Nuo pat pirmosios perskaitytos knygos, tai buvo beveik prieš dvejus metus - tapau Kristin gerbėja.
Jos knygos nagrinėja vidinius personažų jausmus bei išgyvenimus ir įtraukia savo pasakojimo realistiškumu.
Dar ši buvo...

Nuo pat pirmosios perskaitytos knygos, tai buvo beveik prieš dvejus metus - tapau Kristin gerbėja.
Jos knygos nagrinėja vidinius personažų jausmus bei išgyvenimus ir įtraukia savo pasakojimo realistiškumu.
Dar ši buvo neskaityta, tad kibau su nekantrumu 🤩

Anė - moteris, kuri visuomet pirmoje vietoje galvoja apie kitus, o tik paskiausiai apie save.
Jos ir Bleiko dukrai Natalijai išvykus į koledžą, jos vyras jai pareiškia, jog nori skyrybų ir yra įsimylėjęs jaunesnę moterį.
Anei tai buvo labai netikėta ir didžiulis išbandymas.. Po dvidešimties metų santuokoje, ne taip lengva viską užbraukti ir gyventi lyg niekur nieko..
Bandydama susivokti savo jausmuose, Anė nuvyksta į savo gimtąjį miestą - Mistiką, kuriame sutinka savo pirmąją meilę Niką.
Ji net nenumano, kiek netikėtumų jai paruošė likimas.. Ir kaip teks pakovoti dėl savo svajonių..

Man ši istorija skaitėsi gana neblogai, bet skaitant vis aplankydavo jausmas, jog kažką panašaus kažkada jau skaičiau..
Pats pasakojimas nebuvo blogai parašytas, bet man ši knyga pasirodė kol kas pati silpniausia iš visų, kurias iki dabar esu skaičiusi.
Knyga verta perskaityti, ypač Kristin gerbėjams. Bet manęs asmeniškai ji nepalietė, kaip pavyzdžiui "Namų frontas". Nepaisant to, Kristin yra puiki rašytoja ir nekantrauju kada į rankas paimsiu kitą jos kūrinį 😍

🐭 Sunki knyga. Visą laiką skaičiau ją su atidėliojimu, nes jaučiau, kad laukia kažkas baisaus. Istorija labai įdomi ir nesunkiai skaitoma, bet paskaitydavau kelis skyrius ir užversdavau knygą tarsi bijodama sužinoti, o kas...

🐭 Sunki knyga. Visą laiką skaičiau ją su atidėliojimu, nes jaučiau, kad laukia kažkas baisaus. Istorija labai įdomi ir nesunkiai skaitoma, bet paskaitydavau kelis skyrius ir užversdavau knygą tarsi bijodama sužinoti, o kas bus toliau. Ši knyga tikrai padeda suvokti, kaip gimsta terorizmas, kaip paprastas žmogus pasiryžta susisprogdinti vardan Dievo, kaip interpretuojami šventraščių žodžiai, kaip paveikiama psichika. Knyga paremta tikromis Šiaurės Kaukazo gyventojų istorijomis, tačiau skaitant neretai sunku suvokti, kad kažkur ten žmonės ištikrųjų taip gyvena, taip mąsto, taip tiki. Ir kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad labai dažnai žmonės kažką daro nesusimąstydami, kodėl daro taip, o ne kitaip, bet vedami nesuvokiamo nusistatymo- ką kiti žmonės pasakys.

Jau 4 metus atlieku 5 Tibeto pratimus, bet tik dabar perskaičiau knygą apie juos. Man jų poveikis yra akivaizdus. Knyga įkvėpė tęsti šių pratimų atlikimą ir toliau domėtis Hatha joga, jos filosofija. Suteikė papildomų...

Jau 4 metus atlieku 5 Tibeto pratimus, bet tik dabar perskaičiau knygą apie juos. Man jų poveikis yra akivaizdus. Knyga įkvėpė tęsti šių pratimų atlikimą ir toliau domėtis Hatha joga, jos filosofija. Suteikė papildomų žinių apie istoriją ir technikas. Pateiktas puikus apšilimas ir kitos meditacijos formos, kurios papildo 5 pratimus. Puiki dovana! Jau rytoj pradedu Himalajų klubo susitikimą...gal įkvėps tai ne vieną :)

Toks laaaaabai keistas jausmas. Labai. Man ji pasirodė keista, gana nenuspėjama. Tik pradėjus skaityt galvojau, kad mesiu ką von,negaišiu savo laiko,geriau ką nors kito pasiimsiu. Bet kažkodėl to nepadariau. Netgi visai...

Toks laaaaabai keistas jausmas. Labai. Man ji pasirodė keista, gana nenuspėjama. Tik pradėjus skaityt galvojau, kad mesiu ką von,negaišiu savo laiko,geriau ką nors kito pasiimsiu. Bet kažkodėl to nepadariau. Netgi visai sudomino. Po to vėl pasidarė neįdomu. Tuomet vėl lyg įdomiau. Neįdomu. Įdomu. Tokios savotiškos gaudynės. Iš esmės pati istorija nėra bloga. Aišku, daug kartų skaityta, matyta filmuose ir t.t.,ar kažkas panašaus. Gal tik kontekstas kitoks. Tačiau vietomis man ji pasirodė neišbaigta. Vietos, kurios iš esmės galėtų ar net turėtų būti knygos bombos,taip ir liko neišplėtotos. O kai kurių veikėjų poelgių taip ir nesupratau. Jie tiesiog atsirasdavo,įvykdavo ir tiek. Taip iš niekur. Teks daugiau papildomai pasiskaitynėt,gal ką atkasiu. Be to, knyga,jos personažai kažkiek priminė Didžiojo Getsbio bei Stipri kaip mirtis veikėjus. Kažkuo. Dabar visai filmą norėčiau pasižiūrėt, gal mažiau klaustukų liks.

Penktoji ir paskutinė serijos "HETAVĖJAI Laimės paieškos" dalis.
Lengvai skaitoma kaip ir ankstesnės dalys. Įtraukianti ir intriguojanti. Pagrindinė veikėja - Beatričė - tiesmuka ir nuoširdi gamtos mylėtoja tikra...

Penktoji ir paskutinė serijos "HETAVĖJAI Laimės paieškos" dalis.
Lengvai skaitoma kaip ir ankstesnės dalys. Įtraukianti ir intriguojanti. Pagrindinė veikėja - Beatričė - tiesmuka ir nuoširdi gamtos mylėtoja tikra priešingybė Kristoferiui.
Smagūs veikėjų dialogai vietomis privertė net balsu juoktis.
Buvo įdomu atrasti užuominų ir apie kitų dalių veikėjus bei tai, kaip toliau klostosi jų gyvenimai.

Antroji autorės skatyta knyga.
Žavingas viršelis, lengvai skaitomas tekstas slepiantis ne tokias jau ir lengvas paslaptis. Nuostabūs, turtingi ir gražūs veikėjai, po blizgančiu paviršiumi slepiantys ne tokias skaidriai...

Antroji autorės skatyta knyga.
Žavingas viršelis, lengvai skaitomas tekstas slepiantis ne tokias jau ir lengvas paslaptis. Nuostabūs, turtingi ir gražūs veikėjai, po blizgančiu paviršiumi slepiantys ne tokias skaidriai blizgančias paslaptis.
Nors tekstas pilnas veiksmo ir nuo pat pradžių siužetas prikaustė - į pabaigą dėmesys kažkur išblėso ir pabaiga pasirodė skystoka.
Knyga puikiai tinkama prieššventiniu žiemos laikotarpiu, kai norisi gerų emocijų.

Allesandro Baricco g. 1958 m. Turine. Rašoma, kad A. Baricco XX a. pab. įtalų literatūros simbolis, romanistas, rašantis savita maniera. Rašytojas baigė filosofijos, vėliau fortepijono studijas.
Kažkuriame interviu rašytojas...

Allesandro Baricco g. 1958 m. Turine. Rašoma, kad A. Baricco XX a. pab. įtalų literatūros simbolis, romanistas, rašantis savita maniera. Rašytojas baigė filosofijos, vėliau fortepijono studijas.
Kažkuriame interviu rašytojas sakė: "Paprastai pradedu nuo mažų švytinčių detalių, kupinų man kažkokios svarbios, ypatingos reikšmės." Net įdomu ar misteris Gvynas yra rašytojo "asmeninis demonas".
Rašytojas apie rašytoją, kuriam knygų rašymas yra darbas: "Kai pradedi knygą, esi kupinas kūrybinių ambicijų, tačiau galų gale vis dėlto tai tampa procesu." Ir štai atėjo metas keistis. Džasperis Gvynas parašo 52 dalykus, kurių įsipareigoja daugiau niekada nebedaryti ir paskutinis iš jų - neberašyti knygų... Vadinasi, Džasperis Gvynas vers naują puslapį savo gyvenime ir įdomu, kuo viskas baigsis...
"...turėjo praeiti pro meno galeriją. Tai buvo tokia vieta, į kurią jis niekada nekeldavo kojos, bet šįkart lietus privertė ieškoti pastogės... Grindys buvo medinės, patalpa atrodė labai didelė ir gerai apšviesta. Tada Gvynas pažvelgė į vitrinoje išstatytą paveikslą. Tai buvo portretas."
Nauja idėja - rašyti žmonių portretus. Apgalvotas iki smulkmenų pasiruošimas ir atmosferos sukūrimas, ilgas galvojimas, ilgas stebėjimas, ryšys pirmo žmogaus, kurio portretą rašys, tada rašymas, įrišimas ir atidavimas žmogui... Pats portretas yra atiduodamas žmogui ir, deja, skaitytojui tai lieka paslaptis...
Patiko man šita knyga.
Beje, "Misteris Gvynas" pirma mano skaityta knyga, todėl negaliu palyginti su kitomis rašytojo knygomis.