Antroji knyga iš serijos apie dvi pastoriaus dukras ir jų laimingo gyvenimo paieškas. Antroji knyga man labiau patiko nei pirmoji: herojai įdomesni, siužetas įvairesnis, nenuobodus. Vis gi man trūko bendrumo tarp abiejų knygų,...

Antroji knyga iš serijos apie dvi pastoriaus dukras ir jų laimingo gyvenimo paieškas. Antroji knyga man labiau patiko nei pirmoji: herojai įdomesni, siužetas įvairesnis, nenuobodus. Vis gi man trūko bendrumo tarp abiejų knygų, tarsi ir nebuvo seseriškos meilės, kam tada kurti seriją.

Romantiška istorija su patraukliais herojais. Bet intrigos buvo mažoka. Taip, aišku, kad tokios istorijos baigsis tik vienaip ir tą supranti pasiėmęs knygą, gal net dėl to tą knygą skaitai... bet vis tiek norėjosi, kad viskas...

Romantiška istorija su patraukliais herojais. Bet intrigos buvo mažoka. Taip, aišku, kad tokios istorijos baigsis tik vienaip ir tą supranti pasiėmęs knygą, gal net dėl to tą knygą skaitai... bet vis tiek norėjosi, kad viskas nebūtų taip aišku. Ši rašytoja ankstesniuose romanuose stipresnė.

jeigu trumpai, tai galiu pasakyti, kad knyga patiko. Nors ilgai priešinausi ir neėmiau skaityti šios knygos dėl jos liaupsinimo. Aišku kaip ir daugeliui pabaiga tokia ilgai ir laimingai, truputį ją nutolina nuo realybės... Bet...

jeigu trumpai, tai galiu pasakyti, kad knyga patiko. Nors ilgai priešinausi ir neėmiau skaityti šios knygos dėl jos liaupsinimo. Aišku kaip ir daugeliui pabaiga tokia ilgai ir laimingai, truputį ją nutolina nuo realybės... Bet tikrai nemažai knygoje dėstomų minčių priverčia iš šalies pažvelgti ir į save patį.

Jau gal kokius kelerius metus brendo mintis pradėti skaityti Remarko kūrinius. Gėda prisipažinti, bet iki šiol nieko nebuvau skaičiusi iš šio autoriaus kūrybos. Tik žinojau jau legenda tapusį jo kūrinį "Trys draugai",...

Jau gal kokius kelerius metus brendo mintis pradėti skaityti Remarko kūrinius. Gėda prisipažinti, bet iki šiol nieko nebuvau skaičiusi iš šio autoriaus kūrybos. Tik žinojau jau legenda tapusį jo kūrinį "Trys draugai", kuriame dominuoja moteris, turbūt man gražiausiu moterišku vardu pasaulyje - Patricija. Atsitiktinai pasirinkusi kūrinį "Dangus neturi išrinktųjų", skaičiau ir mėgavausi, keikiau ir gyniau knygos veikėjus, verkiau ir šypsojausi, prisiminiau ir atmečiau. Žodžiu, patyriau visas įmanomas emocijas. O pats kūrinys man pasirodė sunkus savo tematika, nes čia dominuoja mirtis ir bandymas su ja grumtis bei ją apgauti. Lygiagrečiai mirties "plaukia" lenktynininko Klerfė ir jaunos, džiova nepagydomai sergančios merginos Lilianos Dunkerk meilės istorija. Visas kūrinys pasižymi lakoniškumu, tikroviškumu, o veikėjuose net pavyko atrasti sau artimų, pažįstamų bruožų. Šių veikėjų maksimalizmas veržte veržiasi per kraštus ir juo bandoma iš jaunystės pasiimti viską, kas geriausia: "Juk nėra reikalo žiūrėti į veidą gyvenimui, nes svarbiausia yra jį jausti". Ši pirma pažintis su Remarku man tikrai patiko, nes gavau viską: emocijas, gerą laiką, žinias apie tuometę epochos kroniką, herojų likimus ir jų dvasinę būseną. Tikrai žinau, kad pažintį su šiuo autoriumi tęsiu ir toliau, tačiau truputį vėliau, nes perskaičius norisi, kad viskas susidėliotų atminties kloduose ir kad galėčiau sau mintyse po kurio laiko pasakyti: "Ir vėl atėjo laikas Remarkui". Pabaigai, kaip ir visada - citata, apibendrinantį kūrinį: "Gyvenimas ir yra ta bausmė, kurią turime iškentėti už nusikaltimą, padarytą kitame pasaulyje". Koks tai nusikaltimas - žinome tik mes patys.

Norėjau kažko greitai perskaitomo ir pasiėmiau pačią pirmą po ranka pasitaikiusią knygą. Esu skaičiusi ne vieną romaniuką iš šios serijos, visi būdavo karšti, tačiau čia buvo mažiau to karščio, o daugiau...

Norėjau kažko greitai perskaitomo ir pasiėmiau pačią pirmą po ranka pasitaikiusią knygą. Esu skaičiusi ne vieną romaniuką iš šios serijos, visi būdavo karšti, tačiau čia buvo mažiau to karščio, o daugiau detektyvinės istorijos, kas man labai patiko. Tokioje nedidelėje knygoje tilpo ir meilės istorija, ir detektyvinė istorija su vagystėmis, žudymais, neištikimybe ir daug visko. Visai smagiai ir greitai susiskaitė.