Dviprasmiški jausmai apėmė užvertus paskutinį šios knygos puslapį. Ir patiko, ir nepatiko... Pradžia ir vidurys labai patiko, buvo ir juokinga, ir įdomu, tačiau staiga, likus dviems skyriams, knyga daro staigų posūkį......

Dviprasmiški jausmai apėmė užvertus paskutinį šios knygos puslapį. Ir patiko, ir nepatiko... Pradžia ir vidurys labai patiko, buvo ir juokinga, ir įdomu, tačiau staiga, likus dviems skyriams, knyga daro staigų posūkį... Kaip ir nesupratau kam bereikėjo tų paskutinių dviejų skyrių: jie visai kitokie, Kornelija ten visiškai kitas žmogus, bet jokios katastrofos neįvyko, kad ji staiga taptų kitokia. Ir staiga meilė žaliaakiui visiškai tampa nereikalinga, nors tai buvo varomoji visos knygos jėga... Pagaliau nesupratau, kodėl to Jono nėra piešiniuose, nors visi kiti įvardyti... ir pabaiga tiesiog pritempta, susiejant su šiandienos emigracijos aktualija :) knygą būčiau geriau įvertinusi, jei ji būtų pasibaigusi ties susitikimu bare su Jonu :)

Įspūdinga knyga, jautri, įkvepianti, pamokanti, jaudinanti ir verčianti tikėti. Atrodytų, kad tai knyga apie išlikimą, apie stiprią žmogaus dvasią kovoje su gamta. Taip, ji apie tai, tačiau kartu tai ir kitokia dvasios kova...

Įspūdinga knyga, jautri, įkvepianti, pamokanti, jaudinanti ir verčianti tikėti. Atrodytų, kad tai knyga apie išlikimą, apie stiprią žmogaus dvasią kovoje su gamta. Taip, ji apie tai, tačiau kartu tai ir kitokia dvasios kova už žmogiškąją laimę. Tai istorija apie meilę, kuri yra viskas. Kai kurių vietų negalėjau ramiai skaityti, norėjosi verkti ne tik dėl jų, bet ir todėl, kad turbūt tokia meilė žmones aplanko labai retai... Stebina autoriaus sugebėjimas išlaikyti įtampą ir tikrąją tiesą atskleisti tik pačioje pabaigoje.. Knygos pradžioje nesupratau vaikino jausmų, bet pabaiga viską paaiškina, ir aš džiaugiuosi, kad ši istorija baigiasi viltingai ir optimistiškai...

Įdomi, išlaikanti skaitytojo dėmesį ir aktuali aprašomomis temomis, knyga. Man patiko beveik visos šios rašytojos knygos, ši bus viena iš pačių įdomiausių. Rašytoja susieja, atrodo, niekaip nesusiejamus žmones ir...

Įdomi, išlaikanti skaitytojo dėmesį ir aktuali aprašomomis temomis, knyga. Man patiko beveik visos šios rašytojos knygos, ši bus viena iš pačių įdomiausių. Rašytoja susieja, atrodo, niekaip nesusiejamus žmones ir įvykius, domina abi pasakotos istorijos, tiek dabarties, kai nesupranti kas nutiko tarp nekalbančios mergaitės ir savižudžio, tiek ir su atminties praradimu kovojančios moters pasakojimas apie praeitį. Ir galutinė atomazga, stebinanti ir verčianti galvoti apie žmonių likimus... Bet labiausiai man patiko tai, kad visada lieka vietos vilčiai ir optimistiškai pabaigai :)

Didelės apimties knyga. Gana painus pasakojimo stilius. Nepaisant jaučiamos knygos vertės ir kai kurių sudominusių vietų, pati istorija kažkaip manęs neįtraukė. Sunkiai skaitėsi, o ir užvertus paskutinį puslapį labiau...

Didelės apimties knyga. Gana painus pasakojimo stilius. Nepaisant jaučiamos knygos vertės ir kai kurių sudominusių vietų, pati istorija kažkaip manęs neįtraukė. Sunkiai skaitėsi, o ir užvertus paskutinį puslapį labiau džiaugiaus, nei kad liūdėjau atsisveikindama su šia knyga. Gal netinkamu laiku jos ėmiausi skaityti... manau reiktų ją perskaityti vėliau...

Anotacijoje knyga lyginama su Dano Brown knygomis, tačiau kaip dažnai būna su reklama, tai nėra tiesa. Vienintelis panašumas, kad ir šioje knygoje veikia paslaptinga draugija. Knyga gana lengvai skaitosi, bet istorija apie...

Anotacijoje knyga lyginama su Dano Brown knygomis, tačiau kaip dažnai būna su reklama, tai nėra tiesa. Vienintelis panašumas, kad ir šioje knygoje veikia paslaptinga draugija. Knyga gana lengvai skaitosi, bet istorija apie Stounhendžą vis tiek kažkokia labai jau fantastinė, nelabai reali.

Po "Frankensteino" atgaiva smegenims! Lengvas, smagiai skaitomas romanas. Primena vaikyste, tunancius spintose ir po lovomis padarus, dar filmuka, kur tik nuo zmoniu tikejimo, tomis butybemis, jie egzistuoja, taciau nereiktu galvoti,...

Po "Frankensteino" atgaiva smegenims! Lengvas, smagiai skaitomas romanas. Primena vaikyste, tunancius spintose ir po lovomis padarus, dar filmuka, kur tik nuo zmoniu tikejimo, tomis butybemis, jie egzistuoja, taciau nereiktu galvoti, jog tai vaiku knygute:) padarai cia ne kaledu senelis ir ne velyku triusiukas :) O dar kai isitraukia aistra (mmmm), manau skaitysiu visas dalis.

Kai pasiėmiau šią knygą iš bibliotekos, nesitikėjau, kad ji bus tokio mažo formato. Galvoju, gerai, perskaitysiu per kelias dienas. Ir taip, pavyko, perskaičiau per 5 dienas. Įdomi detalė - vėliau ši knyga lietuviškai...

Kai pasiėmiau šią knygą iš bibliotekos, nesitikėjau, kad ji bus tokio mažo formato. Galvoju, gerai, perskaitysiu per kelias dienas. Ir taip, pavyko, perskaičiau per 5 dienas. Įdomi detalė - vėliau ši knyga lietuviškai perleista pavadinimu "Žmogus, kuris norėjo būti laimingas" ir jau atrodo didesnė nei ši, tačiau taip pat greitai perskaitoma, nes rašymo stilius labai lengvas.

Romanas neeilinis tuo, kad jame išsakomos mintys yra filosofinio pobūdžio ir gali būti naudingos mums visiems. Istorija tokia - vyras, atostogaudamas Balio saloje, nusprendžia nuvykti pas išminčių. Jis dar nežino, ką jam pasakys, bet tiesiog bando laimę. Ir taip jo vizitai pas išminčių dažnėja, jam duodamos vis kitos užduotys. Knygos siužetas ir autorius kalbantis išminčiaus vardo teigia, kad gyvenimą turime mylėti ir daryti tik tai, ką iš tiesų norime - nebijoti keisti savo pasirinkimus, taisyti jau padarytas klaidas ir taip keistis iš esmės. Tiesiog gyventi ir siekti tai, ko nori iš tikrųjų. Siekti savo tikslų ir nedvejoti bei nepriklausyti nuo kitų nuomonės bei norų. Taikli mintis.

Knygoje pateikti patarimai labai tiko ir man pačiai. Patarimai nebijoti keisti profesiją ir ypač taiklūs pastebėjimai apie pinigus - jų naudą ir žalą mums. Viskas parašyta gan protingai, neperspaudžiant ir iš tiesų priverčia susimąstyti apie gyvenimą.

Tai buvo pirma šio autoriaus perskaityta knyga ir tikrai neatsitiktinai. Norėjau pajusti, kaip rašytojas bendrauja su skaitytoju prieš griebdamasi jau visus pavergusio "Dievas visada keliauja incognito". Skaitysiu ir šią ateityje, manau stilius bus labai panašus, ir šaunu, nes "Laimingas žmogus" tikrai nenuvylė. Dar verta pridėti tai, jog gerai, kad tema nėra per daug ištęsta, viskas pasakoma per daug neužlaikant skaitytojo. Žinoma, pabaiga galėjo būti labiau atskleista, tačiau kiekvienas galime ją susikurti pats, kokia ji galėtų būti mūsų akimis.

Knyga man patiko, kartais reikia pasigilinti į save, į savo poelgius ir suvokti, kad galime gyventi kitaip ir daug geriau. Rekomenduoju.

Mmmmm, aš dar tebegyvenu Maroke....Istorija taip įtraukė, kad vaizdai tiesio kilo prieš akis vienas po kito. Knygą skaityti baigiau prieš dvi savaites, bet vis dar gaila, kad pažintis su Maroku baigėsi taip greitai. Norėjosi,...

Mmmmm, aš dar tebegyvenu Maroke....Istorija taip įtraukė, kad vaizdai tiesio kilo prieš akis vienas po kito. Knygą skaityti baigiau prieš dvi savaites, bet vis dar gaila, kad pažintis su Maroku baigėsi taip greitai. Norėjosi, kad tęstųsi ir tęstųsi, o ir klausimų neatsakytų dar tikrai liko...

Knygos siužetas labai paprastas, galima sakyti, netgi banalus - šeima nusprendžia kraustytis į Maroką, tiksliau į Kasablanką ir ieško ten naujų namų. Randa ne bet ką, o pačius Kalifo rūmus, kurie anksčiau atrodę prabangūs, dabar stūkso lyg griuvėsiai. Visame romane pasakojama kaip jie bandė rūmus atstatyti, kas jiems padėjo, kaip buvo sunku, kiek reikėjo begalinės ištvermės, pastangų ir ryžto, kad jie negrįžtų atgal iš ten, iš kur atvyko - į Angliją. Nepasakosiu pabaigos tiems, kas neskaitė, tačiau ji tikrai labai graži, kaip ir turėjo būti tokiame romane.

Knyga mane tikrai užbūrė. Stilius labai lengvas, smulkmeniškas, tačiau to reikia, kad tikrai pajustum visą romano atmosferą. Žinoma, buvo ir liūdnų, ir juokingų momentų. Tačiau svarbiausia, kad buvo be galo įdomu skaityti ir sekti, kas bus toliau. Vieną nesėkmę vijo kitos ir labai norėjosi sužinoti, ar jiems visgi pasiseks įsitvirtinti naujoje šalyje. Sužinojau apie pačią Maroko kultūrą labai daug to, ko nežinojau. Apie prietarus, džinus, apie neskubantį statybininkų darbą, apie jų šventes ir žmones. Kadangi anksčiau apie marokietišką ir tokią egzotišką kultūrą skaityti neteko, tai čia man buvo kažkas labai nerealaus ir todėl šią knygą atsiminsiu dar ilgai.

Viskas aprašyta iš pačio autoriaus gyvenimo, knyga autobiografinė, todėl skaityti buvo dar įdomiau. Autorius labai meistriškai ir su visomis smulkmenomis pateikia tai, ką jam teko patirti jo artimųjų tėvynėje. Rekomenduoju visiems, kurie mėgsta paprastas ir gražias istorijas bei tiems, kas domisi egzotiškomis bei neatrastomis žemėmis.

Kaip gera kartais pakeliauti knygų puslapiuose gyvenančiomis nematytomis šalimis, kai negali nukeliauti iš tikrųjų.. O gal ir net nenori, užtenka pasinerti į romaną, kuriame pats gali pasijusti knygos herojumi ir viską patirti pats...