Wow trūksta žodžių ją perskaičius , vien tik ditirambai jai. Viskas parašyta dešimtukui. Prikaustyta buvau iki pabaigos, skaičiau mėgaudamasi ir vis taupiau, kad nesibaigtų ji. Tuo pačiu ir daug sužinojau apie pabėgelius...

Wow trūksta žodžių ją perskaičius , vien tik ditirambai jai. Viskas parašyta dešimtukui. Prikaustyta buvau iki pabaigos, skaičiau mėgaudamasi ir vis taupiau, kad nesibaigtų ji. Tuo pačiu ir daug sužinojau apie pabėgelius ir jų tradicijas. Nors buvau skeptiškai nusiteikus, nes maniau , kad man rytų tema nepaeis. Dar kartą knyga įrodo, kiek nereik būti su nusistatymu. Ji davė peno. Literatūrine prasme ir nuostabiai parašyta.Ačiū Junda Vaitke už šią istoriją, vis man galvoj kirbeno mintis ar čia tikra ar ne, parašyta taip įtaigiai, kad rodos ir pati rašytoja šitą išgyveno pati . Dabar vėl teks laukti kitos knygos ir žiūrėti ar nenusileis pirmtakėm. Rekomenduoju imt ir skaityt

Istorija šiek tiek neįprasta.. Dženė prie lango lūkuriuoja ir laukia negrįžtančio savo aštuoniolikmečio sūnaus. Nerimo jausmą netrukus pakeičia kraują stingdanti baimė. Ji pamato, kaip jos sūnus Todas smeigia peilį į...

Istorija šiek tiek neįprasta.. Dženė prie lango lūkuriuoja ir laukia negrįžtančio savo aštuoniolikmečio sūnaus. Nerimo jausmą netrukus pakeičia kraują stingdanti baimė. Ji pamato, kaip jos sūnus Todas smeigia peilį į visiškai nepažįstamą žmogų.
Policija suima jos sūnų. Tą naktį moteriai nebelieka nieko kito, tik eiti miegoti.. Atsibudusi kitą rytą Dženė supranta, jog tai yra vakarykštė diena.. Jos sūnus nieko nesužeidęs ir nėra suimtas policijos..
Moteris susimąsto, galbūt yra galimybė pakeisti įvykių eigą? Kitą rytą Dženė atsikelia "nukeliavusi" keletą dienų. Vėliau savaičių, o vėliau metų.. Panašu, jog viskas slypi kur kas giliau, nei ji manė. Ji turi vienintelę išeitį. Viską išsiaiškinti ir užkirsti kelią nusikaltimui.

Trilerio pradžia buvo šiek tiek painoka, nes reikėjo įsijausti ir prisitaikyti prie dienų/savaičių/metų šokinėjimo. Tačiau tai pavyko padaryti gana greitai ir sklandžiai. Tikrai įdomi šios knygos mintis - kelionės laiku. Neabejoju, jog ne visiems šis siužeto vingis patiks, tačiau man jis tikrai patiko. Jo dėka ši knyga tapo kitokia. Išskirtine.
Trumpi skyriukai, o kiekviename iš jų pažerta vis daugiau naujų detalių. Skaitytojui belieka jas sekti ir laukti pasakojimo atomazgos. Autorė tikrai mane nustebino ir nesitikėjau to, kas nutiko.
Tad tikrai labai neblogas trileris, kuris galbūt ir nesukėlė to "wow" efekto, tačiau praleidau gerą laika su šia knyga, o ir skaityti nebuvo nuobodu.

Amerikoje gyvenanti ir studijas pabaigusi Arija, kaip ir kasmet, grįžta atostogų pas senolę į pasiilgtą Labanoro girią. Bet jau prieš kelionę sustiprėja jos vizijos, kuriose ji regi seniai ežere nuskendusią jauną...

Amerikoje gyvenanti ir studijas pabaigusi Arija, kaip ir kasmet, grįžta atostogų pas senolę į pasiilgtą Labanoro girią. Bet jau prieš kelionę sustiprėja jos vizijos, kuriose ji regi seniai ežere nuskendusią jauną dvarininkaitę Elzę. Vizijos ir daug neatsakytų klausimų, pastūmėja pagrindinę veikėją pasigilinti, kaip galėjo nutikti tokia nelaimė, kas su tuo gali būti susijęs. Bandant įminti šią mįslę, ji susipažįsti su Kajumi, kuriam dabar priklauso Elzės dvaras. Paslaptys, meilė, aistra, mistika... Atrodytų, ko dar gali trūkti. Deja, buvau kiek strigusi su šia knyga, net skaitymo blokas kvėpavo kažkur šalia, bet sugebėjau atsilaikyti maždaug. Ir net nežinau, ar labai galiu kaltinti vien knygą, nes pagrindinis dalykas, kuris mane nervino, buvo rašymo stilius, kuris labai priminė manąjį, o aš nepuoselėju to tikriausiai ne veltui. Ir gal tik man taip atrodė, nes pati taip mėgau rašyti, tarsi visas gyvenimo pamokas ir protingas mintis bandoma sukišti į tekstą, bet tik dar kartą sakau, jog tai gali būti tik mano dalykas. Vietomis ir dialogai atrodė labai neįtikinami, bet link knygos pabaigos ėmiau suprasti, jog tikriausiai toks ir buvo užmanymas. Idėja tikrai įdomi, bet manęs visiškai įtikinti ir įtraukti, deja, nepavyko. Pirmoje knygos dalyje labai erzino ir perdėtas vardo naudojimas, bet čia tikriausiai lietuvių kalbos mokytojos įkalta, kad egzistuoja įvardžiai, nieko sau padaryti negaliu. Labai labai norėjau perskaityti šią knygą, buvau mačiusi daug gerų atsiliepimų, būtent dėl to galvoju, kad gal vis tik ne laiku ji atsidūrė mano rankose... Kaip bebūtų, tikiu, kad tai tik autorės kelio pradžia ir toliau bus tik geriau!

1936-ieji metai. Stefanas Noimanas kilmingų žydų šeimos sūnus. Jo kasdienybė - įprasta penkiolikmečiui vaikinui. Jis lanko mokyklą, leidžia laiką su savo drauge Sofija bei bando parašyti savo pirmąją pjesę.
Jo...

1936-ieji metai. Stefanas Noimanas kilmingų žydų šeimos sūnus. Jo kasdienybė - įprasta penkiolikmečiui vaikinui. Jis lanko mokyklą, leidžia laiką su savo drauge Sofija bei bando parašyti savo pirmąją pjesę.
Jo nerūpestingas gyvenimas atrodo, jog pasikeičia kone per naktį, kuomet Hitlerio kariuomenė įsiveržia į Austriją.
Tuo metu olandė Gertrūda Veismiuler rizikuodama savo gyvybe veža žydų bei dėl politinių pažiūrų persekiojamus krikščionių vaikus. Ši misija tampa vis pavojingesne, nes vis daugiau Europos šalių uždaro savo sienas. Vaikai šią moterį vadina teta Trude. Tad teta Trudė nuo šiol pradeda kelionę su laiku.. Kurio ji turi nedaug, o reikiamų išgelbėti vaikų - daugybė.

Tikrai jautri, bet tuo pačiu ir teikianti šiokią tokią viltį istorija. Nelabai ką nustebinsiu pasakydama, jog buvo tikrai sunkiai suvokiama skaityti apie tokį žiaurumą tiek su eiliniais žydų tautybės žmonėmis tiek su vaikais. Sunku įsivaizduoti apie tėvų patiriamą skausmą, kuomet jie įsodindavo savo atžalas į traukinį, kuris veža juos ten, kur bus sunku. Guodžia ta mintis, jog tavo vaikas bus išgelbėtas, tačiau tu nežinai ar dar kartą jį pamatysi gyvą ir sveiką.. 🥹
Nesuklysiu sakydama, jog šioje istorijoje mane labiausiak sužavėjo Trudė. Be galo drąsi, empatiška bei pasiryžusi įveikti visas kliūtis moteris. Tikrai ne kiekvienas ryžtųsi tokiai pavojingai misijai.
Įdomiausia tai, jog tokia Getrūda iš tiesų egzistavo. Neįtikėtina, tiesa? Kai ji mirė, jos nekrologe buvo rašoma : "Tūkstančio ir vieno vaiko motina, kuriai žydų vaikų gelbėjimas tapo gyvenimo prasme."
Man ši knyga tikrai patiko, nors ir pradžia skaitėsi truputį sunkiau, bet skaitant toliau, patiko vis labiau. Rekomenduoju ieškantiems įtaigaus bei įdomaus istorinio romano.

Karts nuo karto patinka man į rankas paimti meilės romaną. Smagu pasinerti į kupiną jausmų istoriją ir viską išgyventi kartu su veikėjais. Ar man patiko pirmoji pažintis su Elsie Silver? Labai! 😍

Profesonalus bulių...

Karts nuo karto patinka man į rankas paimti meilės romaną. Smagu pasinerti į kupiną jausmų istoriją ir viską išgyventi kartu su veikėjais. Ar man patiko pirmoji pažintis su Elsie Silver? Labai! 😍

Profesonalus bulių raitelis Retas Ytonas šį kartą rimtai prisidirbo.. Leptelėta, atrodo, nekalta frazė.. Tačiau kartais užtenka tiek, jog sugriautum ilgai kurtą karjerą, tarsi kortų namelį. Reto agentas mano, jog dabar svarbiausia užduotis - susigrąžinti nepriekaištingą reputaciją. Tam, jog Retas neprisivirtų dar daugiau košės, jam kompaniją palaikys ir už trumpo pavadžio jį laikys jo dukra Samerė.
Retas jaučia, jog Samerė nėra vien tik dailus veidelis ir gražus kūnas. Ši moteris permato jį kiaurai. Niekas kitas iki dabar nesugebėjo jam sukelti tokių jausmų. Tai gąsdina, nors tuo pačiu ir yra ir nuostabu.

Na ir pirtį čia Elsie mums užkūrė 🥵 Daug jausmų bei emocijų sukėlusi knyga, kuri nebuvo tik eilinis meilės romanas. Labiausiai mane džiugina, kuomet iš knygos gaunu daugiau nei tikėjiausi. Tikrai papirko mane ši istorija, nuo kurios buvo sunku atsiplėšti.
Autorė puikiai atskleidė raitelių jausmus bei išgyvenimus prieš susitinkant akis į akį su buliumi aptvare. Tiesiog sužavėjo Retas. Be galo vyriškas, tvirtai žinantis ko nori. Nebijantis išsakyti savo jausmų ir galintis būti švelnus bei jautrus, kai to reikia. Jo ir Samerės rūpestis vienas kitu, tiesiog tirpdė mano širdį 🥹 Knygos pradžioje Samerė manęs iš karto nesužavėjo, tačiau skaitant toliau pažinau ją geriau ir ji pasirodė be galo empatiška bei taip pat jautri mergina. Reto visa šeima taip pat puikiai tiko šioje istorijoje. Buvo smagu skaityti apie Reto ryšį su savo šeima. Ypač smagios išdaigos kartu su broliais 🤭 Žinoma, jog nebuvo apsieita be 🌶 scenų, tačiau jos nebuvo vulgarios. Visko buvo tiek, kiek reikia.
Pamilau šios knygoa veikėjus. Knygos pabaigoje galėjome sužinoti, jog kita knyga vadinsis "Beširdis"ir tai, kas mūsų joje lauks 😍 Tikiuosi, jog leidykla Jotema nevers ilgai laukti ir mus pradžiugins nauju Elsie Silver romanu.

Sužinojusi apie senelio mirtį Lilijana parvyksta į gimtąjį miestelį. Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes pastaruosius aštuonerius metus ji praleido Niujorke.
Gimtuose namuose ji visuomet jautėsi svetima, atstumta bei...

Sužinojusi apie senelio mirtį Lilijana parvyksta į gimtąjį miestelį. Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes pastaruosius aštuonerius metus ji praleido Niujorke.
Gimtuose namuose ji visuomet jautėsi svetima, atstumta bei nesuprasta.
Nepaisant to, čia ji bus saugi. Bent kol kas. Praeitis ją vejasi, tačiau Lilijana pasiryžusi susigrumti su savo vidiniais demonais..

Dar pernai skaityta Erikos knyga "Melo kaina" mane tikrai papirko. Istorija buvo pagauli bei emociškai paveiki. Tad tikėjausi ir iš šios knygos nemažai. Kad ir kaip bebūtų liūdna, tačiau ši istorija neišpildė mano lūkesčių..
Nepajutau jokio ryšio su knygos veikėjais, o ir pati istorija manęs nepalietė taip, kaip būčiau to tikėjusis. Vietomis atrodė, jog kuriama įtampa, kuri pasirodė šiek tiek pritempta ir perspausta. Keletas siužeto posūkių mane nemaloniai nustebino ir nors vėliau situacija pasikeitė, tačiau mano nuomonės apie knygą nepakeitė. Nei į gerą, nei į blogą. Buvo ir įdomių epizodų, kuriuose Lilijana stengėsi suprasti save bei tai, kas vyksta jos gyvenime..
Galbūt tai buvo tiesiog ne mano knyga ir tikiu, jog ši istorija suras savo skaitytojus 📖