Ši knyga man kvepia cinamoninėmis bandelėmis ir kakava 🙃 Labai džiaugiuosi, kad nusipirkau šią knygą @knygynu_tinklas_vaga dar 2019 metais prieš Kalėdas, o baigiau ją skaityti jau 2020-aisiais! Neįsivaizduoju geresnės...

Ši knyga man kvepia cinamoninėmis bandelėmis ir kakava 🙃 Labai džiaugiuosi, kad nusipirkau šią knygą @knygynu_tinklas_vaga dar 2019 metais prieš Kalėdas, o baigiau ją skaityti jau 2020-aisiais! Neįsivaizduoju geresnės užbaigti ir pradėti metams 😍 Knygoje fantazija persipina su realybe, ryškiai aprašomi charakteriai, kurie skaitant tampa tarsi šeimos nariai, kiekvienas su savo keistumais, džiaugsmais ir problemomis 💛 Gera nuotaika ir viltimi spinduliuoja 7-erių metų mergaitės natūralus naivumas, tiesmukumas, besąlygiškas žmonių priėmimas.. Ši knyga man buvo gylis paprastume ❤ O Fredrik Backman mano naujasis vykęs atradimas ! Tai autorius, mokantis įtraukiančiai, paprastai, bet ne prastai, pasakoti apie gilius ir prasmingus dalykus 😊❤ Pagrindinė knygos veikėja - 7-erių metų mergaitė, kuri be galo myli savo močiutę, su ja kartu keliauja į fantazijos kupiną pasaulį, klauso močiutės istorijų. Močiutė šioje istorijoje kaip mergaitės superdidvyris, ginantis nuo priešų, skausmo, teikiantis daug džiaugsmo ir priverčiantis tiek juoktis, tiek kartais mirti iš gėdos („Elsa nusivariusi nuo kojų ir iš tikro jau norėtų eiti gulti, tačiau negali, nes močiutė apmėtė policininkus kakais”). Vieną dieną ji, kaip fantazijos šalies riterė gauna užduotį, surasti lobius bei saugoti pilį. Mergaitė imasi šios užduoties ir netrukus supranta, jog jos ir močiutės fantazijų pasaulis nėra jau toks nerealus.
Vietomis istorija painoka dėl fantazijų pasaulio pavadinimų. Skaitant supranti, jog kiekvienas pasakos veikėjas, turi reikšmę ir tampa kiek sudėtingiau, kuomet kiekviename fantazijos pasaulio kampelyje imi ieškoti, spėlioti reikšmes. Tačiau tai tuo pačiu ir žavi.
Knygoje gvildenamos žmonių santykių temos. Tai, kas esame viduje ir tai, ką transliuojame aplinkiniams. Apie tai, jog kartais reikia žvelgti daug plačiau ir giliau. Ir suteikti žmonėms šansą.
Mintis: visi esame žmonės su savitomis praeitimis, savitu bagažu. Gyvename taip, kaip mokame. Dažnai verta pažvelgti giliau ❤

Senai tokia įtraukianti knyga buvo mano rankose, nors ir daug žiaurumo bei keiksmų bendro vaizdinio nesugadino.Neslėpsiu, tokios knygos turėjimas man pridėjo šiek tiek daugiau pasitikėjimo savimi ir aukštesnės savivertės....

Senai tokia įtraukianti knyga buvo mano rankose, nors ir daug žiaurumo bei keiksmų bendro vaizdinio nesugadino.Neslėpsiu, tokios knygos turėjimas man pridėjo šiek tiek daugiau pasitikėjimo savimi ir aukštesnės savivertės.
Tada aš dar nežinojau, bet pasirodo, kartu su savimi pasiėmiau ne tik knygą, bet draugę, kurioje atradau tiek daug savęs, jog pati nustebau. Ir tik noriu "prisiduoti", kad dabar kareiviška košė man reikš visai kitus dalykus nei iki šiol, kad supratau, , kad protingos moterys ne vadovaujasi kvailais principais, o juos pamina su sąlyga, kad sulauks už tai kelis kart didesnės naudos, kad iškilios sielos viduje slepia masės demonų ir kad moteriai suteikta prigimtinė dovana valdyti - tik ne visos tą dovaną išvynioja ir panaudoja. Apie istorinius dalykus ir visus procesus atskleistus knygoje jau net nekalbėsiu.

Kaip buvo gera knygos puslapiais grįžti į jau lankytas ir dar nematytas Portugalijos vietas! Autorė puikiai atskleidė šalies grožį.
Kas užkliuvo, tai korektūros klaidos (nors "Aukso pievos" knygose kitaip ir nebūna...). Taip...

Kaip buvo gera knygos puslapiais grįžti į jau lankytas ir dar nematytas Portugalijos vietas! Autorė puikiai atskleidė šalies grožį.
Kas užkliuvo, tai korektūros klaidos (nors "Aukso pievos" knygose kitaip ir nebūna...). Taip pat nepatiko daugybę kartų pavartoti žodžiai "aš" ir "mes". Na ir labai paviršutiniška knyga. Kad būtų išsamesnė, autorei siūlyčiau aprašyti vieną regioną ar didesnį miestą, o ne visą šalį.

Siužetas labai nuspėjamas ir jau daug kartų sutiktas kitose knygose. Testamentas, vedybų sąlyga, nepasitikėjimas ir gale meilė. Pagrindinė veikėja pavaizduota kaip labai mokyta, nuovoki, protinga, bet iš jos elgesio taip...

Siužetas labai nuspėjamas ir jau daug kartų sutiktas kitose knygose. Testamentas, vedybų sąlyga, nepasitikėjimas ir gale meilė. Pagrindinė veikėja pavaizduota kaip labai mokyta, nuovoki, protinga, bet iš jos elgesio taip kartais neatrodė. Na bet knyga skaitėsi lengvai. Visai patiko.

Tai yra pirmosios autorės knygos “Būti (su) ragana” tęsinys. Šiame magijos kupiname romane subtiliai susipina meilės istorija ir populiariosios psichologijos elementai. Paliečiamos ir nagrinėjamos gan opios temos: savivertė,...

Tai yra pirmosios autorės knygos “Būti (su) ragana” tęsinys. Šiame magijos kupiname romane subtiliai susipina meilės istorija ir populiariosios psichologijos elementai. Paliečiamos ir nagrinėjamos gan opios temos: savivertė, perdegimo sindromas, manipuliacija bei kopriklausomybė. Kaip ir pirmojoje šios knygos dalyje, kūrinyje netrūksta erotikos, kerų bei įtampos. Tad tie skaitytojai, kuriems patiko “Būti (su) ragana” tikrai nenusivils.

Knyga prasideda vienos iš pagrindinių kūrinio veikėjų - Anitos košmaru. Anita studijuoja mediciną Vilniuje. Jos laukia baigiamieji egzaminai, prabangios vestuvės su ilgamečiu draugu Markusu ir rezidentūra Rygoje. Įtemptas gyvenimo ritmas bei vis didėjantis nerimas atsiliepia merginos sveikatai ir kasdien vis labiau kerodamasis tarsi piktžolė, rodo akivaizdžius psichosomatinius simptomus. To matyti nebegalinti vaikystės draugė Vėjūnė, kone per prievartą ištempia Anitą pailsėti ir atgauti pusiausvyros į Varnikų miške, Trakų rajone esantį, brolio Luko žirgyną.

Prisipažinsiu, kad Luko ir Anitos pirmasis susitikimas, bei tą pat akimirką kilusi abipusė aistra man pasirodė šiek tiek dirbtina. Norėjosi ilgesnio perėjimo nuo pažinties iki užsimezgusių jausmų. Vis dėl to, autorė puikiai sugebėjo užmesti jauką ir įtraukti į tolimesnį knygos pasakojimą, kuriame plėtojo tikrąsias Anitos atvykimo į žirgyną priežastis.

Čia, Varnikų miške, ramybės oazėje, srauni Anitos gyvenimo tėkmė nurimsta ir iš šniokščiančios bei purslais besitaškančios upės, pamažu virsta į lėtai čiurlenantį upeliūkštį, kuris ramiai, neskubėdamas, teka savo vaga. Protui pailsėjus merginos pasąmonėje kyla svarstymai ar ji pildo savo pačios svajones, ar tik tenkina kažkieno kito ambicijas. Griežti ir valdingi tėvai kuriantys patogaus gyvenimo planą (sau ar jai?). Vyras iš žinomos ir garsios šeimos (vidinė ir vieša būsimosios santuokos pusė). Tikrieji, giliai slypintys norai ir jausmai... Mintys, kurios sukasi be atvangos, perauga į dvejones.

Kaip bebūtų, atostogoms artėjant link pabaigos, pareigos jausmas užgožia Anitos intuiciją ir ji išvyksta į Rygą ruoštis pompastiškoms vestuvėms. Vos peržengus tėvų namų slenkstį, išgaruoja ta magiška ramybė, kuri gaubė Luko ir Vėjūnės namuose. Išskėstomis rankomis ją pasitinka spaudimas, emocinis šantažas, primestos prievolės ir dirbtinis mandagumas. Nepaisant visko, Anita apsivelka nuotakos suknelę, o ar pasiryš ištarti “taip” ir kas vyks po to, kviečiu paskaityti!

Mes esame savo gyvenimo šeimininkai. Turime laisvę rinktis ir galimybę jį kontroliuoti. Patys sprendžiame kurie žmonės yra verti likti kartu, o kurie tik laikini praeiviai.

Rekomenduoju! Labai patiko ir tikiuosi, kad bus trečioji dalis :)

Tai vienas iš populiariosios psichologijos kūrinių, kuris per pasakojimą skaitytoją moko prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, atleisti, paleisti nuoskaudas, įsiklausyti į savo vidų ir pamilti. Labai patiko autoriaus frazė...

Tai vienas iš populiariosios psichologijos kūrinių, kuris per pasakojimą skaitytoją moko prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, atleisti, paleisti nuoskaudas, įsiklausyti į savo vidų ir pamilti. Labai patiko autoriaus frazė „Viskas kas vyksta mano gyvenime, yra mano minčių ir praeities poelgių rezultatas.“ Išties daug žmonių kaltina aplinkinį pasaulį dėl esamos situacijos, savo problemų, įvairių išorinių dalykų, kurie nepalankūs pačiam asmeniui. Viską vertina iš aukos pozicijos, tačiau problemų šaknų neieško savyje. Viskas ką matome aplinkui, yra tarsi veidrodis, spinduliuojantis mūsų emocijas, požiūrį, vertybes. Ir jeigu žmogus aplinkui mato tik negatyvą, juodą tuštumą, tai klausimas kokia smala verda jo viduje?
Vieno vakaro skaitinys.

Rekomenduoju mėgstantiems savianalizę.

Puiki knygelė apie Paryžiu, menininkus, laiką su draugais ir žinoma, meilę. Skaitoma lengvai, be jokiu keblumu, pagrindinė herojė gali pasirodyti lengvabudė, nežinia, gal ji tokia ir yra. Šią knygą lentynoje statyčiau...

Puiki knygelė apie Paryžiu, menininkus, laiką su draugais ir žinoma, meilę. Skaitoma lengvai, be jokiu keblumu, pagrindinė herojė gali pasirodyti lengvabudė, nežinia, gal ji tokia ir yra. Šią knygą lentynoje statyčiau šalia P. Adriušio Tipelis, jos kažkuo panašios, žavingos abi.

Sakyčiau, jog kaip tokia mažutė ir plona knygelė, ši savyje talpina tiek daug.. Istorija buvo labai jautri bei gyvenimiška, pamokanti bei jaudinanti. Man, suaugusiai buvo sunkiai suvokiama toks "mamos" elgesys, bei visiškai jos...

Sakyčiau, jog kaip tokia mažutė ir plona knygelė, ši savyje talpina tiek daug.. Istorija buvo labai jautri bei gyvenimiška, pamokanti bei jaudinanti. Man, suaugusiai buvo sunkiai suvokiama toks "mamos" elgesys, bei visiškai jos nepateisinau.. Nepaisant to, knygoje buvo gausu kitų - be galo gražių bei prasmingų dalykų : sesers ir brolio ryšys, draugystė bei meilė nepaisant nieko.. Ir nesvarbu, jog žmogus, kuris nėra susijęs su tavimi kraujo ryšiais, gali tau tapti net svarbesnis už tą, kuris yra..Tai visiškai nesvarbu.. Svarbiausia tai, kaip jis su tavimi elgiasi, bei priima tave tokį, koks tu esi iš tiesų.
Puiki knyga, tikrai verta skaitymo tiek vaikų, tiek ir suaugusiųjų. Man labai labai patiko ❤️✨📚