Knyga apie kone svarbiausią žmonių tarpusavio santykių emocijų išraišką, kurioje ji vaizdingai įvardijama kaip “meilės kalba”.

Kartais, rodos, galėtum “iš kailio išsinerti” ir atiduoti visą save, tačiau buna...

Knyga apie kone svarbiausią žmonių tarpusavio santykių emocijų išraišką, kurioje ji vaizdingai įvardijama kaip “meilės kalba”.

Kartais, rodos, galėtum “iš kailio išsinerti” ir atiduoti visą save, tačiau buna akivaizdžiau nei akivaizdu, kad kitas to nesupranta, galbūt nepastebi ar net nevertina. Ir, kad ir kiek savo meilės dovanosi kažkam vienu ar kitu būdu, jam gali reikėti visai ko kito, nes jis tiesiog kitaip supranta meilės išraišką.

Autorius paprastai ir suprantamai išdėsto savo požiūrį apie žmonių emocinių poreikių ir vertybių skirtumus. Rekomenduočiau paskaityti visiems, kad praplėstų savo akiratį ir atrastų meilės kalbas, kuriomis kalba jiems artimi žmonės. Patikėkite, tikrai duos naudos 😉

Puiki knyga šiuolaikiniam jaunimui ir mėgstantiems jaunimo literatūrą. Džiaugiuosi, kad radau šios rašytojos knygą visai atsitiktinai- tiesiog bibliotekos lentynoje patraukė knygą išvaizdus viršelis. Puikus siužetas,...

Puiki knyga šiuolaikiniam jaunimui ir mėgstantiems jaunimo literatūrą. Džiaugiuosi, kad radau šios rašytojos knygą visai atsitiktinai- tiesiog bibliotekos lentynoje patraukė knygą išvaizdus viršelis. Puikus siužetas, išlaikyta intriga, šiuolaikiška tematika, šiek tiek jaunimo meilės. Knyga yra įdomi nuo pirmos iki paskutinės akimirkos, kadangi pabaiga- įdomi ir nenuspėjama. Rekomenduoju. ;)

Gera knyga, tik daug kas jau žinoma. Nepatiko tam tikri kategoriški teiginiai. Nemėgstu, kai kategoriškai reiškiama nuomonė, kad kažko visiškai negalima ir jei tai vartoji, tai niekada nieko savo gyvenime nepakeisi...

Gera knyga, tik daug kas jau žinoma. Nepatiko tam tikri kategoriški teiginiai. Nemėgstu, kai kategoriškai reiškiama nuomonė, kad kažko visiškai negalima ir jei tai vartoji, tai niekada nieko savo gyvenime nepakeisi (konkrečiai-cukraus). Spalvinga knyga, tinkanti pavartyti prieš miegą. Jei daug skaitoma saviugdos knygų, daug kas bus girdėta ir žinoma.

Jau labai seniai degiau dideliu noru perskaityti šią knygą. Kažko ji mane labai traukė, vis pagalvodavau apie ją, kol pagaliau nuėjusi į biblioteką pamačiau lentynoje, tad nieko nelaukdama parsigabenau namo. Taip jau išėjo,...

Jau labai seniai degiau dideliu noru perskaityti šią knygą. Kažko ji mane labai traukė, vis pagalvodavau apie ją, kol pagaliau nuėjusi į biblioteką pamačiau lentynoje, tad nieko nelaukdama parsigabenau namo. Taip jau išėjo, kad knygą skaičiau tikrai labai ilgai, bet tai nereiškia, kad ji man nepatiko, atvirkščiai, net labai patiko! Juodųjų triušių dvaras apipintas paslaptimis, dvelkia mistika, matęs ir juodo ir balto, bet daugiausia čia vyksta liūdni ir skaudūs įvykiai – mirtys, uždrausta meilė, pavydas, nesantaika, maištas. Daug veikėjų pamilau, ypač patiko vaikų kaip veikėjų paveikslai. Autorė mokėjo išlaikyti įtampą, nors siužetą ir gerokai ištempė, tačiau pačioje pabaigoje kažkas nutiko, kažkaip per greitai išaiškėjo visa tiesa ir paslaptys, tai manęs nepalietė taip, kaip norėjau, kad paliestų. Trūko stipresnės knygos pabaigos. Tad pirmoji knygos pusė man buvo patrauklesnė, įdomesnė, knygai einant į pabaigą jau ne taip gerai pavykdavo susikonsentruoti. Tačiau apibendrinus, knyga man labai patiko, ta pati knygos pradžia buvo tikrai labai gera, niekaip neišmetu iš galvos vaikų paveikslų, nors jie ir kaprizingi, kerštingi, bet tokie širdžiai mieli... Užverčiau knygą ir padėjau į lentyną, bet vis tiek man ją norėjosi vėl paimti į rankas, vėl atsiversti ir skaityti. Rekomenduoju!

Įdomu tai, kad šis detektyvas buvo kažkuo labai kitoks nuo visų, kuriuos iki šiol skaičiau. Man prireikė kelių dienų suprasti - o kuo gi? 

Pirmiausia, daugumoje detektyvų pagrindiniai veikėjai būna kažkuo "sužaloti",...

Įdomu tai, kad šis detektyvas buvo kažkuo labai kitoks nuo visų, kuriuos iki šiol skaičiau. Man prireikė kelių dienų suprasti - o kuo gi? 

Pirmiausia, daugumoje detektyvų pagrindiniai veikėjai būna kažkuo "sužaloti", "kitokie", "su paslaptimi" ," sudėtingo charakterio". O štai Avrahamas Avrahamas (taip, jo toks vardas) yra toks kažkoks... paprastas. Vienišas, kartais nelaimingas, tačiau jautrus, nuoširdžiai besidomintis, toks tikroviškas. 

Kitas aspektas - veiksmas čia vyksta gana lėtai, paprastai mane tai labai erzina, bet čia nekliuvo. Nemažai laiko skiriama asmeniniams detektyvo išgyvenimams, taip duodama geriau jį pažinti. Dar lėtumas netrukdė ir dėl to, kad visgi yra kuriama įtampa, lėtai, pamažu, labai subtiliai, bet ji tikrai kyla. Tyrimui vykstant beveik nei kiek nepasistūmėjama į priekį ir tas skaitytojui kelia klausimų - nu tai kur gi tas vaikis? Aš pati turėjau kelis variantus, kas jam galėjo nutikti, bet nei vienas neišsipildė.

Knygos pabaiga apstulbino. Ne dėl to, kad būtų super sudėtinga, tačiau tikrai netikėta, o tuo pačiu ir elementari. Visi neaiškumai, lėtumas ir keistumai stoja į vietas ir tampa aiškūs. Tas lėtumas knygoje yra paraleliai susijęs su tyrimo lėtumu. Kituose detektyvuose tyrimai vyksta gana greitai, visokios ekspertizės tuoj pat pateikia rezultatų, o čia ne ir knygos tempas tiesiogiai su tuo susijęs. Tai kuria tikroviškumo įspūdį. Pati pabaiga pasėja klaustuką - ar tikrai viskas būtent taip ir buvo? O gal ne? Gal tiesa kiek kitokia? "Laukite tęsinio" - paskutinis knygos sakinys užsimena apie galimybę sulaukti bent jau antros knygos su detektyvu Avrahamu. Tikrai laukčiau. 

Kas man nepatiko? Na bendras jausmas toks, kad knyga tinkama laisvalaikiui, tačiau stiprumo jai trūksta. Tai kitoks detektyvas ir tas yra gerai, bet kitoniškumas šiuo atveju nebuvo toks, kad galėčiau sakyti, jog autorius pavergė mano širdį. Sudomino, užkabino, sukėlė smalsumą, bet ne tiek, kad pulčiau ieškoti kitų jo knygų. Jei pasitaikys akiraty - paskaitysiu, jei ne, tai ne. Skaityti buvo malonu, laikas neprailgo. Literatūrinės vertės, žinoma, tikėtis nereiktų, stipriai pabrėžiu, kad čia laisvalaikio knyga.