Nuo pat knygos pradžios man viskas atrodė gan normalu, tik jau būnant susidūrus su tokiom istorijom, žinojau, kad kažkas ne taip. Iš tikrųjų knygos pradžia man netgi buvo kažkiek skausminga, buvo nelengva net skaityti. Esu...

Nuo pat knygos pradžios man viskas atrodė gan normalu, tik jau būnant susidūrus su tokiom istorijom, žinojau, kad kažkas ne taip. Iš tikrųjų knygos pradžia man netgi buvo kažkiek skausminga, buvo nelengva net skaityti. Esu labai jautri temom apie vaikus, jų palikimą, smurtą, išnaudojimą, dingimus, mirtis, viskas, kas susiję su vaikais man itin jautru..Gal ir todėl šios knygos pagrindinio veikėjo dukters dingimas, man buvo labai skaudus. Pati turiu du vaikučius, ir neįsivaizduoju kaip reikėtu toliau gyventi, ką reikėtu iš vis jausti jei jie tiesiog dingtų. Labai patiko knygoje aprašomo veikėjo būsena, kai jis atsakė į klausimą kaip jis jaučiasi, jis pasakė: "Aš buvau miręs. Miriau tą pačią dieną, kai dingo Jozefina." Iš kart pagalvojau, kad tikriausiai ir mano visi jausmai, juslės, įprasti veiksmai, viskas būtų mirę.. Bet kalbant toliau apie knygą :) Mane tikriausiai nėra sunku nustebinti, ar įtraukti su tokiomis knygomis :) Mėgstu įtampa, greit ją pajuntu, ir jau įsitraukusi į kūrinį skaitau ir skaitau. Tikriausiai jau nuo pradžių žinojau kas galbūt ją nužudė ar kažkaip kitaip ją pagrobė, bet pabaiga tikrai mane nustebino. Mano nuomone įžvelgiu kelis šios knygos minusus, ar gal tiesiog tai ko man trūko. Gal norėjosi labiau išplėtotos temos apie šizofrenija sergančius žmones, didesnio gilinimosi į juos, jų padėti, situacijas apie priepuolius. Ir taip pat, kartais susipainiodavau situacijose, bet tai gal jau čia mano problema :) Bet iš esmės man knyga labai patiko ir taip įtraukė, kad ją perskaičiau per vieną vakarą.

Man ši knyga atrodė ganėtinai silpna.. Pačioje pradžioje maniau ja susižavėsiu, tikrai kai kurios vietos labai įtraukė. Viena iš temų buvo vyro smurtavimas prieš žmoną, kaip ji tai kentė, atleisdavo ir vėl kęsdavo. Gal...

Man ši knyga atrodė ganėtinai silpna.. Pačioje pradžioje maniau ja susižavėsiu, tikrai kai kurios vietos labai įtraukė. Viena iš temų buvo vyro smurtavimas prieš žmoną, kaip ji tai kentė, atleisdavo ir vėl kęsdavo. Gal man truputį sunku suprasti tokias moteris, nes mano šeimoje to nėra ir būti negali, ir esu gan kategoriška šia tema. Bet stengiausi užslėpti savo požiūrį, nes žinau, kad moterų, kurios mušamos vis atsuka kitą žandą egzistuoja ir realybėje ir ne man jas teisti. Bet tai ne vienintelė tema šioje knygoje. Autorė, kaip supratau, norėjo praeitį supinti su ateitimi. Na, bet tų istorijų ir įvykių man kažkaip buvo per daug.. Atrodo, galėjo labiau praplėsti pagrindinės veikėjos gyvenimo peripetijas, bet knygoje buvo vis mėtomasi prie sudužusių įvairių žmonių gyvenimų, ir norima visas tas tragedijas kuo greičiau užbaigti.. Gal todėl man šios knygos pabaiga jau turėjo būti daugiau nei po pusės knygos, nes vėlesnis knygos turinys man buvo jau nuobodus ir nebeįdomus. Tiesiog skaičiau, tam kad perskaityt.. Nesakau, kad knyga neįdomi, bet mano nuomone ją tikrai buvo galima parašyti įdomiau. Man ji buvo tiesiog lengvas skaitinys, kuris kartais erzindavo.

Nežinau, kaip jums būna skaitant įvairaus žanro knygas, bet bent jau man labai gerai jaučiasi skirtumas tarp šiuolaikinės literatūros ir klasikos, bei ankstesnių laikų literatūros. Ši knyga kaip diena ir naktis lyginant su...

Nežinau, kaip jums būna skaitant įvairaus žanro knygas, bet bent jau man labai gerai jaučiasi skirtumas tarp šiuolaikinės literatūros ir klasikos, bei ankstesnių laikų literatūros. Ši knyga kaip diena ir naktis lyginant su šių laikų romanais. Skaitant ją, atrodė, kad anksčiau skaičiau paprasčiausio turinio, lengviausių žodžių knygas :) Tokie pat jausmai tvyrojo skaitant ir Marquez "Šimtas metų vienatvės" ar netgi tą pačią "Čiauškutę". Manau, kas skaitė panašių autorių knygas supras mane, ką noriu pasakyti :) "Ana Karenina" tikrai mane pavergė savo turiniu, savo žodžių turtingumu, iškalbingumu, kiekvienos smulkmenos aprašymu, situacijos nagrinėjimu, na viskuo. Tikrai pripažinsiu, kai kurios vietos leido pažiovauti, bet tai vis tiek niekaip neleido man nuvertinti šios knygos. Ir iš tikrųjų mano simpatijas pavergė ne Anos ir Vronskio meilės istorija, o Levino ir Kiti istorija :) vis laukdavau, na kada gi rašys apie juos, kaip bus toliau.. Būtent Levino, kaip vyro personažas, mane labai sužavėjo, kartu toks vyriškas, ir toks jausmingas iš vidaus.
Pasižadėjau, kad būtinai šiais metais rašysiu ir kas nepatiko knygoje, ar kokių minusų joje radau būtent aš. Tai šios knygos minusas, kad jos negalėjau perskaityti greitai. Turėjau skaityti susikaupusi, perskaitydama kiekvieną žodį ir įsijausdama į istoriją, nes kitu atveju būčiau net neprisiminus ką rašo po pusės knygos.

Šiai knygai kėliau nemažus lūkesčius, tai likau nusivylusi. Puse knygos labai sunkiai skaitėsi, veikėjai pasirodė netikroviški, vaikų ieškantys vyrai per daug "super herojai". Antra knygos pusė darėsi šiek tiek įdomesnė,...

Šiai knygai kėliau nemažus lūkesčius, tai likau nusivylusi. Puse knygos labai sunkiai skaitėsi, veikėjai pasirodė netikroviški, vaikų ieškantys vyrai per daug "super herojai". Antra knygos pusė darėsi šiek tiek įdomesnė, veiksmas ėmė greičiau vystytis. Pati istorija man patiko, bet pateikimas pusėtinas.

Niekada nebuvau didelė lietuvių rašytojų, o juo labiau poetų, gerbėja. Tačiau netikėtai užmačius šią knygą instagram'e (na taip, iš ten ir prisigaudau daugiausia skaitymo idėjų :) ) prisiminiau, kad iš privalomų...

Niekada nebuvau didelė lietuvių rašytojų, o juo labiau poetų, gerbėja. Tačiau netikėtai užmačius šią knygą instagram'e (na taip, iš ten ir prisigaudau daugiausia skaitymo idėjų :) ) prisiminiau, kad iš privalomų mokyklos skaitynių, jį buvo viena iš geresniųjų... Nors daugumoje eilėraščių išlįsdavo labai lietuviškų (blogąja prasme) motyvų/išsireiškimų, tačiau esu tikra, jei poetas būtų ilgiau gyvenęs, būtų radęs tinkamesnių/brandesnių būdų išreikšti egzistenciniams, emociniams išgyvenimams,pamąstymams. Nes buvo ir tokių eilių, kurias galima drąsiai palyginti net su pačiu E.A. Poe.

Pasakojimas apie dvi moteris ir jų skirtingus gyvenimiškus potyrius, praradimus ir kovą už trokštamą ateitį. Viena jų viską praradusi, pradeda iš naujo gyventi. Kita trokšta to, ko negali turėti. Jojo Moyes moka sudominti...

Pasakojimas apie dvi moteris ir jų skirtingus gyvenimiškus potyrius, praradimus ir kovą už trokštamą ateitį. Viena jų viską praradusi, pradeda iš naujo gyventi. Kita trokšta to, ko negali turėti. Jojo Moyes moka sudominti skaitytoją, nors yra kelios kitos, kurios labiau privertė įsitraukti į pasakojimą.