Kai atrodo, jog neturi mėgstamo blogiuko, pasirodo, dabar jau turi. Iš karto prisipažinsiu, jog per visus šiuos puslapius Hanibalas turėjo Mads Mikkelsen veidą, filmų su Anthony Hopkinsu nesu mačiusi (ištraukos nesiskaito), už...

Kai atrodo, jog neturi mėgstamo blogiuko, pasirodo, dabar jau turi. Iš karto prisipažinsiu, jog per visus šiuos puslapius Hanibalas turėjo Mads Mikkelsen veidą, filmų su Anthony Hopkinsu nesu mačiusi (ištraukos nesiskaito), už tai esu peržiūrėjusi serialą su Mads (bent jau pirmą sezoną), tai savo įtaką padarė. Kaip ir manyčiau, kad Mads labiau atitinka Hanibalo duomenis.
Skaitant suvoki, jog tai daugiasluoksnis veiksmas, vienas pasaulis po kito, kurie sudaro bendrą sąveikaujantį pasaulį. Ne tik pasakojama apie patį Hanibalą-Kanibalą, bet ir kitus, puikiai pajaučiant jų pasaulį, norus, mintis, slypinčias kažkokia nuoskaudas, traumas. Skaitant buvo viena didelė mintis - kiek nesveikų žmonių šioje knygoje, o tada pagalvoji, jog veikiausiai ir realybė nelabai skiriasi. Ar jie visi patiko? Ne. Bet tikrai užskaitau Hanibalą. Tas šaltakraujiškumas, genialumas ir blogis, kuris taip ir traukia prie jo. Taip kaip jis įvykdo nusikaltimą, kaip į jį reaguoja, ar jo reakciją į aplinką, jos trukdžius. Savikontrolės ir kažkokio išskirtinio žmogaus genas. Netgi norėtųsi susipažinti, tikintis, jog nebūsi vakarienė. (Na, kad pradėjau skaityti padrikai, reiktų sugrįžti prie "Avinėlių tylėjimo" bei "Hanibalas. Pradžia". Skanaus visiems, nes skonis ir kvapas yra labai svarbu