Knyga, palikusi didžiulį įspūdį.
Tai pasakojimas apie dvi seseris: vyresnėlę Haną ir jaunėlę Emi. Hana, išgelbėjusi sesę nuo japonų kareivių, pati patenka į sekso vergiją. Dviejų linijų knygoje pasakojama apie...

Knyga, palikusi didžiulį įspūdį.
Tai pasakojimas apie dvi seseris: vyresnėlę Haną ir jaunėlę Emi. Hana, išgelbėjusi sesę nuo japonų kareivių, pati patenka į sekso vergiją. Dviejų linijų knygoje pasakojama apie 16-metės Hanos tragediją ir jau pasenusios Emi išgyvenimus, vaikystėje netekus sesers. Įdomesnė buvo Hanos linija. Atrodė, lyg būčiau skaičius siaubo trilerį.
Po tokios knygos netgi sunku žodžiais išsakyti, ką ji davė. Reikia pajausti...

Heida - mano vaikystės knyga. Negalėčiau suskaičiuoti kiek kartų esu ją skaičiusi. Kai sužinojau, kad vaikams ji privaloma perskaityti pagal mokyklos programą, tiesiog trypiau iš laimės.

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje...

Heida - mano vaikystės knyga. Negalėčiau suskaičiuoti kiek kartų esu ją skaičiusi. Kai sužinojau, kad vaikams ji privaloma perskaityti pagal mokyklos programą, tiesiog trypiau iš laimės.

Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje pasakojama apie našlaitę Heidą, kurią penkerius metus augino mirusios motinos sesuo Deta. Gavusi darbo pasiūlymą Frankfurte, Deta atveža vaiką į Šveicariją atsiskyrėliui seneliui, visų vadinamu Ganyklų Dėde, tiesiai į Alpių kalnus ir be didelių skrupulų palieka. Į ramią atsiskyrėlio kasdienybę, kartu su Heidos atvykimu, pūsteli nauji gaivūs vėjai. Ir nors kalnų papėdės apačioje stūksančiame kaimelyje, apie atsiskyrėlį sklando tamsūs gandai, Heidai jis be galo švelnus ir rūpestingas. Čia ji miega ant šieno, geria ožkų pieną, dienas leidžia gryname Alpių ore. Kasdien su draugu Petreliu ir visa kaimene ožkų keliauja į kalnų ganyklas. Kol staiga, metams praėjus, vieną dieną lyg iš niekur nieko, išdygsta teta Deta, tvirtindama jog surado Heidai vietą ponų Sezamanų namuose, kurie ieško savo mergaitei kompanjonės. Tuose namuose Heida turės puikias sąlygas augti, tobulėti, galės mokytis. Žinoma, Deta nutyli, kad šis sandoris atneš jai finansinę naudą. Nespėjusi susivokti Heida atsiduria Frankfurte, priešingoje nei augo, jai neįprastoje aplinkoje. Prabangus didžiulis namas, tarnai, privačios pamokos, rafinuotas elgesys ir negalinti vaikščioti draugė Klara. Heida ilgisi savo namų, kalnų, ganyklų, senelio. Tačiau aplinkybėms lemiant yra priversta savo ilgesį slėpti ir jo nerodyti, tai reikštų didžiulį nedėkingumą ponams Sezamanams, kurie jai tokie geri ir auklėja kaip tikrą dukrą. Pamažu mergaitė panyra į depresiją. Gyventi Frankfurte gera, tačiau namų ilgesys nenumalšinamas. Šeimininkams tai supratus, pasitarus su šeimos daktaru, Heida nedelsiant išsiunčiama namo. Sunku nupasakoti emocijas, kurios buvo ištransliuotos Heidai grįžtant į kalnus... Antroji knygos dalis pasakoja apie draugės Klaros iš Frankfurto viešnagę Alpių kalnų trobelėje ir jos pasveikimą.

Knygoje nebuvo jokio saldumo ar pompastikos, kurie dažnai sutinkami panašiuose kūriniuose vaikams. Viskas tiesiai šviesiai, be pagražinimų. Autentiška kalba, neįprasta sakinių struktūra, kažkas savotiško ir labai traukiančio. Pamenu, kai buvau vaikas, man ši knyga nesukėlė panašių minčių, o dabar, į ją žiūriu visai kitomis akimis.
Kartu su vaikais žiūrėjome šios knygos ekranizaciją. Turiu pasakyti, kad filmas tikrai pralenkė knygą. Be abejo, buvo nemažai scenų, kurios neatitiko knygos turinio, taip pat kai kurių veikėjų charakteriai kūrinyje aprašyti kiek kitokie. Tam tikros scenos smarkiai sutrumpintos, arba jų išvis net nebuvo. Labai norėjau pamatyti Heidos ir jos močiutės kalnuose ryšį, kuris taip gražiai nupasakojamas knygoje. Tačiau kadrai apie močiutę buvo vos keli ir tokie trumpučiai. Taip pat ekranizacijoje pritrūko detalesnės Klaros sveikimo istorijos, kas knygoje užėmė tikrai nemažą dalį. Tačiau pats filmas pastatytas puikiai.

Knygos pabaigoje, pastabose parašyta, kad Prano Mašioto knygyno vertimas šiek tiek trumpintas. Labai norėčiau perskaityti naujesnio leidimo Heida. Tikrai įdomu ką Pranas Mašiotas praleido ir kaip skamba dabartinis knygos vertimas.

Kai tik pasirodė knyga, ji manęs visai nesudomino ir net neplanavau jos skaityti, kaip ir filmo žiūrėti. Bet filmą teko pažiūrėti kaip namų darbą per kalbos kursus. Na ir ką, labai patiko. Vis mąsčiau, kad kažkada reikės...

Kai tik pasirodė knyga, ji manęs visai nesudomino ir net neplanavau jos skaityti, kaip ir filmo žiūrėti. Bet filmą teko pažiūrėti kaip namų darbą per kalbos kursus. Na ir ką, labai patiko. Vis mąsčiau, kad kažkada reikės ir knygą perskaityti. Praėjo šiek tiek laiko ir vėl grįžau prie Uvės, dabar jau prie knygos personažo. Kadangi jau buvau mačiusi filmą, tai Uvė nenervino nuo pat pradžių, kaip kitus, kurie nežinojo, ko iš jo tikėtis. Mane knyga iškart įtraukė. Skaitėsi lengvai, vis kėlė šypseną. Keletą kartų ir pagraudeno. Buvo gaila, kai knyga baigėsi. Manau, kad vėl reikės pažiūrėti filmą.

Tai filosofinė knyga apie gyvenimą, mediciną.Knyga daugiau biografinė, aprašomi prisiminimai.Kad labai patiko, tai negaliu sakyti.Skaitėsi lengvai, ypač žavėjo pamąstymai apie mirtį. Daug buvo istorinių faktų, ypač apie...

Tai filosofinė knyga apie gyvenimą, mediciną.Knyga daugiau biografinė, aprašomi prisiminimai.Kad labai patiko, tai negaliu sakyti.Skaitėsi lengvai, ypač žavėjo pamąstymai apie mirtį. Daug buvo istorinių faktų, ypač apie Romos imperatorių Tiberijų. Tai žavi istorinė asmenybė, norėtųsi apie jį sužinoti daugiau. Tai pat smagu buvo skaityti tas vietas, kur gydytojas aprašo savo tikslą- įsikurti ant kalvos saloje, viloje San Mikelė. Ir jam pavyksta.

Imdama Kristin Hannah parašytą knygą į rankas žinau, kad jausmų ir emocijų dozė garantuota.
Tekstas išsamus ir išbaigtas, akys lengvai slysta eilutėmis, o puslapiai verčiasi vienas po kito.

Jautri, graudi ir stipri istorija...

Imdama Kristin Hannah parašytą knygą į rankas žinau, kad jausmų ir emocijų dozė garantuota.
Tekstas išsamus ir išbaigtas, akys lengvai slysta eilutėmis, o puslapiai verčiasi vienas po kito.

Jautri, graudi ir stipri istorija apie šeimą gyvenančią užmiestyje: tėvas Maiklas - advokatas, mama Džolina namų šeimininkė ir kariūnė-sraigtasparnio pilotė, 2 dukros: 12 metų beveik paauglė Betsė ir 4 metų pagrandukė Lulu. Atrodytų, tipinė laiminga amerikiečių šeima. Tačiau tik išorės. Viduje pilna nuoskaudų, nesusikalbėjimų, pamirštama meilė ir jos rodymas.
Netikėtai Džolina išsiunčiama į karą ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Maiklas priverstas rūpintis dukromis ir būti daugiau namuose, atlikti buities darbus. Retas vyras būtų tuo patenkintas. O kur dar klibantys santuokos pamatai ir skyrybų slenkstis.
Ir viskas staiga pasikeičia. Džolina grįžta iš karo. Traumuota ir palaužta.
Kaip gyventi toliau su tokiais prisiminimais? Košmarais? Kalte? Kaip atsitiesti po netekčių ir suvaldyti pyktį?..

Vietomis norėjosi tvirtesnės auklėjimo rankos dukroms, ypač paauglei. Būti šitokiai savanaudei ir neatjausti motinos?.. Daug kas tiesiog vyko savaime, be įsikišimo. O daugeliu atveju būtų padėjęs geras pokalbis. Nors tam gal irgi reikia pribręsti?..
Vietomis trūko gilumo: santykių ir karo pasekmių psichologine prasme. Labai paviršutiniškai užgriebta gili tema apie karių psichologinę būklę grįžus namo ir kaip tai veikia artimuosius.

Tačiau visumoje - knyga puiki.

Dvi Kristinos, trys vyrai - Rikas, Bilis ir Viljamas. Ir vienas, atsitiktinai rastas laiškas, sujungęs visų žmonių gyvenimus į vieną istoriją.

Romanas kėlęs pyktį. Na, kaip gi juk galima gyventi su smurtaujančiu alkoholiku...

Dvi Kristinos, trys vyrai - Rikas, Bilis ir Viljamas. Ir vienas, atsitiktinai rastas laiškas, sujungęs visų žmonių gyvenimus į vieną istoriją.

Romanas kėlęs pyktį. Na, kaip gi juk galima gyventi su smurtaujančiu alkoholiku vyru, po kiekvieno išpuolio jam atleisti ir dėl Dievo meilės, vis dar jį mylėti?! Kūrinys sukėlęs intrigą ir prikaustęs dėmesį. Kaip įvykiai klostysis toliau? Kodėl buvo paminėta viena ar kita detalė? Ar vis gi, pasiseks rasti laiško adresatą? O jeigu pasiseks, kaip laiškas pakeis jo gyvenimą? Istorija atskleidusi, jog požiūris “ką žmonės pasakys” yra nedovanotina klaida.

Kristina kelintus metus gyvena su jau pirmąją vestuvių naktį kardinaliai savo elgesį pakeitusiu ir pradėjusiu smurtauti vyru Ričardu. Dėl savo priklausomybės alkoholiui, Rikas neteko darbo, tad jųdviejų šeimą Tinai tenka išlaikyti vienai. Kad kuo mažiau laiko praleistų slegiančioje namų aplinkoje, savaitgaliais moteris be atlygio pluša labdaros parduotuvėlėje. Vieną savaitgalio dieną, tarp atneštų į parduotuvę rūbų, Tina randa neatplėštą voką. Smalsumo vedina, ji perskaito laiško turinį ir jo sujaudinta, nusprendžia surasti adresatą bei įteikti laišką, kuris gavėją turėjo pasiekti prieš daugybę metų. Čia laiko linijos, kaip šiuo metu gan populiaru, išsiskiria į dvi. Vieną, pasakojančią dabarties įvykius. Sudėtingą moters gyvenimą su smurtaujančiu vyru, bandymą ištrūkti iš destruktyvios aplinkos, kurti naują gyvenimą. Ir antrą, kuri pamažu atskleidžia rasto laiško herojų gyvenimus. Sudėtingą meilės istoriją. Skirtumus tarp nevienodo socialinio sluoksnio žmonių. Skaudžias išdidumo pasėkmes. Ir sužlugdytus gyvenimus.

Pabaiga buvo išties netikėta, nors iš tam tikrų detalių jau nujaučiau, kad Kristės ir Bilio istorija smarkiai įtakos Tinos ir Viljamo santykius. Kur čia pasislėpę giminystės ryšiai, kaip Tina išsilaisvino iš Riko gniaužtų ir kokia buvo to kaina, kviečiu paskaityti ir atrasti patiems!

Knyga susiskaitė labai lengvai. Kaip sakau apie panašius kūrinius „plaukiantis savaime“. Patiko autorės rašymo stilius, tad vos įpusėjusi šią ir atsitiktinai pastebėjusi kitą Kathryn Hughes knygą “Paslaptis”, nedvejodama ją įsigijau. Rekomenduoju. Puikus vasaros skaitinys.

Paslaptingas skersgatvis, paslaptingas namas, kuris lyg ir yra, bet tik tam, kad apgaule prisiviliotų tuos, kurių reikia... Štai ir pirma pasakotojų, veikėjų pora: Rita ir Natanas Bišopai. Jie patenka į Sleido namą... Čia...

Paslaptingas skersgatvis, paslaptingas namas, kuris lyg ir yra, bet tik tam, kad apgaule prisiviliotų tuos, kurių reikia... Štai ir pirma pasakotojų, veikėjų pora: Rita ir Natanas Bišopai. Jie patenka į Sleido namą... Čia gražus sodas... šeimininkės sūnus Džouna, žinantis apie Natano košmarus... žaidimas "Lapė ir skalikas"... paslaptinga moteris lange... blėstantis sodas... tamsa... juodas šuns siluetas...
Taip laiptelis po laiptelio vystomas pasakojimas vis įterpiant kokią detalę, kuri sukelia šiurpuliukus... Bent jau aš juos pajutau.
Tikrai geras pasakojimas, įdomios situacijos, puikiai sukurta paslaptingai baugi atmosfera. Tarkim, Stephen King stilius. Man patiko. Tikrai nenuvylė.

Šiame pasakojime įtampa jaučiama nuo pat pirmųjų puslapių. Lygiai taip pat kaip ir baimė.. Sakyčiau ji mus lydi šioje knygoje iki pat paskutiniųjų jos puslapių. Joje pasirodė be galo įdomi liga, su kuria teko susidurti...

Šiame pasakojime įtampa jaučiama nuo pat pirmųjų puslapių. Lygiai taip pat kaip ir baimė.. Sakyčiau ji mus lydi šioje knygoje iki pat paskutiniųjų jos puslapių. Joje pasirodė be galo įdomi liga, su kuria teko susidurti mūsų knygos pagrindinei veikėjai Alei. Tai - prosopagnozija. Tai sutrikimas, kuris atsirado po galvos traumos. Dėl jo pagrindinė veikėja negalėjo atpažinti veidų. Labi įdomus toks siužeto posūkis, bent jau man taip pasirodė.
Pats trileris tikrai įtraukė ir jį perskaičiau vos per porą vakarų. Tačiau aš per greitai pradėjau nujausti, kas gi yra vienas iš pagrindinių blogiečių. Tad man šiek tiek tai sugadino skaitymo malonumą, nes labai smagu būna ,kai nepavyksta to padaryti iki knygos pabaigos. Šį kartą deja, bet viskas buvo kiek kitaip. Ir pati istorija bent manęs neįtikino šimtu procentų. Kažko vis dėlto man pritrūko.