Švenčiame Lietuvos Šimtmetį. Daug knygų yra išleistų būtent šiai progai paminėti. Pastebėjau knygyne ir šią knygą. Vydūnas, jo 150-asis gimtadienis, jo asmenybė ir jo darbai yra aktualūs, svarbūs mums, lietuviams,...

Švenčiame Lietuvos Šimtmetį. Daug knygų yra išleistų būtent šiai progai paminėti. Pastebėjau knygyne ir šią knygą. Vydūnas, jo 150-asis gimtadienis, jo asmenybė ir jo darbai yra aktualūs, svarbūs mums, lietuviams, bešvenčiantiems Gimto krašto gimtadienį. Knyga įtraukia savo turiniu. Atrodo, jog rašytojas kalba šiandien...Dalina savo patarimus ir patirtį žmonėms, kad būtų tauta geresnė ir sumanesnė. Knyga tikrai verčia klausytoją pamąstyti apie vertybes ir kuo gyvename, ir kuo kvėpuojame, ir ką net valgome... Ar Vydūnas būtų laimingas, susitikęs šių laikų Asmenybę, Valdininką, Gydytoją ar tiesiog Žmogų? Ar jo tada išsakyti teiginiai gali mums padėti toliau eiti antrojo Šimtmečio keliu? Lieka atviras klausimas pamąstymams ir dar viena vieta mūsų bibliotekose ar širdyse prie kitų Šimtmečio knygų. Gal kas dar po šimto metų atsivers ir įskaitys daugiau nei mes?

Puiki knyga, jautriai pasakojanti apie vieną baisiausių šio laikmečio ligų. Kaip išlikti asmenybe, jei nebevaldai savęs, jei atmintis dyla, o prisiminimai apie mylimus žmones nyksta?.. Ką daryti, kai protas ir akademinė...

Puiki knyga, jautriai pasakojanti apie vieną baisiausių šio laikmečio ligų. Kaip išlikti asmenybe, jei nebevaldai savęs, jei atmintis dyla, o prisiminimai apie mylimus žmones nyksta?.. Ką daryti, kai protas ir akademinė aplinka buvo pasididžiavimas, o dabar tai gali tapti pajuoka?.. ir kodėl šio pasaulio didieji nesupranta kas iš tikro yra svarbu, tikrai ne karai ir konfliktai, bet tokios ligos kaip Alcheimeris išgydymas... tai turėtų būti visų prioritetas...

Ir kaip reikia vertinti šią knygą?.. Kažkaip negaliu jos vadinti kaip tiriamąja žurnalistika... Ir nors pati nesu aprašomos šeimos didelė gerbėja, bet tai kas pateikiama knygoje kažkaip tarsi ir per daug bei labai jau...

Ir kaip reikia vertinti šią knygą?.. Kažkaip negaliu jos vadinti kaip tiriamąja žurnalistika... Ir nors pati nesu aprašomos šeimos didelė gerbėja, bet tai kas pateikiama knygoje kažkaip tarsi ir per daug bei labai jau šališka. Jei tai tiesa - tada į politikus nesinori net žiūrėt, ypač į tuos kurie deklaruojasi kaip vertybių saugotojai... bet jei netiesa, tai ko vertas geras žurnalisto vardas?...

Perskaičiau antrą šios rašytos knygą ir ji man patiko. Šios knygos siužetas priminė tarsi per tv žiūrėtą kokį detektyvinį serialą, kuriame pasakojama istorija, nutikusi viename miestelyje. Įdomu stebėti herojus ir tas...

Perskaičiau antrą šios rašytos knygą ir ji man patiko. Šios knygos siužetas priminė tarsi per tv žiūrėtą kokį detektyvinį serialą, kuriame pasakojama istorija, nutikusi viename miestelyje. Įdomu stebėti herojus ir tas susikertančias sąsajas.

Paskutinė serijos "Kliftonų kronikos" dalis.
Įtraukianti ir greitai skaitoma. Tačiau nuo pirmųjų puslapių aišku, kad tai paskutinė serijos dalis - jau pačioje pradžioje pradedami dėlioti taškai ant "i".
Savotiškai žavėjo...

Paskutinė serijos "Kliftonų kronikos" dalis.
Įtraukianti ir greitai skaitoma. Tačiau nuo pirmųjų puslapių aišku, kad tai paskutinė serijos dalis - jau pačioje pradžioje pradedami dėlioti taškai ant "i".
Savotiškai žavėjo ledi Virginijos neišsenkantis išradingumas, kaip pasipelnyti pinigų ir visada rasti išeitį iš bet kokios susidariusios situacijos. Nors ir labai atstumiantis personažas, bet koks išskirtinis!
Knygos pabaigoje raudojau, tačiau kitokios pabaigos vargu ar buvo galima tikėtis.

Ši knyga tapo mano atostogų knyga. Perskaičiau skrydžių metu lėktuve.
Buvau skaičiusi šios autorės knygą "Dvasių medis". Likau ja sužavėta. Apie šią knygą to paties pasakyti negalėčiau. Man pasirodė kiek banaloka ir...

Ši knyga tapo mano atostogų knyga. Perskaičiau skrydžių metu lėktuve.
Buvau skaičiusi šios autorės knygą "Dvasių medis". Likau ja sužavėta. Apie šią knygą to paties pasakyti negalėčiau. Man pasirodė kiek banaloka ir saldoka

Šią knygą paėmiau į rankas vos tik ji pasirodė prekyboje. Juk jos autorius - garsiosios knygų serijos „Ledo ir Ugnies giesmė“ autorius George R.R. Martinas. Bėda ta, kad knygos žanras – mokslinė fantastika, kuris man...

Šią knygą paėmiau į rankas vos tik ji pasirodė prekyboje. Juk jos autorius - garsiosios knygų serijos „Ledo ir Ugnies giesmė“ autorius George R.R. Martinas. Bėda ta, kad knygos žanras – mokslinė fantastika, kuris man kažkaip „nelimpa“. Knygą aišku vis tiek perskaičiau. Patiko pagrindinis veikėjas Tafas – buvęs kosmoso prekeiviu visai neplanuotai tapęs ekologinės inžinerijos specialistu. Knygoje netrūko scenų, kurias skaitant negali nesišypsoti. Labiausiai dėl Tafo ironiško bendravimo su kitais.
Patį knygos siužetą sudaro lyg keli atskiri pasakojimai (atskiri skyriai). Veiksmas prasideda, kai keli mokslininkai su Tafo pagalba nukeliauja į legendinį Ekologinės inžinerijos korpuso laivą sėjiką „Arka“. Šiame erdvėlaivyje gausybė gyvūnų ir augalų genetinės medžiagos. Viskas taip susiklosto, kad galiausiai iš atvykėlių gyvas lieka tik Tafas. Ir taip prasideda jo klajonės po visatą, bandant spręsti planetų ekologines problemas. Turėdamas šį erdvėlaivį ir ekologinės inžinerijos žinias Tafas tampa lyg Dievu, kuriam tenka priimti nelengvus, su gyvybe susijusius sprendimus.

Gan keistoka knyga, apie netolimoje ateityje egzistuojančią Gileado respubliką. Istorijos pasakotoja –
Fredinė, gyvenanti Vado ir jo žmonos namuose. Pagrindinė jos užduotis – kartą per mėnesį gulėti ant nugaros ir
atlikti...

Gan keistoka knyga, apie netolimoje ateityje egzistuojančią Gileado respubliką. Istorijos pasakotoja –
Fredinė, gyvenanti Vado ir jo žmonos namuose. Pagrindinė jos užduotis – kartą per mėnesį gulėti ant nugaros ir
atlikti Tarnaitės pareigą – tai yra santykiauti su Vadu, kol jo žmona guli už jos ir laiko už rankų. Skamba keistai,
pabandžius tai išsivaizduoti, viskas atrodo dar keisčiau.
Fredinė dar atmena laikus, kai gyveno su vyru Luku ir dukrele. Bet dabar visa tai jau praeitis. Nes mažėjančio
gimstamumo amžiuje pagrindinė moterų vertė tėra jų vaisingumas. Joms draudžiama skaityti, kalbėtis ar net
žiūrėti į kitus. Nevaisingos ar tam per senos moterys (Nemoterys) yra siunčiamos sunkiems darbams į kolonijas.
Už bandymą nepaklusti naujajai sistemai ir maištavimą baudžiama griežtai – mirtimi.