susiję su šeima: santykiai, meilė savo artimui, vaikų pasaulis suaugusio akimis. Ne išimtis buvo ir ši knyga, kurią perskaičius dar ilgai analizavau savo mintyse. Prieš akis neseniai iškilo pokalbis su viena pažįstama, kurios sesuo augina įdukrintą mergaitę. Vis susimąstydavau, kiek žmogus turi turėti drąsos, ryžto, kantrybės ir pastangų, norint auginti svetimą vaiką. Matyt neveltui ir ši knyga tiesiog prašyte prašėsi būti mano perskaitoma ir joje rasti visus rūpimus atsakymus į prieš tai užduotus klausimus. Tik šį kartą vaikas buvo ne svetimas, o geriausios draugės atžala. Kartais ir aš susimąstau, kad gyvenime ryžtingų sprendimų priėmimas visada būna į naudą, nes tada pradedi kitaip vertinti pats save bei savo gyvenimą, kitaip pradedi žvelgti į kito bėdą ar nelaimę ir galiausiai gyvenimo duoti smūgiai tave padaro tikru subrendusiu žmogumi. Dažnai tai tenka padaryti per labai trumpą laiką. Perskaičiusi šį kūrinį susimąsčiau, kad jei aš atsidurčiau tokioje situacijoje, mano atsakymas būtų tik TAIP, nes vaikui pasakyti NE yra tas pats, kas atimti dalį jo pasaulio. Man tai buvo stipru, jautru, švelnu, tyra kaip vaiko ašara, kurią nušluosčius visada atsiranda šypsena.

Nudžiugau perskaičiusi pirmąją "Kliftonų kronikų" knygą, nes radau puikią seriją savo skaitiniams. Kurį laiką nereikės galvoti, ką skaityti, nes užvertus paskutinį puslapį jau nekatrauju sužinoti, kaip toliau klostėsi...

Nudžiugau perskaičiusi pirmąją "Kliftonų kronikų" knygą, nes radau puikią seriją savo skaitiniams. Kurį laiką nereikės galvoti, ką skaityti, nes užvertus paskutinį puslapį jau nekatrauju sužinoti, kaip toliau klostėsi veikėjų likimai.

Iš pradžių skaitėsi sunkiai. Jei nebūčiau skaičiusi visko, kas Jo Nesbo išversta į lietuvių kalbą, gal net būčiau numetusi neperskaitytą. Bet kai jau įtraukė - neįmanoma paleist iš rankų. Pasak Larso Keplerio vardu...

Iš pradžių skaitėsi sunkiai. Jei nebūčiau skaičiusi visko, kas Jo Nesbo išversta į lietuvių kalbą, gal net būčiau numetusi neperskaitytą. Bet kai jau įtraukė - neįmanoma paleist iš rankų. Pasak Larso Keplerio vardu pasivadinusių autorių, detektyvinis romanas pavykęs tik tada, kai jis skaitytojui sukelia atjautą ne tik aukoms ir tyrėjams, bet ir kitiems personažams. Man "Sūnus" sukėlė atjautą ne aukoms, o pirmiausia - žudikui.

Puikus istorijos tęsinys, atsitraukti neįmanoma taip pat kaip ir nuo pirmos dalies! Į pasakojimą įpintos įvairių tautų mitologijos istorijos aprašytos tiesiog nuostabiai, veikėjai taip pat vis dar nenuvylė, labai įdomu, kas...

Puikus istorijos tęsinys, atsitraukti neįmanoma taip pat kaip ir nuo pirmos dalies! Į pasakojimą įpintos įvairių tautų mitologijos istorijos aprašytos tiesiog nuostabiai, veikėjai taip pat vis dar nenuvylė, labai įdomu, kas bus toliau!

Knyga labiau patiks tiems kam patinka medžioklė, Trumpi pasakojimai parašyti labai vaizdžiai, toks jausmas, kad kartais pats dalyvauji kartu su veikėjais. Skaudžiausia buvo skaityti apie šunis, man kaip šunų mylėtojai...

Knyga labiau patiks tiems kam patinka medžioklė, Trumpi pasakojimai parašyti labai vaizdžiai, toks jausmas, kad kartais pats dalyvauji kartu su veikėjais. Skaudžiausia buvo skaityti apie šunis, man kaip šunų mylėtojai norėjosi ne vieną kartą knygą padėti, bet noras sužinoti kas bus toliau nugalėjo.