Ar skaityti gali būti pavojinga gyvybei?

Advokatas Jonas po mįslingos tėvo mirties paveldi „Libri di Luca“ – antikvarinį knygyną Kopenhagoje. Jonas išsiaiškina, kad „Libri di Luca“ nuo senų laikų buvo knygų...

Ar skaityti gali būti pavojinga gyvybei?

Advokatas Jonas po mįslingos tėvo mirties paveldi „Libri di Luca“ – antikvarinį knygyną Kopenhagoje. Jonas išsiaiškina, kad „Libri di Luca“ nuo senų laikų buvo knygų mėgėjų susitikimo vieta. Čia naujasis savininkas susipažįsta su paslaptingais skaitovais, kurie, telepatiškai veikdami kitų mintis, kiekvieną mūsų gali priversti elgtis drastiškai – paklusti, išduoti, žudyti ir net nusižudyti.

Kitokio įvertinimo kaip maksimumo negaliu duoti. Kas kartą pasiėmusi į rankas knygą negalėjau atsitraukti. Veiksmas vijo veiksmą, kol sužinome kas tas meistras ir kas toji Margarita. Sakyčiau rašytojas pralenkė savo išmone,...

Kitokio įvertinimo kaip maksimumo negaliu duoti. Kas kartą pasiėmusi į rankas knygą negalėjau atsitraukti. Veiksmas vijo veiksmą, kol sužinome kas tas meistras ir kas toji Margarita. Sakyčiau rašytojas pralenkė savo išmone, lengvumu ir pateikė nuostabų darbą, kuriame pats Velnias šėlo Maskvoje, varydamas visus iš proto bei susukdamas jų galvas. Mistiškai magiška bei nepakartojama.

7-oji knyga apie Kamenskają. Man pasirodė viena iš įsimintinesnių. Kamenskaja išteka, bet ir jos vestuvės negali apsieiti be žmogžudystės. Netgi dviejų žmogžudysčių. Jas tiriant atskleidžiamos labai žmogiškos, bet...

7-oji knyga apie Kamenskają. Man pasirodė viena iš įsimintinesnių. Kamenskaja išteka, bet ir jos vestuvės negali apsieiti be žmogžudystės. Netgi dviejų žmogžudysčių. Jas tiriant atskleidžiamos labai žmogiškos, bet kartu ir neeilinės žmonių gyvenimų istorijos, o finalas gana netikėtas, nors ir be "happy end'o"...

Labai jau keista knyga, apie lyg ispanų dailininką Goją, bet kartu ir apie jo biografiją rašantį rašytoją, lyg apie Ispanijos karalius, bet kartu ir apie diktatoriaus Franko ligą bei mirtį, išnyra ispaniškosios koridos...

Labai jau keista knyga, apie lyg ispanų dailininką Goją, bet kartu ir apie jo biografiją rašantį rašytoją, lyg apie Ispanijos karalius, bet kartu ir apie diktatoriaus Franko ligą bei mirtį, išnyra ispaniškosios koridos vaizdai, bet viskas taip susipynę ir ištęsta, vos ne vos įveikiau tik todėl, kad norėjosi baigti, ką pradėjau.

Puiki, Arkanzase gyvenančių ūkininkų kasdienybę atspindinti knyga :) Patiko autoriaus pasirinkta rašymo perspektyva – 7 metų berniuko akimis. Labai daug temų ir problemų paliečiama šioje knygoje, pvz., 3 kartų gyvenimas...

Puiki, Arkanzase gyvenančių ūkininkų kasdienybę atspindinti knyga :) Patiko autoriaus pasirinkta rašymo perspektyva – 7 metų berniuko akimis. Labai daug temų ir problemų paliečiama šioje knygoje, pvz., 3 kartų gyvenimas vienuose namuose, vaiko ir senelių, vaiko ir tėvų bendravimo subtilybės, šeimos, ūkio problemų sprendimai, smurtas kaip auklėjimo priemonė, neturtas, pagalba dar skurdžiau gyvenantiems kaimynams, muštynės, žmogžudystė vaiko akyse, paslapties nešiojimasis, emigracija... Visko labai daug vienoje šioje knygoje :) Rekomenduoju ;)

Sios knygos pati pradžia truputį buvo įtraukusi, bet kai supratau, kad viskas jau pasakyta pačioje pradžioje, jokios intrigos nebus, jokio didelio veiksmo taip pat nebus, skaitymo malonumas baigėsi. Tikrai kelis kart galvojau...

Sios knygos pati pradžia truputį buvo įtraukusi, bet kai supratau, kad viskas jau pasakyta pačioje pradžioje, jokios intrigos nebus, jokio didelio veiksmo taip pat nebus, skaitymo malonumas baigėsi. Tikrai kelis kart galvojau nutraukt, bet prisiverčiau ir perskaičiau. Bent man labai jau viskas ištempta buvo, aišku tas nagrinėjimas ką jaučia aukos arba žudikas buvo kažkuom įdomus, bet kai jau tai tęsiasi šimtinį puslapį pasidaro nuobodu. Ir ta pabaiga nė kiek nenustebino, tiesiog pasidarė lengviau užbaigus skaityt.
Bet didžiausia minusą galėčiau uždėti vertimui, manau tikrai buvo galimybių pasirinkt ir išverst vieną žodį “ble” kitaip. Jis pakartotas daugiau nei 10kartų ir tikrai net tokiose vietose kur sustiprint kažkokį agresyvumą ar įtūžį net nereikėjo. Aišku tai tik mano nuomonė, bet pagal mane šį žodį tikrai buvo galima kuo pakeist, ypač kai jis net nelietuviškas.
Iš tikrųjų ši knyga yra mano prasčiausia perskaityta knyga šiais metais.

Nors knygą pasirinkau tik dėl beprotiškai gražaus viršelio, nesivadovaudama posakiu, tačiau nei kiek nenusivyliau! Įtraukė nuo pat pirmų puslapių ir neleido padėti į šalį, įvykiai rutuliojasi taip, jog vis užkabina, vis...

Nors knygą pasirinkau tik dėl beprotiškai gražaus viršelio, nesivadovaudama posakiu, tačiau nei kiek nenusivyliau! Įtraukė nuo pat pirmų puslapių ir neleido padėti į šalį, įvykiai rutuliojasi taip, jog vis užkabina, vis norisi versti puslapį po puslapio ir net nepastebi, kaip užverti paskutinį.

Tai antroji Kate Morton knyga, kurią perskaičiau, todėl skaitant vis mintyse palygindavau. ,,Užmirštas sodas" man patiko labiau, ,,Tolimos valandos" truputį mažiau, nors knyga beveik tame pačiame stiliuje: paslaptys, užuominos,...

Tai antroji Kate Morton knyga, kurią perskaičiau, todėl skaitant vis mintyse palygindavau. ,,Užmirštas sodas" man patiko labiau, ,,Tolimos valandos" truputį mažiau, nors knyga beveik tame pačiame stiliuje: paslaptys, užuominos, istorija besitęsenti per kelis šimtmečius. Istorija karo apsuptyje, todėl gal ne tokia spalvinga, kaip ,,Užmirštame sode". Labai norėčiau perskaityti trečią šios autorės knygą (nes daugiau lietuvių kalba nėra) - ,,Rivertono dvaro paslaptis". Knygos apie senus dvarus ir jų paslaptis- labai žavi.Vėl gi - tai istorija.