Na va, suradau bei perskaičiau ir paskutinę išleistą serijos apie detektyvą Džeką Frostą knygą. Man atrodo, kad abejingų šiam tyrėjui nėra: jis arba mėgstamas, arba nekenčiamas. Aš esu jo gerbėja :) Atrodytų knygos...

Na va, suradau bei perskaičiau ir paskutinę išleistą serijos apie detektyvą Džeką Frostą knygą. Man atrodo, kad abejingų šiam tyrėjui nėra: jis arba mėgstamas, arba nekenčiamas. Aš esu jo gerbėja :) Atrodytų knygos panašios, daug bylų, suirutė nuovadoje, kvaili vadovai, ir vis toks pat detektyvas. Bet kiekviena nauja byla papildo Frosto asmenybę, o laikas praleistas su knyga neprailgsta. Tikiuosi dar bus išleista šios serijos knygų...

Mano vieno iš mėgstamiausių autorių, viena iš naujausių knygų perskaityta su didžiausiu malonumu. Nors yra išleista ir antroji dalis, tačiau aš ją pasiliksiu vėlesniam laikui, nes norisi, kad po pirmos dalies viskas...

Mano vieno iš mėgstamiausių autorių, viena iš naujausių knygų perskaityta su didžiausiu malonumu. Nors yra išleista ir antroji dalis, tačiau aš ją pasiliksiu vėlesniam laikui, nes norisi, kad po pirmos dalies viskas susigulėtų ir vėl galėčiau imti skaityti šį autorių toliau. Jau kuris laikas H. Murakami buvo apleidęs ir pamiršęs savo skaitytojus neparašydamas jokio naujo kūrinio, o Lietuvos leidyklos kartas nuo karto perleidžia jo senąsias knygas matomai dėl to, kad galutinai autorius nebūtų pamirštas savo mylimų skaitytojų. Ir pagaliau į metų pabaigą pasirodė jo du kūriniai "Išgirsk vėjo dainą" ir "1973 -iųjų kiniškas biliardas". Pastarasis dar laukia savo eilės būti perskaitytas. "Išgirsk vėjo dainą"- pirmasis Murakami romanas, pirmąkart išspausdintas 1979 m. Gundzo, viename įtakingiausių literatūros žurnalų Japonijoje, o angliškai pirmą kartą pasirodė tik 2015 m. Ir čia kyla klausimas, kodėl autorius taip ilgai jų nepateikė savo skaitytojams? Matyt, kad čia ir liks tik retorinis klausimas, o mums beliks tik džiaugtis, kad galime šiomis dviejomis knygomis mėgautis būtent dabar. Skaitydama šį kūrinį tarsi radau sąsajų su pačiu autoriumi. Aplankė toks jausmas, kad jis aprašo savo jaunystę, kurios metu galvoja apie rašymą, keistus atsitiktinumus, patirtą kūnišką meilę. Juk neveltui autorius yra pasakęs, kad šie du trumpi kūriniai suvaidino reikšmingą vaidmenį mano vėlesniems laimėjimams: "Jie niekuo nepakeičiami, kaip senų laikų draugai. Nepanašu, kad mes vėl kada nors susitiksime, tačiau aš niekada nepamiršiu jų draugystės". Ir po ilgos pertraukos, perskaičiusi šį naujausią autoriaus kūrinį mano siela tyliai "dainavo", nes tai odė apie gyvenimą ir gyvenimui, kurį kiekvienas iš mūsų gyvename. Jei trumpai, kaip ir kitus H.Murakami kūrinius, taip pat ir šį, nereikia skubėti perskaityti, o tiesiog reikia išjausti, išgyventi. Ir visa tai padaręs, gali suprasti tikrąją kūrinio vertę ir norą suprasti, ką vienu ar kitu sakiniu autorius norėjo pasakyti.

Na va, ir baigėsi Kliftonų serija. Kažkaip pikta pasidarė perskaičius: ir dėl to, kad paskutinė dalis, ir dėl pačios istorijos pabaigos. Bet po to priėjau išvados, kad kitaip negalėjo būti - juk ši knyga pasakojo tikrų...

Na va, ir baigėsi Kliftonų serija. Kažkaip pikta pasidarė perskaičius: ir dėl to, kad paskutinė dalis, ir dėl pačios istorijos pabaigos. Bet po to priėjau išvados, kad kitaip negalėjo būti - juk ši knyga pasakojo tikrų žmonių gyvenimą, o ne fantastinę istorija, tad ir nemirtingumo negalima tikėtis. Man šioje serijoje patiko herojai, jų kovos, ryškūs charakteriai, siužeto nenuspėjamumas ir tai, kad autorius puikiai aprašė laikmetį.

Įdomus šios knygos pagrindinis veikėjas - dar negimęs kūdikis, kuris tampa pagrindiniu liudininku žmogžudystės byloje. Vertas dėmesio ne tik siužetas, rašytojas puikiai valdo plunksną ir įtikina skaitytoją patikėti...

Įdomus šios knygos pagrindinis veikėjas - dar negimęs kūdikis, kuris tampa pagrindiniu liudininku žmogžudystės byloje. Vertas dėmesio ne tik siužetas, rašytojas puikiai valdo plunksną ir įtikina skaitytoją patikėti personažais, nors pati istorija balansuoja tarp rimtumo ir kai kur ironijos ar komedijos žanro. Verta dėmesio knyga :)

Jautri ir atvira knyga apie patirtį Ukrainos-Rusijos kare. Autorius ne tik pasakoja apie patirtus išgyvenimus, sutiktus žmones su jų skirtingais bei karo suniokotais likimais, bet ir apnuogina save - mintys ir jausmai, sunkus...

Jautri ir atvira knyga apie patirtį Ukrainos-Rusijos kare. Autorius ne tik pasakoja apie patirtus išgyvenimus, sutiktus žmones su jų skirtingais bei karo suniokotais likimais, bet ir apnuogina save - mintys ir jausmai, sunkus prisitaikymas prie gyvenimo be karo... Juk iš tikro, kiek daug mažų berniukų romantizuoja karą, žaisdami kareivėliais, ir vėliau, trokšdami nuotykių ar patirt tikrą vyriškumo egzaminą išvyksta į karo zoną... ir susiduria su žiauria karo kasdienybe... Knyga įdomi vien tuo, kad tai tikra patirtis, o ir tema aktuali. Daugiaprasmis ir knygos pavadinimas.