Sandra Brown neabejotinai turi talentą gerai suregzti siužetą ir išlaikyti įtampą iki knygos pabaigos, tačiau savo romanus kala pagal vienodą šabloną. Jei tai pirma Sandros Brown skaitoma knyga- skaitytojui turėtų palikti...

Sandra Brown neabejotinai turi talentą gerai suregzti siužetą ir išlaikyti įtampą iki knygos pabaigos, tačiau savo romanus kala pagal vienodą šabloną. Jei tai pirma Sandros Brown skaitoma knyga- skaitytojui turėtų palikti neišdildomą įspūdį, jeigu penkta ar šešta (taip, kaip man)- siužetas atrodys pakankamai vidutiniškas, lyg ir kažkur matytas, ne itin įtraukiantis.

Knygoje aptariama daug religinių elementų, tad reikėtų įsivertinti kiek tikima į Dievą 🙂 Nors galbūt, kaip tik ir siūlyčiau paimti į rankas ją tiems, kurie neturėtų ką pasakyti apie pastaruoju metu egzistuojantį savo...

Knygoje aptariama daug religinių elementų, tad reikėtų įsivertinti kiek tikima į Dievą 🙂 Nors galbūt, kaip tik ir siūlyčiau paimti į rankas ją tiems, kurie neturėtų ką pasakyti apie pastaruoju metu egzistuojantį savo santykį su Dievu.

Trečiame kūrinio skyriuje bandomas perteikti šiek tiek kitoks (nedualistinis) požiūris į tikėjimą, nei mes esame įpratę girdėti. Dievas tai ne kažkoks fizinis, išorėje egzistuojantis materialus kūrinys, o vidinė - emocinė būsena, kurią pajuntame atsisakę savo ego, savo dualumo. Kažkoks kosmosas! Dievas ir mus supantis pasaulis - tai nedaloma mūsų visuma. Pradėjus skirstyti tai, kas iš prigimties turi būti kartu, visuma miršta.

Duočiau 10 iš 10.

Na turiu pripažinti, kad labai patiko, tai pirma skaityta šios autorės knyga ir tikrai ketinu perskaityti daugiau jos kūrinių. Buvo sunku atsitraukti, puikiai išlaikyta įtampa ir intriga, daug dėmesio veikėjų vidiniams...

Na turiu pripažinti, kad labai patiko, tai pirma skaityta šios autorės knyga ir tikrai ketinu perskaityti daugiau jos kūrinių. Buvo sunku atsitraukti, puikiai išlaikyta įtampa ir intriga, daug dėmesio veikėjų vidiniams išgyvenimams.

Lengvai skaitoma, “jauki” knyga. Rodos atskleidžiama viskas, kas glūdi giliai pasąmonėje ir yra taip akivaizdu, tačiau nepastebima iki tol, kol kažkas nepasako ir neparodo pirštu. Kaip ir mini anotacijoje - knyga parašyta...

Lengvai skaitoma, “jauki” knyga. Rodos atskleidžiama viskas, kas glūdi giliai pasąmonėje ir yra taip akivaizdu, tačiau nepastebima iki tol, kol kažkas nepasako ir neparodo pirštu. Kaip ir mini anotacijoje - knyga parašyta širdimi. Imi, skaitai ir pritariamai linksi galva “kaip gi nesupratau to anksčiau?!”. Autorė dažnai mini humanistinę pedagogiką, kuria vadovaujasi, netgi kilo noras ja pasidomėti plačiau.

Pastebėjau nemažai minčių, kurios analogiškos John Gray knygai “Vaikai kilę iš dangaus” ir tik belieka spėlioti ar tai sutapimas (nes naudotos literatūros sąraše ji nepateikta), ar tai kito rašytojo - psichologo “pasiskolintos” ir savitai performuotos bei pateiktos mintys? ?

Knygoje pabrėžiama viengubų standartų nauda atkreipiant dėmesį į visuomenėje įsišaknijusius dvigubus standartus - vaikas JAU yra didelis žmogus ir reikėtų su juo bendrauti visapusiškai laikantis lygiavertiškumo principo.

Vaikai mums nepriklauso. Jie neturi būti “patogūs” būdami nuolankūs ir vykdydami mūsų prašymus įsakymo formoje. Prisipažinkime kiekvienas sau, kad ir mes tikrai ne iš pirmo karto skubame daryti tai, ko esame paprašyti. Tad kodėl to nekantriai reikalaujame vaikų? Susiejus šiuos teiginius bus ženkliai lengviau tapti atlaidesniems ? Tad atpalaiduokim vadžias ir neieškokim problemų ten, kur jų nėra.

Vaikai yra besiformuojančios asmenybės ir mes turime didžiausią įtaką rodydami jiems pradžios kelią. Tad pasistenkime semtis žinių iš tiek šaltinių, kiek sugebėsime aprėpti, kad tas kelias nesueižėtų tik pradėjus juo žengti...

Duočiau 9 iš 10.

Mieli skaitytojai, čia yra knyga kurią kiekvienas turėtų turėti namuose, kaip neišsenkančio pozityvumo ir jaukumo šaltinį. Knyga pilna šiltų ir išmintingų istorijų, autorius savo paprastu rašymo būdu prikausto prie...

Mieli skaitytojai, čia yra knyga kurią kiekvienas turėtų turėti namuose, kaip neišsenkančio pozityvumo ir jaukumo šaltinį. Knyga pilna šiltų ir išmintingų istorijų, autorius savo paprastu rašymo būdu prikausto prie knygos puslapių ir priverčia ne kartą šyptelėti. Kas galvoja, kad čia baisiai rimta, įkyriai pamokslaujanti, per kuprą už neteisingą mąstymą duodanti knyga - klystate. Viskas ką čia rasite, tai paprasto žmogaus nepaprastus potyrius, puikią įžvalgą pagardinta skoningu humoru. Keliaują prie knygų, kurias dar ne kartą atsiversiu.

kaip mergina, perskaičiusi dvi sostų karų knygas iš eilės, labai noriu kokio lengvo lėkšto romaniuko, nes jau taaaip kažkokio pozityvo norisi ir šviesos... Pati knyga labai įtraukianti, įdomūs dialogai, lengva susidaryti...

kaip mergina, perskaičiusi dvi sostų karų knygas iš eilės, labai noriu kokio lengvo lėkšto romaniuko, nes jau taaaip kažkokio pozityvo norisi ir šviesos... Pati knyga labai įtraukianti, įdomūs dialogai, lengva susidaryti kiekvieno veikėjo portretą, o visi jie labai skirtingi.

Knyga kurią paskaitinėdavau kartas nuo karto jau keletą metų. Smagus būdas pažinti save naudojantis įvairiausiais testais. Sužinosite ir kokia deivė esate ir kokia smegenų dalis veikliausia. Labai abstrakti, glausta, bet...

Knyga kurią paskaitinėdavau kartas nuo karto jau keletą metų. Smagus būdas pažinti save naudojantis įvairiausiais testais. Sužinosite ir kokia deivė esate ir kokia smegenų dalis veikliausia. Labai abstrakti, glausta, bet išsami knyga. Tiems, kurie mėgsta asmenybės testus.

Tai yra antroji perskaityta Musso knyga. Ši knyga labai patiko! Buvo begalo lengva ir įdomu skaityti.Kaip ir prieš tai minėjau,tai yra antroji mano perskaityta Musso knyga. Pirmoji - “Centrinis parkas” patiko,bet ši buvo dar...

Tai yra antroji perskaityta Musso knyga. Ši knyga labai patiko! Buvo begalo lengva ir įdomu skaityti.Kaip ir prieš tai minėjau,tai yra antroji mano perskaityta Musso knyga. Pirmoji - “Centrinis parkas” patiko,bet ši buvo dar geresnė! Joje buvo visko : įtampos,nenuspėjamų įvykių,meilės.. Buvo malonu ir lengva skaityti.Pabaiga mane nustebino.Nors šioje knygoje buvo ir šiek tiek fantastikos,ji čia labai tiko. Jei kas skaitėtė “Keliautojo laiku žmona”,tai ši knyga buvo kažkiek panaši į ją. Rekomenduoju,jei norite neįpareigojančios,bet įtraukiančios knygos.

Paskutinė trilogijos dalis buvo geriausia. Siužetas nebuvo sudėtingas, paskutinėje dalyje viskas susidėliojo į vietas. Šiek tiek kliuvo kai kurių veikėjų nenatūraliai pakitęs elgesys, bet tas netrukdė mėgautis pačia...

Paskutinė trilogijos dalis buvo geriausia. Siužetas nebuvo sudėtingas, paskutinėje dalyje viskas susidėliojo į vietas. Šiek tiek kliuvo kai kurių veikėjų nenatūraliai pakitęs elgesys, bet tas netrukdė mėgautis pačia istorija. Reziume - gera trilogija.