Šią knygą pirkau prieš metus, pabuvau dėl jos entuziastinga dieną ir tada padėjusi į lentyną pamiršau ilgam. Vis tik ateina atostogų metas, kai protinga prigriebta plonesnes, mažesnes, o svarbiausia plonais viršeliais...

Šią knygą pirkau prieš metus, pabuvau dėl jos entuziastinga dieną ir tada padėjusi į lentyną pamiršau ilgam. Vis tik ateina atostogų metas, kai protinga prigriebta plonesnes, mažesnes, o svarbiausia plonais viršeliais knygas. Va, taip ir atėjo eilė puikiajam Tadashi Suzuki, jo teatro filosofijai ir vaidybos metodo subtilybėms...

Nors daviau tris žvaigždutes, knyga tikrai nebloga ir mane maloniai nustebino (tiesiog gal pati jos koncepcija sunkiai galėtų ištempti iki ketvirtos žvaigždutės "really liked it" paprastam "prašalaičiui", t. y. ne aktoriui ar bent šiaip teatro žmogui). Vis dėlto radau įdomios analizės, buvo apžvelgtas graikų klasikinis, realistinis ir absurdo teatras (bruožai, skirtumai ir kritika(, pasakota apie tradicinius Japonijos teatro žanrus no ir kabuki (ką be proto užsimaniau pamatyti gyvai). Tikiu, kad daug išmanančia apie teatrą asmeniui, šita knyga pasirodys per paviršutiniška, nes čia tarsi T.S. stekstų, kalbų, interviu rinkinys, kas dėliojasi kaip žavi mozaika, bet, matyt, į gelmes per daug nekeliauja... Vis tik pradedančiajam teatro kritikui ar bent spektaklių fanui, galvojančiam rinktis karjerą teatre šią knygelę būtų pravartu paskaityti.

Man asmeniškai labiau patiko net ne pats Suzukio metodas, o jo filosofijos perliukai apie kūrybą, profesionalumo, žmogaus egzistenciją ar socialinį aktyvizmą. Pagalvojau, kad tikrai norėčiau paskaityti jo dienoraščių/kūrybos užrašų ar užtaikyti ant kokios dokumentikos apie T.S.

Ar rekomenduočiau kitiems? Na, jei mėgstate teatrą, norite į jį geriau gilintis ne kaip į pramoga, o kaip socialinį/kūrybinį reiškinį, tada vertinga paimti "Kultūra - tai menas" į rankas, bet šiaip eiliniam skaitytojui kažin ar būtų įdomu. Čia jau iš anksčiau turi būti pasėta meilės teatrui sėkla :)