Kai knyga užkabina nuo pirmo puslapio pateikdama "cinkelį", jau žinau, kad bus labai gera. Duodu 10 balų nedvejodama :) Knyga, kurią skaitydama šypsaisi ir verki. Knyga, kur autorei pavyko supinti meilę, žaismingumą, neviltį,...

Kai knyga užkabina nuo pirmo puslapio pateikdama "cinkelį", jau žinau, kad bus labai gera. Duodu 10 balų nedvejodama :) Knyga, kurią skaitydama šypsaisi ir verki. Knyga, kur autorei pavyko supinti meilę, žaismingumą, neviltį, skausmą, gyvenimo problemas. Stebiuosi, kaip iš asmeninių skaudžių išgyvenimų galėjo gautis toks puikus romanas. Puoliau ieškoti kitų autorės knygų :) radau, bandysiu ;)

Tai laiko su savimi, sau knyga. Reikia išjungti smegenis ir gilintis į kiekvieną autoriaus žodį, nesiblaškyti, sustoti ir nepamiršti tuo gyventi. Yra vietų, prie kurių norisi grįžti dar kartą, pasižymėti, pasiryškinti....

Tai laiko su savimi, sau knyga. Reikia išjungti smegenis ir gilintis į kiekvieną autoriaus žodį, nesiblaškyti, sustoti ir nepamiršti tuo gyventi. Yra vietų, prie kurių norisi grįžti dar kartą, pasižymėti, pasiryškinti. Tačiau tai nebus knyga tiems, kurie nori paimti knygą ir perskaityti per vieną ar du vakarus. Man tai buvo knyga, kuri budėjo ant naktinio stalelio ir laukė, kol jos vienas ar pora pamokslų bus perskaityti ir jais pagyvenama dieną ar kelias dienas.

Tai knyga, prie kurios grįžau mažiausiai trečią kartą. Ją teko skaityti mokykloje, studijų laikais ir dabar. Prisiminimams atgaivinti ir susieti viską su vasarą dar kartą "aplankyta" koncentracijos stovykla. Buvimas ten...

Tai knyga, prie kurios grįžau mažiausiai trečią kartą. Ją teko skaityti mokykloje, studijų laikais ir dabar. Prisiminimams atgaivinti ir susieti viską su vasarą dar kartą "aplankyta" koncentracijos stovykla. Buvimas ten slėgė, tačiau autoriaus istorijos, kasdienos pateikimas vietomis išspaudė šypseną ar net gi juoką. Bet kaip ten sakoma: "Būtų juokinga, jei nebūtų graudu". Padėka autoriui už rašymo stilių, kuris tikiu, kad ne visiems buvo ar bus priimtinas. Tai mūsų istorija, su kuria privalome susipažinti.

Vakarais skaitydavau istorijas garsiai savo vyrui :) Po to dar aptardavome, kur istoriją galima pritaikyti, ar kur esame tai jau išgyvenę... Tai knyga, kurioje norisi klijuoti spalvotus lapelius, išsirašyti citatas, grįžti ir dar...

Vakarais skaitydavau istorijas garsiai savo vyrui :) Po to dar aptardavome, kur istoriją galima pritaikyti, ar kur esame tai jau išgyvenę... Tai knyga, kurioje norisi klijuoti spalvotus lapelius, išsirašyti citatas, grįžti ir dar skaityti skaityti...

Ne visai tokio turinio tikėjausi, bet patiko, malonus rašymo stilius. Antroji knygos pusė skaitėsi įdomiau, nes daugiau pamąstymų, idėjų, bet gal čia kaip gyvenime, vaikystėje ne ką tegalime rinktis, o štai suaugus ir...

Ne visai tokio turinio tikėjausi, bet patiko, malonus rašymo stilius. Antroji knygos pusė skaitėsi įdomiau, nes daugiau pamąstymų, idėjų, bet gal čia kaip gyvenime, vaikystėje ne ką tegalime rinktis, o štai suaugus ir gyvenimo kelią ir požiūrį į jį lemiame patys.

Martyno Starkaus rašymo stilius - išskirtinis ir įtraukiantis: sarkastiškas, ironiškas ir viską perteikiantis su humoru.
Visgi man knygoje pritrūko detalesnio kelionės tikslo. Nes skaitant knygą atrodė, kad jie tik važiuoja...

Martyno Starkaus rašymo stilius - išskirtinis ir įtraukiantis: sarkastiškas, ironiškas ir viską perteikiantis su humoru.
Visgi man knygoje pritrūko detalesnio kelionės tikslo. Nes skaitant knygą atrodė, kad jie tik važiuoja prastais Indijos keliais su dideliu mašinų srautu ir nelabai ką pamato/apžiūri. Tačiau pažiūrėjusi "Tuk Tuk Indija" laidas - supratau, kad jų tikslas ir nebuvo aplankyti įprastas turistines vietas, o pamatyti ir pajausti eilinio indo gyvenimo būdą ir kasdienybę.

- Spalva ne išorėje. Ji slypi tavyje. Išorėje yra tik šviesa,- pasakė jis.- Ką matai?
- Nieko. Užmerkęs akis, matau vien tamsą. O jūs ar gi ne?
- Ne,- atsakė Sosekis.- aš dar matau mėlynas varles ir geltoną dangų. Tai...

- Spalva ne išorėje. Ji slypi tavyje. Išorėje yra tik šviesa,- pasakė jis.- Ką matai?
- Nieko. Užmerkęs akis, matau vien tamsą. O jūs ar gi ne?
- Ne,- atsakė Sosekis.- aš dar matau mėlynas varles ir geltoną dangų. Tai katras iš mudviejų aklesnis?

Ar galima pavadinti žodžius šilkiniais? Jei taip, tuomet visa knyga nugulė it šilkas. Kiekvienas žodis, kiekvienas epizodas, visi vaizdiniai taip lengvai piešėsi sąmonėje ir taip maloniai palietė. Labai trumpa, labai gaivi.