Pratarmėje rašoma, kad knyga pirmą kartą buvo išleista 1964 metais. Apmaudu, kad to neperskaičiau knygyne. Bus pamoka, sekantį kartą perkant tokio pobūdžio knygą, pasidomėti jos pirmojo tiražo leidimo metais ir įvertinti...

Pratarmėje rašoma, kad knyga pirmą kartą buvo išleista 1964 metais. Apmaudu, kad to neperskaičiau knygyne. Bus pamoka, sekantį kartą perkant tokio pobūdžio knygą, pasidomėti jos pirmojo tiražo leidimo metais ir įvertinti kiek pasenę patarimai bus pateikiami.

Beveik visuose nagrinėjamuose pavyzdžiuose aprašomas smurtas prieš vaikus. Dar neesu skaičiusi knygos, kurioje aprašoma TIEK DAUG smurto prieš vaikus. Ir tai vadinama psichologija? Pedagogika? Pagalba tėvams siekiant suprasti savo vaikus? Mano nuomone pateikiamos situacijos iškreiptos, bevertės, su daugumą jų net persistengta. Skaičiau ir stebėjausi kaip leidykla apsiėmė laisti tokį smurto vadovėlį 2017 metais?!

Daugelis situacijų pateikiama labai dviprasmiškai. Žmogui, nesusidūrusiam su vaikų psichologija sudėtinga spręsti ar pateikiamas sprendimo būdas yra tinkamas, ar pabandžius panaudoti kurį nors iš metodų jis nepadarys daugiau žalos nei naudos. Atsirinkti kurie patarimai yra naudingi ir kurie niekinės vertės, buvo ganėtinai nesudėtinga. Be abejo, kaip ir kiekviename kūrinyje radau išties neblogų patarimų. Išbandžiau. Suveikė.

Ar rekomenduočiau šią knygą? NE. Manau, kad mes turėtume investuoti į šiuolaikiškesnę psichologinę literatūrą atsižvelgdami į dabartinę socialinę ir techninę aplinką, kuri supa mūsų vaikus, o ne remtis metodais, kurie buvo naudojami daugiau nei prieš 50 metų, kai dažnu atveju galėjai pamatyti žvyrkeliu riedančius vežimus traukiamus grynakraujo lietuviško Stambiojo Žemaituko, o paskambinti galėjai tik nuvykęs į didmiestį ir įmetęs 5 kapeikas į senutėlį telefono aparatą stovintį griūvančiame barake.

Skaitėsi sunkiai ir be proto nenoriai. Bet šiaip ne taip įveikiau

Lengvas, įtraukiantis romanas, pasakojantis apie tai, kokie kartais svarbūs yra kardinalūs pokyčiai. Atstumas. Laikas. Savęs atradimas. Koks svarbus dviejų žmonių santykiuose yra pokalbio, atsivėrimo vaidmuo. Ir dar kartą...

Lengvas, įtraukiantis romanas, pasakojantis apie tai, kokie kartais svarbūs yra kardinalūs pokyčiai. Atstumas. Laikas. Savęs atradimas. Koks svarbus dviejų žmonių santykiuose yra pokalbio, atsivėrimo vaidmuo. Ir dar kartą įrodoma — mums gerai bus ne kažkur persikrausčius, pakeitus darbą, paatostogavus. Visą tai, ko mums reikia, turime čia pat, savyje. Reikia tik pakeisti požiūrį, tuomet savaime keičiasi ir mintys, elgesys. Kitų žmonių veiksmai mūsų atžvilgiu. Kiekviename skyriuje pasakojami du to pačio personažo gyvenimo etapai — kas vyko prieš kelerius metus ir tai, kas vyksta dabar. Ko gero duočiau kokius 6 - 7 balus iš dešimties. Kartais pasidarydavo lyg ir nuobodoka, norėjosi daugiau veiksmo. Skaičiau ir su nekantrumu laukiau tos akimirkos kada bus pasiektas aukščiausias taškas. Tačiau deja, knyga neprivertė įsijausti. Ar rekomenduočiau? Hm... Priklausomai nuo to, kokie tikslai. Ieškant lengvo skaitinio praleisti laisvą laiką - puiki knyga. Tačiau norintiems iš kūrinio emocijos, kažko stipraus, deja, bet...

Knyga patiks tiems, kas mėgsta lengvą psichologinę, svianalizės literatūrą. Jaučia įtampą, yra praradę motyvaciją. Nesudėtingais pavyzdžiais autorius perteikia kaip patys to nesuvokdami įtakojame savo gyvenimą. Kiek daug...

Knyga patiks tiems, kas mėgsta lengvą psichologinę, svianalizės literatūrą. Jaučia įtampą, yra praradę motyvaciją. Nesudėtingais pavyzdžiais autorius perteikia kaip patys to nesuvokdami įtakojame savo gyvenimą. Kiek daug laisvės ir emocinio pasitenkinimo duoda nesąmoningai nusibrėžtų ribų peržengimas!

Trumpai skaičius autoriaus biografiją susidaro įspūdis, kad pagrindinis knygos veikėjas - pats rašytojas. O istorija - dalis jo paties gyvenimo. Ko gero dėl šios priežasties viskas plaukia taip natūrliai, lengvai, aiškiai ir suprantamai.

Visa laimė, kad dirbu namuose. Kitu atveju, dėl šios knygos mane butų išmetę iš darbo, nes ji taip įtraukė, kad dienos darbai liko nustumti į šoną ir juos teko atidėti kitai dienai :D

Ar rekomenduočiau? Taip, taip, taip ir dar kartą TAIP!

Trečioji knyga apie Kamenskają. Ji tiria vienos firmos darbuotojos žmogžudystę, kurios baisus pasikartojantis sapnas pasirodo esąs šiurpaus vaikystės įvykio prisiminimas. Įdomi šioje knygoje prasidėjusi tema apie gudrų...

Trečioji knyga apie Kamenskają. Ji tiria vienos firmos darbuotojos žmogžudystę, kurios baisus pasikartojantis sapnas pasirodo esąs šiurpaus vaikystės įvykio prisiminimas. Įdomi šioje knygoje prasidėjusi tema apie gudrų valstybės struktūras apraizgiusio tinklo kūrėją Arseną, įbauginusį pačią Kamenskają.

2-oji knyga apie Kamenskają. Taip jau nutinka, kad kur (knygų ar filmų herojus) seklys benuvyktų, visur susiduria su žmogžudystėmis. Ne išimtis ir Kamenskaja: nuvykusi į sanatoriją atsipūsti nuo darbų ir ramiai...

2-oji knyga apie Kamenskają. Taip jau nutinka, kad kur (knygų ar filmų herojus) seklys benuvyktų, visur susiduria su žmogžudystėmis. Ne išimtis ir Kamenskaja: nuvykusi į sanatoriją atsipūsti nuo darbų ir ramiai pavertėjauti, turi panaudoti ir detektyvės įgūdžius. Beje, šioje knygoje Kamenskaja susipažįsta su mafiozu Denisovu, kuris vaidins nemenką vaidmenį keliose kitose Marininos knygose apie Kamenskają.

23-ioji knygą apie Kamenskają. Pradėjusi skaityti naują Marininos knygą pirmiausia ieškau atsakymo, kodėl knyga pavadinta būtent taip. Šioje knygoje Kamenskaja ne kartą teigia, jog jai durys yra užrakintos, kad ji tegali eiti...

23-ioji knygą apie Kamenskają. Pradėjusi skaityti naują Marininos knygą pirmiausia ieškau atsakymo, kodėl knyga pavadinta būtent taip. Šioje knygoje Kamenskaja ne kartą teigia, jog jai durys yra užrakintos, kad ji tegali eiti tuo keliu, kuriuo eina, ir neturi jokio kito pasirinkimo. Tačiau pabaigoj detektyvė supranta, kad vis dėlto pasirinkimas visada yra, taigi durys - neužrakintos. Knygos veiksmas sukasi filmavimo aikštelėje ir aplink ją, knygoje kaip paprastai Marininos knygose aprašomos, atrodo, visiškai nieko bendra neturinčių žmonių istorijos, kurios pabaigoje pasirodo turinčios bendrą kontekstą.

Lyginant su pirmąja knyga, ši buvo geresnė dėl keleto priežasčių: daugiau vientisumo, gerokai mažiau korektūros klaidų (nors šioje knygoje irgi pasitaikė), storesnė, todėl šįkart skaitymo nepritrūkau.
Skaitant knygą...

Lyginant su pirmąja knyga, ši buvo geresnė dėl keleto priežasčių: daugiau vientisumo, gerokai mažiau korektūros klaidų (nors šioje knygoje irgi pasitaikė), storesnė, todėl šįkart skaitymo nepritrūkau.
Skaitant knygą labai jaučiasi, kad autorė - Italijos specialistė. Jau nekalbant apie tai, kad puikiai moka kalbą, ji pasakoja apie kultūrą, papročius, maistą, legendas ir daug kitų įdomių dalykų. Labai patiko pokalbiai su įdomiais žmonėmis, itališkos citatos. Jie išties praturtino knygą.
Myli Italiją? - Perskaityk!
Nemyli Italijos? - Perskaityk - kaipmat įsimylėsi!
Knyga labiau patiko antroji, bet kaip kraštas vis dėlto labiau patraukė Toskana. :)

Jeffrey Archer - puikus pasakotojas, sukuriantis įdomius veikėjus bei įtraukiantį siužetą. Skaitai, ir, atrodo, prieš tave veriasi tikras gyvenimas, su nuopoliais ir pakilimais, su savom aistrom ir neapykantom, o dar puikus...

Jeffrey Archer - puikus pasakotojas, sukuriantis įdomius veikėjus bei įtraukiantį siužetą. Skaitai, ir, atrodo, prieš tave veriasi tikras gyvenimas, su nuopoliais ir pakilimais, su savom aistrom ir neapykantom, o dar puikus istorinis kontekstas ir tos biblinės užuominos... Puiki knyga :)

Sužavėta šios autorės knyga "Tarp pilkų debesų", tęsiu pažintį su ja.
Dar viena knyga apie karo išvargintus, įbaugintus, nuskriaustus žmones. Atsiskleidžiama žmonių stiprybė kovojant už gyvybę, kaip net...

Sužavėta šios autorės knyga "Tarp pilkų debesų", tęsiu pažintį su ja.
Dar viena knyga apie karo išvargintus, įbaugintus, nuskriaustus žmones. Atsiskleidžiama žmonių stiprybė kovojant už gyvybę, kaip net sudėtingiausiose situacijose neprarandama viltis išgyventi ir net grįžti į gimtąjį kraštą.
Man patinka rašytos stilius pasakojimą dėstyti iš kelių veikėjų perspektyvos. Šį kartą tai: Joana - lietuvė seselė, Florianas - prūsas, paveikslų restauratorius, Emilija - jaunutė lenkė, Alfredas - vokietis jūreivis. Visi veikėjai galiausiai pasiekia tą patį tikslą - laivą Vilhelmas Gustlofas. Laivas yra jų išsigelbėjimas bėgant nuo sovietų.
Prisipažinsiu, kad anksčiau net ir nebuvau girdėjusi apie šį istorinį įvykį, tad knyga paskatino apie tai pasidomėti, paskaityti daugiau. Manau tai ir buvo vienas iš autorės tikslų.