Mirusios sielos - keista knyga - neužbaigta, antrajame tome su petrūkiais ir daugtaškiais. Vienas suktas žmogelis -
Čičikovas sugalvojo supirkti mirusių mužikų sielas. Kam ir kodėl taip ir lieka neaišku.
Autoriaus...

Mirusios sielos - keista knyga - neužbaigta, antrajame tome su petrūkiais ir daugtaškiais. Vienas suktas žmogelis -
Čičikovas sugalvojo supirkti mirusių mužikų sielas. Kam ir kodėl taip ir lieka neaišku.
Autoriaus pavadintas poema kūrinys įdomus, nors ir su daug aprašymų ir filosofinių pasmąstymų apie žmogų ir šiaip gyvenimą.

Turbūt apie šį prancūzų rašytojos kūrinį, taip stipriai mane paveikusį, sunku parašyti ir atsiliepimą. Ne dėl to, kad knyga yra bloga, priešingai, ji tokia stipri, kad paveikti gali ne tik mus, moteris, bet ir stipriąją...

Turbūt apie šį prancūzų rašytojos kūrinį, taip stipriai mane paveikusį, sunku parašyti ir atsiliepimą. Ne dėl to, kad knyga yra bloga, priešingai, ji tokia stipri, kad paveikti gali ne tik mus, moteris, bet ir stipriąją lytį. Tokią temą pasirinkti ir nagrinėti kūrinyje, manau, ne kiekvienas rašytojas gali, o jei ir gali, tai turi būti tikrai psichologiškai stiprus savo vidumi. Perskaičiusi keletą literatūros kritikų atsiliepimų, norėjau ir aš perskaityti bei suprasti, kodėl autorė pasirinko tokią sunkią temą savo kūriniui. Tai pasakojimas apie moterį, kuri gyvenime turi viską: šeimą, darbą, tačiau viskas iš pažiūros lyg ir gražu, bet yra vienas didelis BET... Bet knygos veikėja serga - ji jaučia šaltį ir jo bijo. Šis jausmas su ja atkeliavęs iš tolimos vaikystės ir giliai įsišaknijęs jos viduje. Jos gyvenimas dvigubas - dalį dienos ji žmona ir motina, dalį - kekšė. O čia ir sustosiu ir paliksiu viską išsiaiškinti Jums, mieli skaitytojai. Jei tikitės, kad tai bus eilinė šeimos drama, labai klystate. Tai tamsi, niūri, persmelkta šalčio ir liūdesio knyga, kurioje tik labai retai švysteli vienas kitas šilumos pliūpsnis. Žinot, pirmą kartą gyvenime, perskaičiusi tokią knygą, aš negalvojau, ką dar panašaus esu skaičiusi šia tema, o tiesiog savo draugų rate pradėjau ieškoti panašaus likimo žmonių, kurie atitiktų pagrindinės veikėjos gyvenimą. Radau ir ne vieną, ir ne du... Vadinasi, tokios istorijos iš niekur neatsiranda: jos vaikšto su mumis, tarp mūsų, šalia mūsų. Tačiau atsiranda tas, kuris šias istorijas užrašo, o mes jas priimame arba atmetame, vertiname arba niekiname. Todėl palinkėsiu šią istoriją perskaityti pirmiausia ne dėl aprašymo ar reklamos, o pirmiausia dėl savęs, nes tai, ką darai gyvenime, darai juk ne dėl kitų, o būtent tik dėl savęs.

Antroji autorės perskaityta knyga.
Istorija supinta gal ir visai neblogai, tačiau veikėjų charakteriai - neišbaigti. Labiausiai nepatiko Granijos personažas: dar kvailesnės "priežaties" pabėgti nuo mylimojo negalėjo...

Antroji autorės perskaityta knyga.
Istorija supinta gal ir visai neblogai, tačiau veikėjų charakteriai - neišbaigti. Labiausiai nepatiko Granijos personažas: dar kvailesnės "priežaties" pabėgti nuo mylimojo negalėjo sugalvoti?.. Užsispyrusi, kietakaktė ir visai nepatraukli.
Dėl siužeto teko nubraukti kelias ašaras, tačiau tikėjausi gilesnio kūrinio.