Šią knygą skaičiau jau po ilgokos pertraukos ir pirmos dalys gerokai prabluko atmintyje. Žinojau, kad buvo įdomu. Na, o paskutinė dalis nuvylė, pasirodė ištempta, beveik jokios intrigos, parašyta taip, kad pabaigti...

Šią knygą skaičiau jau po ilgokos pertraukos ir pirmos dalys gerokai prabluko atmintyje. Žinojau, kad buvo įdomu. Na, o paskutinė dalis nuvylė, pasirodė ištempta, beveik jokios intrigos, parašyta taip, kad pabaigti trilogiją. Prasčiausia dalis iš visų. Gal dar ir dėl to, kad skaičiau po ilgos pertraukos, nes knygos išleidimas užtruko - nemėgstu laukti taip ilgai serijos knygų...

Antroji autoriaus skaityta knyga.
Kaip ir "Vilko valanda", "Maro diena" pradžioje skaitėsi sunkokai, tačiau po kelių skyrių - įtraukė. Iš pradžių atskiri siužeto vingiai pabaigoje susilieja į vientisą.
Šį kartą autorius...

Antroji autoriaus skaityta knyga.
Kaip ir "Vilko valanda", "Maro diena" pradžioje skaitėsi sunkokai, tačiau po kelių skyrių - įtraukė. Iš pradžių atskiri siužeto vingiai pabaigoje susilieja į vientisą.
Šį kartą autorius daugiau leidosi į detektyvo žanrą ir steampunk'o liko ne tiek jau ir daug.
Kai kurie veikėjai truputėlį painiojasi, žodynėlis galėtų būti detalesnis. Ir pabaiga lieka ne visai pabaiga, nes jaučiama viltis, kad bus tęsinys.
Visumoje - patiko. Gal netgi labiau negu "Vilko valanda".

A. Baricco pastaruoju metu tapo vienas mėgstamiausių mano skaitomų rašytojų. Vos tik perskaitau kurią nors jo knygą ir iškart galvoju, kurią pasirinkti kitą. Tačiau niekada neskaitau šio autoriaus knygų anotacijų, o...

A. Baricco pastaruoju metu tapo vienas mėgstamiausių mano skaitomų rašytojų. Vos tik perskaitau kurią nors jo knygą ir iškart galvoju, kurią pasirinkti kitą. Tačiau niekada neskaitau šio autoriaus knygų anotacijų, o tiesiog imu tą, ties kuria sustoja mano žvilgsnis. Todėl ir "Emausas" atsidūrė prieš mano akis visiškai atsitiktinai. Tik perskaičiusi knygą, perskaičiau kelis atsiliepimus, kad ji visiškai neįdomi ir neverta dėmesio. O man ji kaip tik labai patiko ir skaičiau su didžiausiu malonumu. Aišku, kad ji nublanksta prieš "Šilkas", "Misteris Gvynas" ar "Jūra vandenynas". Čia labai svarbu tai, ko mes ieškome ir ką tikimės rasti kūrinyje. Aš jame radau visko ir su kaupu. Kūrinį pavadinčiau savotišku, bet tokiu artimu sau ir gyvenimui. Juk turbūt kiekvienam iš mūsų gyvenime buvo tokių situacijų, kai į senų draugų ratą "įsilieja" naujas žmogus ir kuris viską apverčia aukštyn kojom. Po to dažniausiai būna taip: sena draugystė išlieka ir toliau arba viskas, kas buvo sukurta yra sugriaunama iki pamatų. Tai ši knyga būtent apie tai, kaip į jaunuolių gyvenimą įsiveržia jauna mergina tarsi iš kito pasaulio, kuri jiems primeta visiškai jiems svetimą gyvenimo būdą, atveria naują erdvę, kur viešpatauja meilė, seksas, neapykanta ir mirtis. Šie jaunuoliai dėl šios merginos priversti nusižengti savo dorovės principams ir stačia galva neria į naujus nuotykius. Visi jie dar jauni ir lanko mokyklą, diena į dieną. Tačiau tai jau kita istorija, niekingų pažeminimų ir prievartos pynė. Ir ji neturi nieko bendra su tuo, kas paprastai yra vadinama GYVENIMU. Tačiau visam šiam chaosui ateina galas kaip ir tikrame gyvenime: "Buvome kaip šūvio pabaidyti paukščiai, kurie išsibarstę laukia, kada galės vėl susiburti į pulką - tamsūs taškeliai, išsirikiavę ant laido". Nuoširdžiai rekomenduoju.

Na štai pagaliau ir aš perskaičiau jau klasika tapusią šią knygą. Seniai brendo mintis ją perskaityti, bet vis kažkaip atidėliodavau. Neseniai "Sofoklio" leidyklos perleistas kūrinys atsidūrė mano rankose. Skambus,...

Na štai pagaliau ir aš perskaičiau jau klasika tapusią šią knygą. Seniai brendo mintis ją perskaityti, bet vis kažkaip atidėliodavau. Neseniai "Sofoklio" leidyklos perleistas kūrinys atsidūrė mano rankose. Skambus, mistiškas ir šiek tiek varantis siaubo knygos pavadinimas privertė nedvejoti ir pasinerti į romaną. Tik, deja, aš tai nepavadinčiau siaubo romanu, greičiau tai psichologinis trileris su mistikos elementais. Tačiau čia tik mano tokia nuomonė ir nedrįsiu ginčytis su tais, kuriems šis kūrinys patiko. Vos pradėjusi skaityti tikrai nesumeluosiu, kad siužetas mane tikrai įtraukė ir norėjosi sužinoti, kas bus toliau. Tačiau perskaičiusi puse knygos, teko nusivilti, nes toliau tikrąja ta žodžio prasme kankinausi. Veiksmas sulėtėjo, viskas sukosi apie vieną ir tą patį dalyką - šėtono išvarymą iš mergaitės. Didelį vaidmenį čia vaidina religija, kurios jau kartais tikrai buvo apstu ir gal sakyčiau per daug. Kartais atrodydavo, kad kažkur jau apie tai esu skaičiusi ar mačiusi kino filmuose. Pliusą autoriui dedu už tai, kad buvo įdomu skaityti apie psichikos ligas ir kokius simptomus jos sukelia. Tai pasirodė labai profesionaliai ir įdomiai aprašyta. Būsiu tiesmuka, bet teisinga: "Šis kūrinys manęs nesužavėjo"

Ant knygos viršelio parašyta, kad tai literatūrinė sensacija. Mano nuomone, gal kiek per stipriai. Bet knyga man patiko. Pirmą kartą susidūriau su šiuo autoriumi, tai nežinojau, ko tikėtis. Labai nustebinta nebuvau, bet ir...

Ant knygos viršelio parašyta, kad tai literatūrinė sensacija. Mano nuomone, gal kiek per stipriai. Bet knyga man patiko. Pirmą kartą susidūriau su šiuo autoriumi, tai nežinojau, ko tikėtis. Labai nustebinta nebuvau, bet ir praleisto laiko su knyga ne gaila. Patiko, kad knyga suskirstyta dalimis, kiekvienoje vis kitas pagrindinis veikėjas, kurio akimis pasakojama ta pati istorija. Knyga paliko neatsakytų klausimų, kad ir kas iš tikrųjų atsitiko su profesoriaus rašyta knyga, o gal jis jos vis tik pats ir nerašė?.... Savo nuomonę turiu, bet paliksiu galimybę ir kitiems susikurti savo versiją.