“Nuosprendis iki gyvos galvos,kai tavo pasaulis apsiribos kalėjimu,ar kalėjimu tapęs pasaulis,jei nuosprendis bus tiesiog gyventi”. Dar viena daug emocijų sukėlusi Jodi knyga ♥️
Labai stipri šios rašytojos knyga....

“Nuosprendis iki gyvos galvos,kai tavo pasaulis apsiribos kalėjimu,ar kalėjimu tapęs pasaulis,jei nuosprendis bus tiesiog gyventi”. Dar viena daug emocijų sukėlusi Jodi knyga ♥️
Labai stipri šios rašytojos knyga. Privertė susimąstyti,ar gali mylėti taip,jog norėdamas sumažinti mylimojo kančias ryžtumeisi atimti gyvybę? O jei ne - vadinasi myli nepakankamai? Jautri,skausminga istorija apie besąlygišką meilę,atsidavimą kitam šimtu dešimt procentų.. Ši istorija dar kurį laiką išliks mano atmintyje tikrai..

Pati papasakota istorija įdomi, pilna įtampos ir nežinios, siužetas taip sukurtas, kad atrodo supranti kas dedasi, kas kaltininkas, tačiau pabaigoje viskas paaiškėja kitaip. Ir tema - pavydas - aktuali. Ir nors ta pabaiga...

Pati papasakota istorija įdomi, pilna įtampos ir nežinios, siužetas taip sukurtas, kad atrodo supranti kas dedasi, kas kaltininkas, tačiau pabaigoje viskas paaiškėja kitaip. Ir tema - pavydas - aktuali. Ir nors ta pabaiga intriguoja, man ji keistoka...

Labai išgirta bei įvertinta knyga, kuria nenusivyliau ir aš. Joje pasakojama keistoka draugystė tarp dviejų mergaičių, paremta ne tik tarpusavio lenktyniavimu, bet ir prieraišumu, pykčiu, meile, pasitikėjimu. O šalia tos...

Labai išgirta bei įvertinta knyga, kuria nenusivyliau ir aš. Joje pasakojama keistoka draugystė tarp dviejų mergaičių, paremta ne tik tarpusavio lenktyniavimu, bet ir prieraišumu, pykčiu, meile, pasitikėjimu. O šalia tos draugystės atsiveria ir Neapolio gyventojų likimai, aistros, troškimai bei nusivylimai.

Pirmieji 80 puslapių skaitėsi gana sunkiai. Pasirodo, ne taip jau lengva išmesti iš galvos realųjį dabarties Vilnių ir įtikėti į fantastinį. Nebuvo veikėjo, prie kurio galėčiau švartuotis ir kuris man rūpėtų, nes ...

Pirmieji 80 puslapių skaitėsi gana sunkiai. Pasirodo, ne taip jau lengva išmesti iš galvos realųjį dabarties Vilnių ir įtikėti į fantastinį. Nebuvo veikėjo, prie kurio galėčiau švartuotis ir kuris man rūpėtų, nes pasakojimas veikėjus kaitalioja kiekviename skyriuje. Tarp jų ilgainiui išryškėjo keli pagrindiniai, kurių pats pačiausias - Antanas Sidabras. Jis tarsi atrakino man knygą.
Vilniaus kaip gyvo organizmo atmosfera sukurta puikiai. Miestas turi savo charakterį, todėl ir knyga beskaitant tokį įgauna. Knygos pasaulis tikrai gana kruopščiai suręstas, akivaizdžiai stengtasi, kad viskas turėtų savas šaknis, savus dėsnius. Džiugino autoriaus dėmesys miesto gyvenimo detalėms, kurios daro skaitinį širdžiai mielu. Patiko knygos humoras. Smagu buvo skaityti neverstinį romaną lietuvių kalba, net atsigavau. Tokia proga nedažna, ypač fantastikos mėgėjams. Knyga nėra be trūkumų. Man labiausiai kliuvo Milos charakterizacija ir su ja susijusi atomazga, kuri pasirodė kiek skysta. Be to, kaip vienais šviesiausių Europos protų save vadinantys Basanavičius ir Tvardauskis patikrino vieną jaunuolį, bet ignoravo kitą? Kad autoriui būtų patogiau.
Bet nors prikibti prie detalių laisvai galima, bendras įspūdis tikrai geras.

Susigundžiau perskaityti, nes akį patraukė gražus viršelis. Nenusivyliau. Knyga skaitėsi lengvai, siužetas įtraukiantis, netrūksta veiksmo bei įtampos (nors pradžia, kol susipažįstama su knygos pasauliu ir veikėjais, šiek...

Susigundžiau perskaityti, nes akį patraukė gražus viršelis. Nenusivyliau. Knyga skaitėsi lengvai, siužetas įtraukiantis, netrūksta veiksmo bei įtampos (nors pradžia, kol susipažįstama su knygos pasauliu ir veikėjais, šiek tiek lėtesnė).
Fantastinis elementas kūrinyje mažai pasireiškia, išskyrus patį faktą, kad vieną dieną pasirodę ateiviai didžiuliais mastais naikina žmoniją. Bet apie juos skaitytojas, kaip ir knygos herojai, nežino nieko: nei iš kur jie, nei kaip atrodo, nei ko siekia. Bangos - tai žmonijos naikinimo būdai, kurie kaip bangos nušluoja kiekvienąkart vis didesnę dalį žmonijos. Niekas nežino, kokiu pavidalu pasirodys kita banga, todėl nežino, ko saugotis. Autorius puikiai kuria įtampą ir realistiškai perteikia išgyvenimus, patiriamus griūvančiame bei negailestingame pasaulyje išlikti bandančių veikėjų. Ar gali pasitikėti sutiktu žmogumi, ar geriau iškart šauti, nes kitaip tave nušaus pirmą? Ar reikia prarasti žmogiškumą, kad išgyventum, o gal jį praradus neverta ir gyventi?
Pirmoje knygos pusėje daugiau Kesės perspektyvos, tačiau antrojoje - visai kitoje vietoje ir situacijoje atsidūrusio Beno. Patys veikėjai tikroviškai nulipdyti, turintys tiek trūkumus, tiek stipriąsias puses. Jie kovoja ne tik su pavojumi, bet ir patys su savimi, su savo abejonėmis ir baimėmis. Kesės siužeto linijoje yra nemažai romantikos, kas turėtų patikti romantikos gerbėjams, bet tuo pačiu ji gerai įsipina į pagrindinį pasakojimą ir jo neužgožia, todėl neturėtų itin labai nervinti meilėms-seilėms daug kantrybės paprastai neturinčių skaitytojų. Todėl nereikėtų išsigąsti "Penktosios bangos" anotacijos.
Susiskaitė labai smagiai, tad pažiūrėjau filmo anonsų. Filmas, kitaip nei knyga, atrodo gan prastas ir labai skiriasi nuo knygos...