Šią knygą pirmą kart išleido, kai pati buvau paauglė. Prieš keletą mėnesių visa serija netikėtai pakliuvo man į rankas, tad nusprendžiau prisiminti senus gerus laikus. Juolab kad visos serijos net nebuvau perskaičiusi....

Šią knygą pirmą kart išleido, kai pati buvau paauglė. Prieš keletą mėnesių visa serija netikėtai pakliuvo man į rankas, tad nusprendžiau prisiminti senus gerus laikus. Juolab kad visos serijos net nebuvau perskaičiusi. Išties, Džordžijos Nikolson knygos vis dar tokios pačios nuotaikingos, patrakusios ir linksmų plaučių. Lengvai skaitosi, pakelia nuotaiką, atpalaiduoja. Rekomenduoju dabartiniams paaugliams ne vien dėl linksmumo, bet ir dėl to, kad geriau įsivaizduotų paauglišką gyvenimą be kompiuterių ir mobiliųjų telefonų :D
Knygos varomoji jėga - Džordžijos trenkta asmenybė. Skaitytojas viską mato jos akimis, nes knyga dienoraščio forma.

Tai knyga, užmušusi man norą skaityti trims mėnesiams. Tokia prėska. Tokia nuobodi. Skaitosi kaip juodraštis, kaip griaučiai. Atseit fantastika. Bet aš nepriskirčiau. Taip, kaip balų nepriskiriame ežerams. Pasaulis sukurtas...

Tai knyga, užmušusi man norą skaityti trims mėnesiams. Tokia prėska. Tokia nuobodi. Skaitosi kaip juodraštis, kaip griaučiai. Atseit fantastika. Bet aš nepriskirčiau. Taip, kaip balų nepriskiriame ežerams. Pasaulis sukurtas labai atmestinai, magijos sitema kone neegzistuojanti. Knyga pastoviai pati sau prieštarauja, toks jausmas, kad niekas neapgalvota, paaiškinimai silpni, viskas pritempinėjama. O apie pagrindinę veikėją, Feirą, nėra ko ir šnekėti. Ji visai be charakterio. Butaforija. Skaitydama vyliausi, kad gaus galą ir tuomet knyga pasidarys įdomesnė. Deja. Prisipažįstu, galiausiai pasidaviau perskaičiusi 76 procentus. Visalaimė, kad skaičiau elektroninę, tai bent nereikėjo sukti galvos, kur atsikratyti jos.
Sudominti knyga gali turbūt neišrankias keturiolikmetes, nors nemanau, kad turinys naudingas jų besiformuojančiai pasaulėžiūrai. Bet gali sueiti kaip greitas maistas. Visiems, kam neprigyja po 2/3 skyrių, siūlau nešvaistyti laiko, nes maža vilties, kad prigis. Bandžiau rasti, už ką duoti 2 žvaigždutes. Neradau.

Kai atrodo, jog neturi mėgstamo blogiuko, pasirodo, dabar jau turi. Iš karto prisipažinsiu, jog per visus šiuos puslapius Hanibalas turėjo Mads Mikkelsen veidą, filmų su Anthony Hopkinsu nesu mačiusi (ištraukos nesiskaito), už...

Kai atrodo, jog neturi mėgstamo blogiuko, pasirodo, dabar jau turi. Iš karto prisipažinsiu, jog per visus šiuos puslapius Hanibalas turėjo Mads Mikkelsen veidą, filmų su Anthony Hopkinsu nesu mačiusi (ištraukos nesiskaito), už tai esu peržiūrėjusi serialą su Mads (bent jau pirmą sezoną), tai savo įtaką padarė. Kaip ir manyčiau, kad Mads labiau atitinka Hanibalo duomenis.
Skaitant suvoki, jog tai daugiasluoksnis veiksmas, vienas pasaulis po kito, kurie sudaro bendrą sąveikaujantį pasaulį. Ne tik pasakojama apie patį Hanibalą-Kanibalą, bet ir kitus, puikiai pajaučiant jų pasaulį, norus, mintis, slypinčias kažkokia nuoskaudas, traumas. Skaitant buvo viena didelė mintis - kiek nesveikų žmonių šioje knygoje, o tada pagalvoji, jog veikiausiai ir realybė nelabai skiriasi. Ar jie visi patiko? Ne. Bet tikrai užskaitau Hanibalą. Tas šaltakraujiškumas, genialumas ir blogis, kuris taip ir traukia prie jo. Taip kaip jis įvykdo nusikaltimą, kaip į jį reaguoja, ar jo reakciją į aplinką, jos trukdžius. Savikontrolės ir kažkokio išskirtinio žmogaus genas. Netgi norėtųsi susipažinti, tikintis, jog nebūsi vakarienė. (Na, kad pradėjau skaityti padrikai, reiktų sugrįžti prie "Avinėlių tylėjimo" bei "Hanibalas. Pradžia". Skanaus visiems, nes skonis ir kvapas yra labai svarbu

Tai antroji Marijos Gripės trilogijos dalis. Perskaičius ją, panūdo perskaityti ir kitas dvi knygas, pirmąją - “Jozefina” ir trečiąją “Hugas”. Žinoma, knygynuose tuščia, šių knygų nė kvapo. Teko įsigyti el....

Tai antroji Marijos Gripės trilogijos dalis. Perskaičius ją, panūdo perskaityti ir kitas dvi knygas, pirmąją - “Jozefina” ir trečiąją “Hugas”. Žinoma, knygynuose tuščia, šių knygų nė kvapo. Teko įsigyti el. formatu.

Šią knygą pasiėmiau iš mamos. Net negalėčiau įvardinti kiek kartų vaikystėje ją skaičiau :) Man ji visada buvo tokia miela. Knygos paveiksliukai nuspalvinti atsargiai ir su meile <3 Ech, kvepia vaikyste...

Tai pasakojimas apie tyrą, dviejų keistuolių pirmokų draugystę. Apie autoritetą. Intrigas ir patyčias bendraamžių tarpe ir milžiniškas problemas vaikų akimis. Jų vidinę savijautą.

Sakyčiau lengva, švelni knyga. Kai norisi ko nors tokio tykaus ir ramaus sielai.

Nusikaltimas. Žiauri avarija. Smegenų sutrenkimas. Dingusi atmintis...

Pasakojimas apie darnaus ir ramaus šeimos gyvenimo apsivertimą aukštyn kojomis, jai priiėmus sprendimą pagelbėti ir integruoti į visuomenę, bei padėti...

Nusikaltimas. Žiauri avarija. Smegenų sutrenkimas. Dingusi atmintis...

Pasakojimas apie darnaus ir ramaus šeimos gyvenimo apsivertimą aukštyn kojomis, jai priiėmus sprendimą pagelbėti ir integruoti į visuomenę, bei padėti išsiaiškinti psichologinę būseną, mamos brolio Aleksandro, asocialiai pacientei paauglei.

Numylėtos vienturtės ir naujosios šeimos narės draugystė, nebyli konkurencija ir neįtikėtini nuotykiai Bambikyje. Vietomis graudinosi ir mano dukra. Tad manau, kad romanas tikrai paliečiantis jautrias stygas.

Verta dėmesio knyga ir suaugusiajam. Yra įdomių vietų apmąstymams apie socialinį paauglių gyvenimą. Šiek tiek lengvo paaugliško kalbos žargono, kas vaikus pralinksmina ir skatina skaityti toliau.