Leninas šioje knygoje kitoks, nei rašydavo sovietiniai vadovėliai. Nemanau, kad knygos autorius gali ramiai vaikščioti po dabartinę Rusiją, kuri nekenčia tų, kurie nukryžiuoja jų "herojus". Knyga jau vien tuo gera, kad joje...

Leninas šioje knygoje kitoks, nei rašydavo sovietiniai vadovėliai. Nemanau, kad knygos autorius gali ramiai vaikščioti po dabartinę Rusiją, kuri nekenčia tų, kurie nukryžiuoja jų "herojus". Knyga jau vien tuo gera, kad joje daug iki tol neskelbtų šaltinių, kurie pateikia kitokį revoliucijos vadą. Bet man skaitėsi sunkiai, kažko pritrūko...

Visai patiko. Privatus detektyvas Raunas vėl imasi sunkios ir labai kruvinos bylos. Pavojai, baisūs nusikaltimai ir galų gale išaiškėjusi tiesa. Patinka ryškūs veikėjų charakteriai, atpažįstami jau ketvirtoje šio autoriaus...

Visai patiko. Privatus detektyvas Raunas vėl imasi sunkios ir labai kruvinos bylos. Pavojai, baisūs nusikaltimai ir galų gale išaiškėjusi tiesa. Patinka ryškūs veikėjų charakteriai, atpažįstami jau ketvirtoje šio autoriaus knygoje.

Liūdna knyga apie tai, kaip sunku šeimai, kai vienas iš šeimos narių beviltiškai ir nepagydomai serga. Iškilęs iš praeities senas vyro romanas lyg ir turėtų dar labiau viską apsunkinti. Tačiau jokių stiprių išgyvenimų...

Liūdna knyga apie tai, kaip sunku šeimai, kai vienas iš šeimos narių beviltiškai ir nepagydomai serga. Iškilęs iš praeities senas vyro romanas lyg ir turėtų dar labiau viską apsunkinti. Tačiau jokių stiprių išgyvenimų lyg ir nėra, tik liūdesys... Visų šeimos moterų liūdesys: mirštančios žmonos, jos dukros, anūkės, net ir tos, kurią buvo įsimylėjęs vyras, prisiminimuose taip pat tik liūdesys. Knyga apie liūdesį nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Waris Dirie gyvenimo istorija man priminė, kokių skirtingų ir žiaurių papročių esama. Šiandien sunku suvokti, jog kažkur yra apipjaustomos mergaitės. Waris Dirie, kai ją apipjaustė pačiomis bjauriausiomis ir...

Waris Dirie gyvenimo istorija man priminė, kokių skirtingų ir žiaurių papročių esama. Šiandien sunku suvokti, jog kažkur yra apipjaustomos mergaitės. Waris Dirie, kai ją apipjaustė pačiomis bjauriausiomis ir nešvariausiomis sąlygomis, buvo viso labo penkerių. Prisipažinsiu, tai skaitant net paskausta kūną ir norisi užversti knygą. Todėl sveikintina ir verta susižavėjimo atrodo tai, kad Waris Dirie nepriėmė to pasaulio, kad nesutiko tekėti 12 metų ir pabėgo, jau geriau liūtui, jei reiks į nasrus, nei kažkokiam seniui. Ji pabėga ir siekia savo svajonės, kovodama su įvairiausiais sunkumais ir skausmu, primenančio bjaurųjį ritualą. Įgavusi žodžio jėgos, ji visam pasauliui papasakoja savo istoriją, siekdama užkirsti kelią tokiam elgesiui su mergaitėmis Afrikoje. Kadangi vos prieš kelerius metus teko girdėti apie šį žiaurųjį ritualą, pasidaro aišku, kad ši kova reikalauja begalės pastangų ir nemažai laiko...



„Somalyje liaudies išmintis sako, kad tarp mergaitės kojų yra blogis, kūno dalys, su kuriomis mes gimėme, dar nėra švarios.“

Ir taip, tenka pripažinti, istorija apie kraujuojančią, apipjaustytą penkiametę mergaitę, tikrai šokiruoja ir sukrečia. Tačiau pats knygos rašymo stilius (ar tai vertimas, o gal net leidimas?) atgraso. Rodos, kokios septintokės rašinys apie savo naivias svajones. Ir nežinau, ar aš esu visai suakmenėjusia širdimi, ar kas su manimi darosi, bet po šios knygos liko dvejopi jausmai. Kaip jau minėjau, „ritualas“ tikrai šokiruoja ir sukrečia, tačiau visa kita istorija persunkta banalumu, naivumu ir, žinoma, nuspėjama.Jau kaip ir įprasta, kad daugelis žymių žmonių sėkmės istorijų prasideda skurdu, sunkia vaikyste ir įvairiausiais kitais sunkumais. Tai nestebina ir nebešokiruoja, tačiau būtent tai, kad Waris Dirie kilusi iš Somalio genties, prideda sunkumams dar daugiau svorio. Ir iš dalies nesuprantu, kas labiausiai norėta papasakoti, ar Somalio mergaičių problema, ar ta sėkmės istorija? Žinoma, apie Somalį ir jo papročius knygą parašyti sudėtinga, tačiau šioje istorijoje tarytum tarp kitko papasakojama apipjaustymo momentas ir paskui, jau suaugus, prie jo grįžtama. Aišku, gal neverta būtų lyginti, tačiau kaip tik šiandien užverčiau knygą „Coco Chanel. Gyvenu tik kartą“, kurioje taip pat daug skurdo ir įvairiausių gyvenimo sunkumų, tikrai nelygus sėkmės ir šlovės kelias, tačiau parašyta taip įtraukiančiai ir įdomiai, kad, rodos, skaitytum romaną. Gal negražu taip sakyti, tačiau, Waris Dirie istorija tikrai verta geresnės knygos ir apie tuos pačius, baisius dalykus, galima parašyti ir geriau. Gal naujas leidimas geresnis ir yra? Šito negaliu įvertinti, palyginti, nes skaičiau 2003 metų leidimą ir vargu ar skaitysiu naujesnį.
Ir pabaigiai norėčiau pridurti, kad, nepaisant šios mano skaitytos knygos trūkumų, rekomenduoju ją perskaityti. Tokių istorijų dėka iš naujo įvertinam savo gyvenimą ir laisvę, kartu galima suvokti, kad pasaulis gali būti margas nebūtinai gražiausiomis ir šviesiausiomis spalvomis.

Iš pat pradžių knyga man pasirodė paini ir neįtraukianti. Vėliau istorija darėsi vis įdomesnė. Šioje knygoje sutikau daug unikalių ir išskirtinių veikėjų.Knyga buvo labai dinamiška,sunku buvo nuspėti,kaip gi įvykiai...

Iš pat pradžių knyga man pasirodė paini ir neįtraukianti. Vėliau istorija darėsi vis įdomesnė. Šioje knygoje sutikau daug unikalių ir išskirtinių veikėjų.Knyga buvo labai dinamiška,sunku buvo nuspėti,kaip gi įvykiai klostysis toliau. Tikrai stipri,verta dėmesio knyga.