Užaugusi su poteriada, taip džiaugiausi išgirdusi apie naują knygą, kad susikūriau labai gražią iliuziją, kad ir ši knyga man patiks. Visiški nepatiko. Žinau, jog pati autorė nedaug prisilietė prie šio scenarijaus, todėl...

Užaugusi su poteriada, taip džiaugiausi išgirdusi apie naują knygą, kad susikūriau labai gražią iliuziją, kad ir ši knyga man patiks. Visiški nepatiko. Žinau, jog pati autorė nedaug prisilietė prie šio scenarijaus, todėl tai mane ramina. Hario šeimos vaizdą ateityje buvau susikūrusi kitokį. Pasirodo, jis prastas tėvas, nekoks vyras. Jo poelgiai ir sūnaus teisimas man buvo nesuprantami. Kita vertus, galbūt pats neturėjęs tikros vaikystės, užaugęs su globotojais žmogus gali ir pats nemokėti būti šeimynišku. Kas dar neskaitė ir yra tikras H.Poterio gerbėjas- neskaitykit. Nesigadinkite sau nuotaikos. ;)

Kai tik sužinojau, kad Lietuvoje išleis Colleen Hoover knygą ‚‚Mes dedame tašką‘‘ – buvau užtikrinta, kad ją skaitysiu. Jau buvau perskaičiusi dvi šios autorės knygas ‚‚Slemas‘‘, kuri man be proto patiko, ir...

Kai tik sužinojau, kad Lietuvoje išleis Colleen Hoover knygą ‚‚Mes dedame tašką‘‘ – buvau užtikrinta, kad ją skaitysiu. Jau buvau perskaičiusi dvi šios autorės knygas ‚‚Slemas‘‘, kuri man be proto patiko, ir ‚‚Never never‘‘, kuri taip pat paliko labai gerą įspūdį. Pagaliau knygą gavau, nekantravau ją perskaityti, labiausiai traukė prie knygos tai, jog ji parašyta remdamasi autorės skaudžia asmenine istorija. Perskaičiau. Ligišiol negaliu pamiršti... Knyga man paliko neišdildomą įspūdį, užvaldė mano mintis ir širdį. Knyga tokia gili ir emocionali, kad jos negali paleisti iš rankų. Nepaliaujamai mąstai, kas bus toliau, kodėl taip vyksta. Tuo metu norėjau turėti magiškų galių, kad galėčiau pakeisti knygoje vykstančius skaudžius dalykus gerais, veikėjus sutaikyti, įkrėsti jiems proto. Tačiau nejučia suvoki, kad taip, tokie baisūs dalykai gyvenime tikrai vyksta. Iš šios knygos nesitikėjau tiek, kiek gauvau, labiausiai iš šios istorijos pasisėmiau stiprybės. Beskaitant ir verkiau, ir liūdėjau, ir šypsojausi, buvo visko. Tikrai viena geriausių skaitytų knygų. Perskaičius knygą noriu ją siūlyti visiems sutiktiems žmonėms, kad tik jie ją perskaitytų, kad tik apie ją sužinotų. Rekomenduoju – būtinai skaitykite!

Pirmoji pažintis su Lorna Byrne prasidėjo ne su šia, o su pačia pirmąja jos knyga "Angelai man glosto plaukus". Lorna iš viso yra parašiusi nemažai knygų, bet į lietuvių kalba išverstos trys - jau minėta "Angelai man glosto...

Pirmoji pažintis su Lorna Byrne prasidėjo ne su šia, o su pačia pirmąja jos knyga "Angelai man glosto plaukus". Lorna iš viso yra parašiusi nemažai knygų, bet į lietuvių kalba išverstos trys - jau minėta "Angelai man glosto plaukus", antroji "Laiptai į dangų" ir trečioji "Vilties žinia", kurią taip pat žadu perskaityti.
Autorė knygoje kalba apie tai, kad ji gali matyti angelus su jais bendrauti, susisiekti su Dievu ir pan. Kai kam tai gali pasirodyti lyg viskas iš fantastikos srities, tad knyga tikrai ne visiems. Knygos turinys man gana priimtinas, tad knyga buvo tikrai įdomi. Nepasakyčiau, kad sužavėjo taip, kaip pirmoji, tačiau vis tiek knyga prikaustė, nes sunku patikėti, kad tokie dalykai tikrai vyksta. Daug kas šią knygą nurašo vien perskaitę anotaciją.

Kaip mane sužavėjo ši knyga! Skaitydama ją daug juokiausi ir skaičiau citatas aplinkiniams. O juokas dažniausiai buvo iš absurdo. Jei kas yra buvęs gražiose ir išpuoselėtose Ikea parduotuvėse, žino, kaip ten viskas...

Kaip mane sužavėjo ši knyga! Skaitydama ją daug juokiausi ir skaičiau citatas aplinkiniams. O juokas dažniausiai buvo iš absurdo. Jei kas yra buvęs gražiose ir išpuoselėtose Ikea parduotuvėse, žino, kaip ten viskas nuostabu. Istorija apie vyrą, kuris išvyko iš savo šalies pirkti Ikea lovos su vinimis ir netikėtai pradeda keliauti po pasaulį ne kaip kitaip, o netyčia- spintoje. Jo kelionė nuotaikinga, pilna keistų nuotykių. Iš pradžių nesupranti jo kelionės tikslo ir paties personažo, juokiesi iš netikėtų situacijų, tačiau vėliau susipažinęs artimiau, matai jog tai sužeista siela, nuo vaikystės turėjusi daug problemų. Vėliau aprašoma ir pabėgelių iš trečiųjų šalių problema, jų baimė, noras rasti geresnį gyvenimą. Skaitant supranti, kad visi mes tik žmonės ir mūsų norai vienodi, nepaisant amžiaus, tautybės ar išsilavinimo. Patiko nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Labai rekomenduoju. ;)

Negaliu teigti, kad knyga man labai patiko, tačiau skaitėsi labai lengvai, buvo gana įdomu. Vargu ar ilgam išliks ši knyga atmintyje, tačiau skaitydama radau labai gražių siužeto linijų, privertusių nusišypsoti, visai šilta...

Negaliu teigti, kad knyga man labai patiko, tačiau skaitėsi labai lengvai, buvo gana įdomu. Vargu ar ilgam išliks ši knyga atmintyje, tačiau skaitydama radau labai gražių siužeto linijų, privertusių nusišypsoti, visai šilta knyga.

Nežinau ar įmanoma butų geriau ir aiškiau apibūdinti šią knygą nei, kad parašyta ant viršelio “Iš kur kyla kūrybiškumas”.

Knygoje nagrinėjama smegenų veikla įžvalgos atsiradimo momentu. Aprašomi moksliniai...

Nežinau ar įmanoma butų geriau ir aiškiau apibūdinti šią knygą nei, kad parašyta ant viršelio “Iš kur kyla kūrybiškumas”.

Knygoje nagrinėjama smegenų veikla įžvalgos atsiradimo momentu. Aprašomi moksliniai tyrimai, kurie buvo atlikti su žymiais įvairių sričių menininkais ir pakitimai vykstantys smegenyse jų kūrybinės išraiškos metu. Kokius metodus naudoja grand įmonės skatindamos darbuotojų kūrybiškumą, jų darbo efektyvumą ir kaip tie metodai veikia. Žymių žmonių darbo principai. Būdai, kuriais jie stengdavosi sužadinti savo kūrybiškumą.

Labai patiko Miltono Glaserio mintis, kad “Kūryba - tai veiksmažodis, daug laiko suėdantis veiksmažodis. Juk idėją reikia ne tik sugalvoti, bet ir suteikti jai apčiuopiamą pavidalą. O šis varginantis procesas trunka ilgai. Jei viską darysi tinkamai, suprasi, kad kūryba - tai darbas.”

Super. Rekomenduoju tiems, kurie domisi kūryba ir tiems, kuriuos užklupo kūrybinė krizė, kad greičiau atrastų kelią iš jos.

Penktoji autorės perskaityta knyga ir kol kas - pati prasčiausia.
Siužetas vietomis nors ir nelabai realistiškas ar įtikinantis, tačiau įtraukiantis ir greitai besivystantis.
Visgi pagrindinės veikėjos - Railės - personažas...

Penktoji autorės perskaityta knyga ir kol kas - pati prasčiausia.
Siužetas vietomis nors ir nelabai realistiškas ar įtikinantis, tačiau įtraukiantis ir greitai besivystantis.
Visgi pagrindinės veikėjos - Railės - personažas labai nepatrauklus ir neįtikinantis. Psichologė, tačiau savo asmeniniame gyvenime turimų žinių netaikanti; nuolat prikišamai klausinėja ir vis jaudinasi, kad brolis nenusižudytų, nors N metų jis gyveno savarankiškai vienas pats, kai sesuo buvo toli; kvailai ir su įsitikinimu tvirtina, kad sesuo negalėjo to ar ano padaryti, nors jos visiškai nepamena, nes buvo per maža; vienas veikėjas jai kelia nepasitikėjimą, o štai po kelių puslapių - tampa vienintelis, kuriuo ji gali pasikliauti. Visai neįtikina ir netgi atstumia.

Antras susidūrimas, tiksliau tęsinys ir negaliu neduoti maksimumo šitam absurdui. Tas kas ieško logikos ir kažko apčiuopiamo, padėkite knygą atgal. Kas nori žengti už komforto ribos, pamatyti plačiau, juk jei būtume ateiviai...

Antras susidūrimas, tiksliau tęsinys ir negaliu neduoti maksimumo šitam absurdui. Tas kas ieško logikos ir kažko apčiuopiamo, padėkite knygą atgal. Kas nori žengti už komforto ribos, pamatyti plačiau, juk jei būtume ateiviai mūsų logika nebūtinai jiems būtų logiška - prašom atsiversti ir skaityti. Dar vienas nuotykis, kuris neturi jokių ribų, yra visiškai absurdiškas ir nesuvokiamas, o kartu keri bei palieka puikų skonį užvertus knygą. Bravo autoriui