Tai, kad ši knyga pateko į mano rankas, lėmė daug gerų, visiškai atsitiktinai, tačiau intensyviai, už akies kliūnančių, atsiliepimų skaitytojų klubuose. „Gyveno kartą Uvė“ yra mano pirmoji skaityta Fredrik Backman...

Tai, kad ši knyga pateko į mano rankas, lėmė daug gerų, visiškai atsitiktinai, tačiau intensyviai, už akies kliūnančių, atsiliepimų skaitytojų klubuose. „Gyveno kartą Uvė“ yra mano pirmoji skaityta Fredrik Backman knyga ir esu tikra, kad ne paskutinė.

Kaip ir daugelį skaitytojų, pačioje kūrinio pradžioje, savo atšiauriu charakteriu ir atžagariu elgesiu Uvė mane išties erzino. Apie tokius žmones kaip jis, sakoma- „nors kuolą ant galvos tašyk“. Užsispyręs, kategoriškas kietakaktis, kuris pripažįsta tik vieną tiesą ir ji turi būti jo paties. Jis laikosi griežtos rutinos, turi nelaužomas taisykles ir savitą požiūrį į pasaulį, kuris nudažydas dviem spalvomis - juoda ir balta. Jo žmona Sonja, buvo tarsi vaivorykštė, kuri į jųdviejų gyvenimą subtiliai įnešė visas kitas spalvas. Uvė - konstruktyvus, šalta širdim, aštriu protu, atidžiai pasveriantis kiekvieną už ir prieš, atvirai nedemonstruojantis jausmų bei emocijų. Sonja, vienintelis žmogus žemėje, kuri jį suprato ir besąlygiškai priėmė tokį, koks jis yra.

Kūrinyje aprašomas 59 - erių metų užsisklendusio savyje intraverto subjektyvus aplinkos vertinimas, kuris pasaulį mato tarsi didžiulį nesusipratimą. Mirus žmonai Sonjai regis sustoja laikas ir viskas praranda esmę. Istorija pasakoja apie Uvės sprendimą palikti šią betikslę būtį ir nevykusius bandymus atimti sau gyvybę. Vieno tokio nenusisekusio bandymo metu, į Uvės pašto dėžutę automobiliu atsitrenkia ką tik į rajoną atsikraustę naujakuriai, nėščia iranietė Parvanė su kerėpla vyru Patriku bei dviem vaikais. Naujų kaimynų atvykimas aukštyn kojom apverčia niūrią Uvės kasdienybę ir pakeičia pirminius planus. Galop užsisklendusio seno gaižaus bambeklio kaukė pasislenka į šoną ir pamažu atsiveria tikrasis Uvės veidas.

Sakyčiau, kad tai tragikomiška knyga, kurią privaloma turėti namų biblitekoje. Joje aprašomi tokie kritiniai kraštutinumai ir priešingybės, kad vietomis nėjo suvaldyti ašarų, o už poros eilučių jau kvatojausi balsu. Aštri bei įsimintina istorija. Tikrai labai rekomenduoju pasiilgusiems kitokio romano.

Gera, nostalgiška knyga. Centre - meilės trikampis dukters akimis, kuri ieško savo meilės. Labai taikliai autorê aprašo išgyvenimus, pojūčius, nuojautas. Knygos eiga rutuliojasi ne taip kaip tikėtaisi, o ir baigiasi...

Gera, nostalgiška knyga. Centre - meilės trikampis dukters akimis, kuri ieško savo meilės. Labai taikliai autorê aprašo išgyvenimus, pojūčius, nuojautas. Knygos eiga rutuliojasi ne taip kaip tikėtaisi, o ir baigiasi nelaimingai. Gaila, kad likimai susiklosto ne kaip norima. Knygoje daug pasimetusių personažų. Labai graži -dukters ir tėvo linija, ir atstumenti dukters ir mamos linija. Puikūs Kretos aprašymai - atrodo pati nukeliavai.

Viena iš nedaugelio skaitytų knygų, kuri nuvylė... Viena vertus, atrodo, kad viskas gerai,sužinai naujų faktų iš J. Basanavičiaus gyvenimo ir jį sukusios aplinkos,bet tuo pačiu tai yra vien sausas šaltinių atkartojimas be...

Viena iš nedaugelio skaitytų knygų, kuri nuvylė... Viena vertus, atrodo, kad viskas gerai,sužinai naujų faktų iš J. Basanavičiaus gyvenimo ir jį sukusios aplinkos,bet tuo pačiu tai yra vien sausas šaltinių atkartojimas be jokių paties autoriaus nuomonių, įžvalgų. Be to, knygos struktūra taip pat pasirodė gana paini. Daug kas kartojasi po kelis kartus. Kuomet prieš kelis metus(?) šią knygą pirkau Vilniaus knygų mugėj, dėjau labai daug vilčių. Deja, jos nepasiteisino. Ar bent jau didžioji dalis jų nepasiteisino

Kažkada per Goodreads tinklapį buvo galima pasidaryti tokį testą "Kas tavo sielos rašytojas?" ar kažkas panašaus. Ir taip išėjo, kad mano testo atsakymas buvo Anton Čechov. Tai va taip. Aišku, ko gero, ir taip būčiau...

Kažkada per Goodreads tinklapį buvo galima pasidaryti tokį testą "Kas tavo sielos rašytojas?" ar kažkas panašaus. Ir taip išėjo, kad mano testo atsakymas buvo Anton Čechov. Tai va taip. Aišku, ko gero, ir taip būčiau skaičiusi, nes mėgstu klasiką, na, bet kai burtai dar užakcentavo...
"Palata Nr. 6" yra apsakymų rinkinys. Anton Čechov - labai geras pasakotojas. Visos jo istorijos mane įtraukė nuo pat pirmos pastraipos, tik gaila, kad tai apsakymai. Atrodo, tik įsitraukei į veikėjų gyvenimą ir jau baigėsi pasakojimas, jau kitas pavadinimas, kitas pasakojimas.
Anton Čechov - rusų klasikas. Todėl tikrai daug dėmesio yra turtinei atskirčiai, valdymo sistemai, tvarkos nebuvimui valdiškose įstaigose, jaunimo laisvam gyvenimui miestuose, išsilavinimo stokai... taip pat yra ir žmogiškų siautulių, išgyvenimų, šeimos santykių, moterų minčių, kai santuoka sudaroma be meilės ar tam tikras požiūris į kitokias moteris... Nors tai yra XIX amžiaus rašytojas, bet tikrai supratau apie ką rašytojas pasakoja ar ką nori pasakyti. Matyt tam tikra elgesio norma žmogui būdinga nepriklausomai kokiame tu laikotarpyje gyveni.

"...aš žinau, kad Dievas sukūrė mane iš šilto kraujo ir nervų, taigi! O organiškas audinys, jei tik jis gyvybingas, turi reaguoti į visus erzinimus. Ir aš reaguoju! Į skausmą aš atsiliepiu šauksmu ir ašaromis, į niekšybę - pasipiktinimu, į šlykštybę - pasibjaurėjimu. Mano manymu, tai kaip tik ir yra gyvenimas." (Ivanas Dmitričius iš apsakymo "Palata Nr.6")

Manau L. J. Ross tikrai pasistengė ir detektyvas tikrai vykęs. Bent mane knyga įtraukė nuo pat pirmųjų puslapių, o ir iki pat knygos pabaigos nenutuokiau kas yra žudikas. Pasirodė įdomus autorės pasirinkimas, knygą susieti...

Manau L. J. Ross tikrai pasistengė ir detektyvas tikrai vykęs. Bent mane knyga įtraukė nuo pat pirmųjų puslapių, o ir iki pat knygos pabaigos nenutuokiau kas yra žudikas. Pasirodė įdomus autorės pasirinkimas, knygą susieti su pagoniškais ritualais, man tai buvo nauja bei kiek neįprasta, bet tuo pačiu ir tikrai įdomu. Kas mėgta aštresnius detektyvus, šis nebus toks. Bent man vietomis jautėsi, jog ši knyga yra parašyta moters, bet tai tikrai nebuvo blogai. Tiesiog pati knyga nebuvo labai žiauri. Tik tiek.
Rekomenduočiau tiems, kam norisi įtraukiančio bei nenuspėjamo detektyvo. Pati jau nekantrauju, kada imsiuosi antrosios dalies.