Tikrai labai unikali knyga. Labai savito stiliaus. Nesu kitos tokios skaičiusi. Forma labai fragmentiška visomis prasmėmis, o kaip ir būdinga fragmentams, tik juos visus sudėliojus į vieną, atsiveria visas vaizdas ir susidaro...

Tikrai labai unikali knyga. Labai savito stiliaus. Nesu kitos tokios skaičiusi. Forma labai fragmentiška visomis prasmėmis, o kaip ir būdinga fragmentams, tik juos visus sudėliojus į vieną, atsiveria visas vaizdas ir susidaro tikrasis kūrinio įspūdis. Pabaigus skaityti.
Panašu, kad knyga veikiau tokia abejingų nepaliekanti, t.y, skaitytojams arba labai patiks, arba labai nepatiks :D
Man tai labai patiko. Labai patraukia į susimąstymus, ypač pabaigoje.

Nieko tikriausiai labai smarkiai nenustebinsiu, tačiau ši knyga mane įtraukė nuo pat pirmojo skyriaus. Autorius puikiai "mėtė kabliukus", kuriuos sekant norėjosi tik skaityti ir sužinoti kaip įvykiai klostysis toliau. Nors tik...

Nieko tikriausiai labai smarkiai nenustebinsiu, tačiau ši knyga mane įtraukė nuo pat pirmojo skyriaus. Autorius puikiai "mėtė kabliukus", kuriuos sekant norėjosi tik skaityti ir sužinoti kaip įvykiai klostysis toliau. Nors tik pradėjusi skaityti, šiek tiek baiminausi šios knygos puslapių skaičiaus, tačiau man skaitymas neprailgo, o ir istorija nepasirodė per daug ištęsta. Patiko man Anos personažas bei tai, kaip tikroviškai autorius ją atvaizdavo. Knygos pati mintis gal ir nebuvo pati orginaliausia, bet šiuo metu ši knyga buvo būtent tai, ko man norėjosi. Praleidau puikų laiką su šia istorija, kuri be galo kinematografiška, o ir pasirodo, jog ne šiaip sau. Pernai metais pagal šią knygą buvo sukurta ekranizacija. Rekomenduočiau šią knygą perskaityti tiems, kurie nebijo pasikapstymo giliau po žmogaus išgyvenimus, patirtas traumas bei kitas patirtis. Netikėti siužeto posūkiai Jus tikrai nustebins!

Begalo patiko. Labai norėjau šios knygos, laukiau jos. Kai gavau sužinojau, kad surišta rankų darbo knyga, tai tapo dar svarbesnia.
Pačios eilės kupinos meilės ir emocijų jai, įvairiausių - įskaitant skausmą. Bendrai Inga...

Begalo patiko. Labai norėjau šios knygos, laukiau jos. Kai gavau sužinojau, kad surišta rankų darbo knyga, tai tapo dar svarbesnia.
Pačios eilės kupinos meilės ir emocijų jai, įvairiausių - įskaitant skausmą. Bendrai Inga man yra moteriškumo pavyzdys, ji kelianti žavėsį.

Tik pradėjusi skaityti šią istoriją supratau, jog tai nebus vieno vakaro skaitinys. Nors knyga palyginus gana plona, tačiau ji iš tų, kurias reikia skaityti niekur neskubant bei su pasimėgavimu.
Kūrinio pradžia man pasirodė...

Tik pradėjusi skaityti šią istoriją supratau, jog tai nebus vieno vakaro skaitinys. Nors knyga palyginus gana plona, tačiau ji iš tų, kurias reikia skaityti niekur neskubant bei su pasimėgavimu.
Kūrinio pradžia man pasirodė truputį nuobodoka, vis laukiau kažkokios kulminacijos. Perskaičius kiek daugiau nei pusę knygos, mane vis labiau domino Grėtės asmenybė bei jos santykiai su Janu. Ši istorija puikiai atskleidė menininkų pasaulį ir tai, jog jie pasaulį mato tikrai kitaip, nei tiesiog eilinis žmogus. Buvo tikrai įdomu skaityti apie paveikslo tapymo procesą bei Grėtės įsiliejimą į dar nepažintą pasaulį.
Ekranizaciją ketinu dar tik žiūrėti. Viliuosi, jog jis man patiks ne ką mažiau, nei ši knyga.

Man patinka kaip rašytoja pasakoja. Istoriniai įvykiai pateikiami per moters sielą. Tekstas – ne sausi faktai, kurie iškelia caro - imperatoriaus darbus, o moters išgyventos situacijos, jos matymas, jos supratimas, jos...

Man patinka kaip rašytoja pasakoja. Istoriniai įvykiai pateikiami per moters sielą. Tekstas – ne sausi faktai, kurie iškelia caro - imperatoriaus darbus, o moters išgyventos situacijos, jos matymas, jos supratimas, jos požiūris, jos dalyvavimas.

Man patinka, kad rašytoja rado kitokį būdą papasakoti istorinius faktus - per carienės Jekaterinos I prizmę. Atrodo, kad persikėli į caro šeimos vidų ir dalyvauji kasdienybėje, kur matai, koks nestabilus, koks žiaurus gali būti tas gyvenimas. Man patiko toks pasakojimas, kai gali pajausti baimę, gėdą, alkoholio kvapą, pamatyti įtūžį veide, pamatyti smurtą, pamatyti tamsias žmogaus puses. Kuriame istoriniame romane rasi tiek klampaus jausmo, tiek savijautos, tiek išpažinties?

Kad ir kaip ten buvo istorijoje, bet šitas pasakojimas mane palietė empatiškai. Tai moters jausmai, moters išgyvenimai, moters kantrybė, moters išmintis... net kova už būvį. Herojės išlikimo formulė: „Būti žemesnė už žolę, tylesnė už vandėnį.“