Knygoje pirmasis kūrinys yra romanas, kuris mane ir buvo sudominęs. Tai apie vaikinuką, kuris mokykloje įkalino savo klasiokus, prieš tai nušaudamas du mokytojus ir surengė jiems akistatą visiems prieš visus. Žinoma vaikinukas...

Knygoje pirmasis kūrinys yra romanas, kuris mane ir buvo sudominęs. Tai apie vaikinuką, kuris mokykloje įkalino savo klasiokus, prieš tai nušaudamas du mokytojus ir surengė jiems akistatą visiems prieš visus. Žinoma vaikinukas ne šiaip kraujo ištroškęs žmogžudys, tai berniukas, kuriam jau seniai reikėjo psichologinės pagalbos.. Mane sužavėjo bendraklasių supratingumas, visi jie suprato, kodėl jie yra klasėje, ką jie turi daryti, ir žaidė pagal pagrindinio veikėjo taisykles. Tai tikriausiai dar kartą man patvirtina, kad kiekvienas mūsų suaugusiųjų poelgis, pasakymas turi atoveiksmį vaikų gyvenime. Gal man norėjosi, kad ši istorija būtų labiau išvystyta, labiau įsigilinta į kitų mokinių problemas, bet ko norėti iš rašytojo, kuris rašo siaubo knygas :) Manau nereik norėti iš jo tikėtis kažko panašaus į Picoult kūrybą :)
Kiek teko pasidomėti, tai ši knyga yra viena pirmųjų autoriaus knygų, kurią parašė netgi po savo pseudonimu. Gal dėl šios priežasties aš stengiausi įžvelgti šio autoriaus norą progresuoti, juk ne veltui jis vėliau parašė tiek daug pasisekimo sulaukusių knygų. Šios knygos minusas, mano nuomone, yra apsakymai. Nesakau, kad jie blogi, bet gal aš tiesiog jų nemėgstu, tad įveikiau iš 4 tik 2 :)

Šiaip labai patinka man jo idėjos, bet ši knyga buvo kiek nuobodoka. Gal dėl to, kad nieko naujo nepateikė, ko pati nebūčiau jau apmąsčiusi, viskas savaime suprantama. Be to, mintys kartojosi skyrius po skyriaus, net naudojami...

Šiaip labai patinka man jo idėjos, bet ši knyga buvo kiek nuobodoka. Gal dėl to, kad nieko naujo nepateikė, ko pati nebūčiau jau apmąsčiusi, viskas savaime suprantama. Be to, mintys kartojosi skyrius po skyriaus, net naudojami identiški sakiniai. Viską buvo galima sudėti į vieną skyrių. Bendrai paėmus - pozityvi ir maloni, bet ištęsta knyga.

Knygos, istorijos apie dingimus - man jau savaime patinka dėl savo jautrios temos. Tačiau ši buvo išimtis. Pirmiausia painus pasirodė autorės rašymo stilius. Dabartį labai staiga keičia prisiminimų vaizdavimas ir tik...

Knygos, istorijos apie dingimus - man jau savaime patinka dėl savo jautrios temos. Tačiau ši buvo išimtis. Pirmiausia painus pasirodė autorės rašymo stilius. Dabartį labai staiga keičia prisiminimų vaizdavimas ir tik įpusėjus į pastraipą supranti, kad jau čia kalbama apie praeitį. Tai be galo erzino, be to, tie išgyvenimai nuobodūs, lėti. 

Pats siužetas irgi nuvylė. Galėčiau sakyti, jog knygos esmė - artimųjų skausmo (ypač sesers Kim) vaizdavimas. O tai, turiu pripažinti, nėra taip įdomu, kaip narpliojimas - kurgi dingo ta mergaitė.

Galiausiai, paskutinis knygos trečdalis davė man tai, ko laukiau - šiek tiek intrigos ir detalių apie dingimą. Na, bet pabaiga labai nuvylė. Visa laimė, kad knyga labai plonytė. Realiai - vieno prisėdimo, tik aš ištempiau jį, nes teko prisiversti skaityti, nenorėjau mesti neperskaičius antros knygos šiemet (pirmoji, kurios nepabaigiau , J. Picoult - Kita širdis).

Knygos nerekomenduoju. Tačiau kaip ir visada - skonis draugų neturi, gal jums patiktų.

Tai buvo nepaprastai jaudinanti istorija..su daug išgyvenimų,kuriuos nebuvo lengva įsivaizduoti.. Prisipažinsiu,ši knyga mane pravirkdė ne kartą ir ne du.. Tikrai labai jautri istorija,užvertusi paskutinį puslapį vis dar apie...

Tai buvo nepaprastai jaudinanti istorija..su daug išgyvenimų,kuriuos nebuvo lengva įsivaizduoti.. Prisipažinsiu,ši knyga mane pravirkdė ne kartą ir ne du.. Tikrai labai jautri istorija,užvertusi paskutinį puslapį vis dar apie ją mastau..K.Hannah dar kartą įrodė,jog geba kurti neeilines istorijas. Tiesiog rekomenduoju perskaityti,iš ties puiki knyga.

Jean-Christophe Grange - pirmasis mano atradimas,šiais metais!Labai tikroviškai pavaizduoti itin žiaurūs nusikaltimai,kuriuos sugalvoti galėjo tik ypatingai lakios fantazijos žmogus. Ne veltui autorius lyginamas su Stivenu Kingu....

Jean-Christophe Grange - pirmasis mano atradimas,šiais metais!Labai tikroviškai pavaizduoti itin žiaurūs nusikaltimai,kuriuos sugalvoti galėjo tik ypatingai lakios fantazijos žmogus. Ne veltui autorius lyginamas su Stivenu Kingu. Knyga,kurioje pateikiami vakarietiškos kultūros ir japonų tradicinės kultūros skirtumai,kurioje analizuojami tiek nusikaltėlių,tiek nusikaltimo aukų,bei juos supančių žmonių psichologiniai portretai.Knyga verta dėmesio!Būtinai skaitysiu ir kitas Grange knygas.