Vulgaru ir trapu. Rodos šie žodžiai tinkamiausiai apibūdina Bukowskio knygą ,,Moterys".

Gavau daug rekomendacijų dėl šio kūrinio iš draugų ( vaikinų, jei tiksliau) ir jokia paslaptis kodėl ji taip traukia vyriškosios...

Vulgaru ir trapu. Rodos šie žodžiai tinkamiausiai apibūdina Bukowskio knygą ,,Moterys".

Gavau daug rekomendacijų dėl šio kūrinio iš draugų ( vaikinų, jei tiksliau) ir jokia paslaptis kodėl ji taip traukia vyriškosios lyties atstovus. Tai vulgari knyga, pilna erotinių scenų, kurios nupasakojamos girtuoklio rašytojo akimis. Buvau draugų perspėta kas jiems taip "patiko" šioje knygoje ir maniau būsianti pasiruošus, tačiau jau po pirmų puslapių buvau nustebinta autoriaus atviro gašlumo. Jokio "tiesiai per aplinkui" nerasite, daiktai vadinami tikrais vardais ( galite pamiršti trikampiukus ir pagaliukus), o ir scenos visiškai nevyniojamos į vatą. Tai tikra. Neapdorota. Teko atsistoti į girtuoklio, seksomano batus ir, turiu pripažinti, kad momentais buvo nemalonu skaityti, suvokiant, kaip tai realu. Šioje knygoje Bukowskis nepasileido į saldžius svaičiojimus, tad ir emocinė karuselė teko ne iš saldžiųjų.

Jei susidarėte įspūdį, kad be sekso nieko kito nerasite, tai drįstu pasakyti, kad klystate. Žmogiškumas - štai kas mane nustebino. Supratusi skaitanti apie degradą, tikėjausi tuštybių mugės ir nieko daugiau paviršutiniškų sekso scenų, tačiau autorius sugebėjo sukurti itin žmogiškus veikėjus. Pag. veikėjas turėjo tiek moterų, kad ilgainiui pasimečiau tarp jų vardų ir net nebesistengiau atsekti kuri yra kuri. Sakytum moterų sumenkinimas? Na, ir čia mane perspėjo, kad knygoje į moterį yra žiūrima siaubingai, tad pasistenk neįsižeisti, bet, tiesą pasakius, man susidarė visai kitoks vaizdas. Nors moterų buvo daug, bet į kiekvieną buvo žiūrima kaip į asmenį, veikėjas mylėjo kiekvienos trūkumus ir dievino privalumus. Jis prie jų neprisirišdavo, tad greit ir paleisdavo, bet savotiškai gerbė visas iki vienos.

Kas labiausiai išryškėjo, tai veikėjo savianalizė. Kiekvienas artimoje aplinkoje susidūręs su psichiniu negalavimu pastebės, kad knygos herojus aiškiai kovoja su tam tikru nuovargiu. Tas pridėjo realumo. Iš pirmo žvilgsnio tuščias žmogus ilgainiui pateikia įdomių įžvalgų, racionaliai žiūri į situaciją ir nuolatos kovoja pats su savimi. Tas, kuris nenori džiaugtis, bet toliau ieško laimės.

Šiaip, iš pažiūros, lengva knyga virto pakankamai sunkiu skaitiniu. Emociškai sunkiu. Paliko kiek daugiau įspūdžių nei tikėjausi, bet nuo to tik geriau. Sakyčiau, kad knyga ne kiekvienam, bet rekomenduočiau nebijantiems realybės su gašlumo prieskoniu.

Keista knyga. Atrodo skaitosi įdomiai, bet kartais norisi padėti ją į šalį kuriam laikui. Tai vieno vyro gyvenimo istorija nuo pradžios iki pat gyvenimo pabaigos. Skaitai ir pat tikiesi, kad jam viskas bus gerai, bet gyvenime...

Keista knyga. Atrodo skaitosi įdomiai, bet kartais norisi padėti ją į šalį kuriam laikui. Tai vieno vyro gyvenimo istorija nuo pradžios iki pat gyvenimo pabaigos. Skaitai ir pat tikiesi, kad jam viskas bus gerai, bet gyvenime nebūna vien gerų dalykų. Nebuvo jokio didesnio veiksmo knygoje, atrodo, kad jo visai nebuvo. Tai tarsi papasakota žmogau istorija.

Nepirkit ir neskaitykit, jeigu galite to išvengti. Investuokite savo laiką ir finansus į naudingą literatūrą. Knygos yra labai svarbus daiktas mano gyvenime. Aš jas saugau, prižiūriu ir perskaičiusi atidžiai padedu lentynon....

Nepirkit ir neskaitykit, jeigu galite to išvengti. Investuokite savo laiką ir finansus į naudingą literatūrą. Knygos yra labai svarbus daiktas mano gyvenime. Aš jas saugau, prižiūriu ir perskaičiusi atidžiai padedu lentynon. Šią - pasigailėjau pirkusi vos po kelių lapų. Po kokio 10 puslapio tapo aišku, kad perskaičius ji keliaus į skelbimų portalus. Nežinau kiek kartų užmigau ją skaitant vaikams. Maždaug kaip mano senelė prie laikraščio :D Tokio nuobodumo ir beprasmybės senai nejaučiau skaitydama. Liūdniausia, kad ant viršelio puikuojasi užrašas “Geriausia 2007 metų knyga vaikams ir paaugliams”. Iš kiekvienos knygos gali pasisemti minčių, idėjų. Kiekviena knyga kažko pamoko. Bet šita... Atvirai pasakius nesupratau nei jos minties, nei turinio. Vaikai paklausė - ko moko šita knyga, kurią mes perskaitėm? Atsakiau, kad nepirkti tokių knygų.

Apysakoje atvirai deklaruojama kaip tėvai ilgisi ankstesnio gyvenimo gimus vaikui ir kokia našta tas vaikas jiems tapo (primenu, kad tai knyga vaikams). Kūdikis dingsta ir paslaptingu būdu atsiranda po 12 metų. Tėvai be didelių emocijų ir aiškinimųsi priima mergaitę į savo šeimą. Čia prasideda persūdytas fantazijų pasaulis. Viskas taip nerealu, tokia fikcija sumišus su bandymu pritraukti ją iki realybės, kad smagiau ko gero būtų skaityti knygas apie kiborgus, nei šį kūrinį. Jeigu autorius pradeda pasakoti, kad kažkas ėjo keliu, tai trys lapai priešistorės dėstymo kaip ir kada tas kelias atsirado, koks jis, su kuo jis ir bla bla bla. Pabaigos link, “vyšnaitė ant torto” - keli skyriai pasakojimui kaip vaikai mokykloje susiburia į patyčių būrelius ir grupėmis tyčiojasi iš pasirinkto asmens. Rezultatas to - savižudybė ir keli asmenys atsidūrę ligoninėje.

Ir čia knyga vaikams?!

Prieš leidžiant tokias “knygas”, reikėtų įvertinti kokią žalą jos gali atnešti vaiko pasąmonėje. Stebiuosi kaip ji pateko į privalomų perskaityti knygų sąrašą mokyklai...

Iš tikrųjų keista knyga, tačiau patiko. Galbūt pati pradžia buvo sunki, veiksmas tarsi keisdavosi, o su juo kartu ir veikėjai, tiesą sakant, tikrai nelabai supratau, kas ir kaip, bet po truputį istoriją įtraukė, pasidarė...

Iš tikrųjų keista knyga, tačiau patiko. Galbūt pati pradžia buvo sunki, veiksmas tarsi keisdavosi, o su juo kartu ir veikėjai, tiesą sakant, tikrai nelabai supratau, kas ir kaip, bet po truputį istoriją įtraukė, pasidarė įdomi. Patarimas: šią knygą, mano nuomone, reikia skaityti susikaupus, bent jau pradžią, ir įdėmiai, jei kažkas neaišku, vėl grįžti, nes po to tiesiog pasimeta mintis

Man patinka šios rašytojos romanai, ypač "Palikimas". Patiko ir istorija apie nematomuosius. Paslaptingas miręs kareivis ir prie jo rasti laiškai nutiesia kelią pas dvi skirtingas moteris - Esterą ir Ketę, pasakoja apie jų...

Man patinka šios rašytojos romanai, ypač "Palikimas". Patiko ir istorija apie nematomuosius. Paslaptingas miręs kareivis ir prie jo rasti laiškai nutiesia kelią pas dvi skirtingas moteris - Esterą ir Ketę, pasakoja apie jų norus, lūkesčius ir baimes. Tai kartu ir pasakojimas apie moterų kovą už savo teises bei tikėjimą antgamtiniais dalykais. Apie paslaptis ir intrigas, apie išsipildžiusias ir sudužusias svajones.