Šedevras. Sunku atrasti tinkamų žodžių apibūdinti šį kūrinį.

Pradžioje galvojau mesiu. Tokios destruktyvios knygos dar neteko skaityti. Nepaisant to, kažkas neleido sustoti. Skaitant prakaitavo delnai, purtė šaltis,...

Šedevras. Sunku atrasti tinkamų žodžių apibūdinti šį kūrinį.

Pradžioje galvojau mesiu. Tokios destruktyvios knygos dar neteko skaityti. Nepaisant to, kažkas neleido sustoti. Skaitant prakaitavo delnai, purtė šaltis, šiaušėsi plaukai, ėmė įvairios emocijos. Kone viso skaitymo metu „stovėjo“ guzulas gerklėj. O pabaigoj, tiesiog netekau amo. Persilaužiau vienu momentu, po kokių kelių šimtų puslapių, kai pagrindinis kūrinio veikėjas pasakė, kad nereikia tapatintis su tuo, ką matai, tada į viską galėsi žiūrėti lengvai ir be emocijų. Tiesą sakant tik tada ir pasidarė šiek tiek lengviau.

Knygai pasirinktas laiškų tipo siužetas – Evos (Kevino mamos) laiškai skirti vyrui Franklinui, kuriuose dabarties pasakojimas persipina su praeities prisiminimais bei apmąstymais. Pradėjus skaityti, pastebėjau, kad laiškai rašomi tik į vieną pusę, jokie atsakymai negrįžta. Ir čia supratau, kad tikrai bus kažkas daugiau, nei tik įvykis mokykloje...

Ši knyga gali padėti suprasti tikrąją žodžio „tragedija“ reikšmę. Pasiaukojimą, beviltiškumą, tuštumą ir baimę. Galėčiau daryti išvadą, kad šios knygos esmės ir tragizmo nesupras žmogus, neturintis vaikų. Autorė pasistengė kaip reikiant.

Tiesa, žiūrėjau ir pagal šią knygą pastatytą filmą. Labai norėjau sužinoti kaip bus atpasakotas toks sudėtingas siužetas. Tačiau galiu pasakyti, kad filmas neprilygsta nei tūkstantajai daliai to, ką patyriau skaitydama. Be abejo, filmo pabaigoje vistiek sugebėjau įšokti į Evos vietą...

Trys žodžiai - Auksinė obuolio kolekcija. Tai jau pasako daug. Pridėkime žodį "klasika" ir gausime kažką nepaprasto. Įstabus viršelis, puslapiai, skyrių pradžios bei paveikslėliai - bibliofilo svajonė. Tai tobulybė, kuri...

Trys žodžiai - Auksinė obuolio kolekcija. Tai jau pasako daug. Pridėkime žodį "klasika" ir gausime kažką nepaprasto. Įstabus viršelis, puslapiai, skyrių pradžios bei paveikslėliai - bibliofilo svajonė. Tai tobulybė, kuri verta kiekvieno lentynos. Ne ką prastesnis ir turinys. Dažniausiai pratę prie rimtos klasikos, tuo tarpu "Ema" kuriozų virtinė. Kuri privers šypsotis, nuoširdžiai juoktis bei pasipiktinti. Ema protinga mergina, bet labiausiai mėgsta gilintis į kitų jausmus, o greitai atsiranda pomėgis visus supiršti. O tai pavirsta į komediją, juk mergina ne viską teisingai interpretuoja. Pasakykit kas nepažįsta tokių moterų/merginų? Kikenančiai skanu.

Dar viena kvapą gniaužianti istorija. Prikaustanti dėmesį nuo pirmojo iki pat paskutiniojo puslapio.Tai yra trečioji perskaityta šio rašytojaus knyga,ir tikrai tikiu - ne paskutinė.Buvo malonu skaityti,puslapiai vertėsi...

Dar viena kvapą gniaužianti istorija. Prikaustanti dėmesį nuo pirmojo iki pat paskutiniojo puslapio.Tai yra trečioji perskaityta šio rašytojaus knyga,ir tikrai tikiu - ne paskutinė.Buvo malonu skaityti,puslapiai vertėsi nepastebimai.Musso pakerėjo mane ir įtraukė į Madlinos ir Žonatano beprotišką gyvenimą. Ši knyga man iš ties labai patiko ❤️ Musso dar kartą manęs nenuvylė.

Jeigu norisi kažko lengvo vakarui, ši knyga jums duos kur kas daugiau. Ne tik be galo gražią meilės istoriją karo apsuptyje, bet ir šiek tiek intrigos bei detektyvo. Knyga parodo, kaip gali tave išduoti geriausias draugas ir...

Jeigu norisi kažko lengvo vakarui, ši knyga jums duos kur kas daugiau. Ne tik be galo gražią meilės istoriją karo apsuptyje, bet ir šiek tiek intrigos bei detektyvo. Knyga parodo, kaip gali tave išduoti geriausias draugas ir kaip gali pasikeisti visas tavo gyvenimas bei kaip tikroji meilė nesibaigia net ir po 70 metų.

Man ši knyga vietomis priminė vadovėlį, kurį skaitant nelabai jauti prasmę, nes vargu ar ką pavyks pritaikyti praktiškai ir supranti, kad tik gaišti laiką. Perskaičiau iki galo, tikėdamasi dar kažka atrasti. Bet taip ir...

Man ši knyga vietomis priminė vadovėlį, kurį skaitant nelabai jauti prasmę, nes vargu ar ką pavyks pritaikyti praktiškai ir supranti, kad tik gaišti laiką. Perskaičiau iki galo, tikėdamasi dar kažka atrasti. Bet taip ir nesuradau...

Iš šių raštų skaičiau vieną kūrinį - Pavasarių audroj - romanas ir apie nelaimingą meilę ir apie Klaipėdos krašto sukilimą. Šiaip tikėjaus truputį kitokio kūrinio - labiau apie patį sukilimą, tačiau nusivylusi nesu...

Iš šių raštų skaičiau vieną kūrinį - Pavasarių audroj - romanas ir apie nelaimingą meilę ir apie Klaipėdos krašto sukilimą. Šiaip tikėjaus truputį kitokio kūrinio - labiau apie patį sukilimą, tačiau nusivylusi nesu nes Simonaitytės stilius man patiko, o ir skaityti nebuvo nuobodu.

Tai yra viena geriausių mano skaitytų knygų, kaip pamilti save. Autorė pasakoja kaip tapti harmoningu, sveiku ir laimingu žmogumi. Ši knyga man padėjo tikrai sunkiais gyvenimo atvejais, žinau, kad ją atsiversiu dar ne kartą....

Tai yra viena geriausių mano skaitytų knygų, kaip pamilti save. Autorė pasakoja kaip tapti harmoningu, sveiku ir laimingu žmogumi. Ši knyga man padėjo tikrai sunkiais gyvenimo atvejais, žinau, kad ją atsiversiu dar ne kartą. Tik mylėdami save mes būsime laimingi. Rekomenduoju.