Lūkesčiai buvo didesni šiai knygai, tikrai nesužavėjo. Pirmoji pusė buvo net truputį nuobodoka. Man asmeniškai nelabai patiko pagrindinė knygos veikėja, nors antroje pusėje situacija pasitaisė ir veiksmo daugiau atsirado....

Lūkesčiai buvo didesni šiai knygai, tikrai nesužavėjo. Pirmoji pusė buvo net truputį nuobodoka. Man asmeniškai nelabai patiko pagrindinė knygos veikėja, nors antroje pusėje situacija pasitaisė ir veiksmo daugiau atsirado. Visumoje, lengvai skaitėsi.

Nepaprastai laukta knyga. Daug vilčių buvo sudėta į ją. Jei skaitant jautėsi šioks toks nusivylimas: norėjosi daugiau veiksmo, manipuliacijos (filmų sugadintas asmuo esu, reikia veiksmo :D), atrodė, jog kiek ištęsta, tai...

Nepaprastai laukta knyga. Daug vilčių buvo sudėta į ją. Jei skaitant jautėsi šioks toks nusivylimas: norėjosi daugiau veiksmo, manipuliacijos (filmų sugadintas asmuo esu, reikia veiksmo :D), atrodė, jog kiek ištęsta, tai nuo 335 psl mano smegenis buvo nusprogdintos. O taaaip!!!!!! Kiek daug detalių stojo į vietas, kas atrodė normalu, pasirodė, jog tikrai taip nebuvo. O užvertus knygą buvo OMG. Viena geriausių perskaitytų knygų šiais metais.

Hmm pirmoji mano skaityta Kingo knyga, net nežinau ar labai sužavėjo. Knygoje aprašomas sutrikusios psichikos vyro gyvenima,s mintys, planavimas įvykdyti kitą išpuolį. Kaikuriuose vietose gana įtaigiai parašyta, kai kuriose...

Hmm pirmoji mano skaityta Kingo knyga, net nežinau ar labai sužavėjo. Knygoje aprašomas sutrikusios psichikos vyro gyvenima,s mintys, planavimas įvykdyti kitą išpuolį. Kaikuriuose vietose gana įtaigiai parašyta, kai kuriose gana bjauroka:) norėtųsi daugiau pačio tyrimo, bet čia gal ne detektyvas o labiau nusikaltėlio psichologijos aprašymas. Vienu žodžiu skaityti galima, bet kad būtų prie mėgstamiausiu nepasakyčiau :)

Čia ta situacija, kai mąstydamas meta, supranti, kad knyga gera ir į ją įdėta labai daug darbo ir žinių, bet tiesiogiai mažai susigaudei, kas realiai ten vyksta :)

Jaučiausi kaip nemokytas barbaras: čia buvo tiek...

Čia ta situacija, kai mąstydamas meta, supranti, kad knyga gera ir į ją įdėta labai daug darbo ir žinių, bet tiesiogiai mažai susigaudei, kas realiai ten vyksta :)

Jaučiausi kaip nemokytas barbaras: čia buvo tiek nesuprantamų žodžių, kad jau tikrai pradėjau mąstyti, jog mano išsilavinimas - ištisios žinių spragos. Kodėl taip nutiko? Todėl, kad čia viskas remiasi filosofija, įvairiomis jos teorijomis etc, o aš nuoširdžiai (ir aistringai) visą gyvenimą nesidomėjau filosofija. Taigi, "Kino teorija: įvadas per juslių prizmę" man buvo ištisa kančia :D Vis tik įveikiau ją: nežinau, kiek naudos iš to gavau, na, bet bent jau kontekste geriau susigaudysiu. Gal kada nors ją perskaitysiu antrą kartą (jei užeis mazochistinės nuotaikos) ir galvosiu kitaip, bet dabar tai net negaliu žiūrėti į šitą knygą :)

Dar neteko skaityti šio autoriaus knygų, tad, kaip iš bestselerio, tikėjausi tikrai daug. Gavau špygą. Istorija labai paviršutiniška, daug nereikalingų pastraipų, skyrių. Dažnai pagaudavau save skraidančią savo reikaluose,...

Dar neteko skaityti šio autoriaus knygų, tad, kaip iš bestselerio, tikėjausi tikrai daug. Gavau špygą. Istorija labai paviršutiniška, daug nereikalingų pastraipų, skyrių. Dažnai pagaudavau save skraidančią savo reikaluose, o ne susitelkusią į knygą. 2 žvaigždutės skirtos keliems paskutiniams skyriams, kurie sugebėjo išgauti emociją sužaidus gailesčio korta.
Šiaip autoriaus nenurašau, ateityje duosiu šansą kitiems jo kūriniams.

,,-Tu man buvai palaiminimas. O šiandien suvokiau vieną dalyką: bet koks palaiminimas, jei jis nėra priimtinas, virsta prakeiksmu. Aš iš gyvenimo nebelaukiau nieko. O tu verti mane galvoti apie turtus ir horizontus, apie kuriuos...

,,-Tu man buvai palaiminimas. O šiandien suvokiau vieną dalyką: bet koks palaiminimas, jei jis nėra priimtinas, virsta prakeiksmu. Aš iš gyvenimo nebelaukiau nieko. O tu verti mane galvoti apie turtus ir horizontus, apie kuriuos niekuomet nė minties neturėjau. Dabar, šitai patyręs ir suvokęs didžiules savo galimybes, jausiuos kur kas nelaimingesnis nei ankščiau. Nes žinosiu, kad galiu turėti viską, tik nenoriu."

Kaip paprasta būtų atiduoti savo gyvenimo vadeles likimui į rankas, nusimesti nuo pečių sprendimų ir atsakomybės naštą ir pasileisti savo legendos link. Legendos, kuri mums nuo pat pradžių yra suplanuota ir viskas ką mes darome tėra vingiuotas kelias link vieno ir neišvengiamo tikslo. Štai dėl ko taip maloniai skaitėsi Alchemikas. Taip norėjosi patikėti ta gundančia fantazija, kad kiekvienam nutiestas kelias, kad tereikia labai norėti ir visas pasaulis tau puls po kojom. Vis dėlto, cinizmo ir realybės persunkta mano galva nebevirškina tokių idėjų ir "norėsi tai ir bus" palieka tarp knygos puslapių. Tačiau nepaneigsi, kad autorius pateikė itin gražių pastebėjimų, įžvalgų kurias norėjosi perskaityti dar ir dar kartelį. Visumoj ši knyga gali padėti tam tikrais gyvenimo etapais, įkvėpti ar net nuleisti ant žemės, tad rašau jai 4/5 ir tikiuosi rasti laiko perskaityti ją dar kartą. ( galbūt kitokiu etapu ir mintis priimsiu kitaip)