Sukrečianti knyga. Protu nesuvokiama kaip gali elgtis motina su savo vaiku. Kaip įmanoma vieną vaiką kankinti, tyčiotis, o kitus vaikus mylėti ir jais rūpintis. "Sistemos" abejingumas ir įsikišimas tik tada, kai berniukas...

Sukrečianti knyga. Protu nesuvokiama kaip gali elgtis motina su savo vaiku. Kaip įmanoma vieną vaiką kankinti, tyčiotis, o kitus vaikus mylėti ir jais rūpintis. "Sistemos" abejingumas ir įsikišimas tik tada, kai berniukas beveik mirė. Ir dar nuostabiau kad augintas tokiomis sąlygomis žmogus gali išlikti žmogumi.

Jau kuris laikas buvau neskaičiusi Chamberlain knygų,tad buvo labai malonu ir vėl prie jų sugrįžti. ♥️ Įdomi,jaudinanti istorija,kuri palies kiekvieną,o ypač mamas..
Negalėčiau sakyti,jog ši knyga buvo stipriausias...

Jau kuris laikas buvau neskaičiusi Chamberlain knygų,tad buvo labai malonu ir vėl prie jų sugrįžti. ♥️ Įdomi,jaudinanti istorija,kuri palies kiekvieną,o ypač mamas..
Negalėčiau sakyti,jog ši knyga buvo stipriausias rašytojos kūrinys,bet jog ir ne prasčiausia tai tikrai.Knyga maloniai ir greitai skaitėsi,istorija įtraukė nuo pat pirmųjų puslapių. Vietomis knyga pasirodė šiek tiek netikroviška,jog taip paprastai galima dingti “kaip į vandenį”. Nepaisant to knyga man tikrai patiko.

Tiesiog skaitai, o filmas vizualizuojasi priešais tave. Nuotykiai tęsiasi. Lėja, Lukas, Lando bei Čubis su abiem robotais mėgina susigrąžinti Haną. Kuris ne tik pateko į Džabos nemalonę, jo rankas, bet ir tapo "meno...

Tiesiog skaitai, o filmas vizualizuojasi priešais tave. Nuotykiai tęsiasi. Lėja, Lukas, Lando bei Čubis su abiem robotais mėgina susigrąžinti Haną. Kuris ne tik pateko į Džabos nemalonę, jo rankas, bet ir tapo "meno kūriniu". Kiekvienas puslapis kupinas veiksmo, jog kaip ir veikėjai nesugebi atsikvėpti, baigi vieną etapą ir skubi į kitą, kurios pagrindinis tikslas - išsigelbėti nuo Imperijos, stoti į paskutinį mūšį ir jį laimėti. Knyga ne tik kupinta kosminės, tarppasaulinės Odisėjos, bet ir vidinio pasaulio, pamąstymui skirtų minutėlių. Tiesiog norisi, kad šitas pasaulis niekada nesibaigtų.

Romano pradžia skurdoka. Įvykiai pasakojami paskubomis, pagailėta detalių siekiant labiau sudominti skaitytoją. Tokio žanro kūrinyje norėtųsi ilgesnės ir platesnės įžangos, daugiau sentimentų.

Anotacijoje minima, kad...

Romano pradžia skurdoka. Įvykiai pasakojami paskubomis, pagailėta detalių siekiant labiau sudominti skaitytoją. Tokio žanro kūrinyje norėtųsi ilgesnės ir platesnės įžangos, daugiau sentimentų.

Anotacijoje minima, kad Keitė fotografė, tad iškart nusiteikiau, kad bus nemažai veiksmo susijusio su fotografija, ko labai laukiau, tačiau jos ryšys su fotoaparatu pavaizduotas maždaug taip - “Jį nešiojuosi. Kartais.”

Vis dėl to rašytojai pavyko prikaustyti dėmesį prie pagrindinių veikėjų, Tomo Stafordo ir Alisos Eversli, sudėtingos meilės istorijos.

Kūriniui lyg ir pritrūksta išbaigtumo. Pabaiga skubota. Tam tikri dalykai lieka neatskleisti. Ar Alisai pabėgus tėvai jos ieškojo? Ar visgi Tomas Stafordas sužinojo, kad Džunė iš tiesų buvo jo duktė? Kaip susiklostė Keitės ir Oliverio santykiai? Dėstymas puikus, bet pradžios ir pabaigos autorė pagailėjo...

Duočiau 8 iš 10

"Lopšinė" Tikrai kraują stingdanti istorija. Kūrinys parašytas minimalistiniu stiliumi, bet minties, charakterio, nuotaikų ir visko labai daug. Autorė jau pačioje pradžioje atskleidžia kulminaciją, kuri intriguoja. Verčiau...

"Lopšinė" Tikrai kraują stingdanti istorija. Kūrinys parašytas minimalistiniu stiliumi, bet minties, charakterio, nuotaikų ir visko labai daug. Autorė jau pačioje pradžioje atskleidžia kulminaciją, kuri intriguoja. Verčiau puslapį po puslapio ir negalėjau sustoti... Knygoje aprašomi šiuolaikiniai tėvų ir vaikų santykiai. Iškeliama problema "karjera ar vaikai?" Pateiktas švelnios ir nepriekaištingos auklės paveikslas..
REKOMENDUOJU 9+/10