Po šiokios tokios pertraukos, mano rankose perskaityta Francesc Miralles knyga "Maži dalykai dideli". Nors pirmausia skaičiau jo antrą knygą "Vabi sabi", kuri tikrai patiko kaip lengvas, neįpareigojantis, bet kartu ir kažką...

Po šiokios tokios pertraukos, mano rankose perskaityta Francesc Miralles knyga "Maži dalykai dideli". Nors pirmausia skaičiau jo antrą knygą "Vabi sabi", kuri tikrai patiko kaip lengvas, neįpareigojantis, bet kartu ir kažką duodantis romanas. Kalbant apie "Maži dalykai dideli", šis pasirodė truputį silpnesnis už antrąjį. Galbūt dėl to, kad pažintį su autoriumi pradėjau nuo antrosios jo knygos. Gražu šitam romane, tai, kad pagrindinis veikėjas Samuelis sutinka trisdešimt metų nematytą savo jaunystės meilę Gabrielę. Skaitant šią knygą susidarė toks įspūdis, kad būdamas vienas, žmogau, net nežinai, kad vieną dieną tavo gyvenimas gali kardinaliai pasikeisti, tik reikia sulaukti tinkamo momento, kuomet gyvenimas prisipildo naujų spalvų, potyrių ir pojūčių. Būnant šiokia tokia kačių gerbėja, nustebino ir tai, kaip kartais gyvūnų atsiradimas namuose gali gyvenimą pakeisti neįtikėtinu greičiu ir pakreipti jį visai kita linkme. Todėl tokiam pasikeitimui, manau, kad tiktų ši citata: "Kiekvienas žmogus slepia savyje ištisą pasaulį, kuriame dedasi neįsivaizduojami dalykai. Kai netyčia į jį patenki, apima baimė ir sumišimas, lyg būtume slapta įsibrovę į svetimą sodą". Šį romaną parekomenduoti galėčiau tiems žmonėms, kurie nori be didelių pastangų atsakyti sau į svarbiausius gyvenimo klausimus. Nes viskas prasideda nuo mažų dalykų, kurie gyvenime dažnai tampa ne tik dideli, bet ir patys svarbiausi. Tereikia juos pastebėti ir įsileisti į savo gyvenimą.