Iš pat pradžių sunkokai skaitėsi dėl rašymo stiliaus. Bet kai įsijauti ir pripranti skaitosi vis įdomiau.
Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad čia pirmas atvejis kai galiu pasakyti frazę " Apie tokią meilę skaičiau tik...

Iš pat pradžių sunkokai skaitėsi dėl rašymo stiliaus. Bet kai įsijauti ir pripranti skaitosi vis įdomiau.
Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad čia pirmas atvejis kai galiu pasakyti frazę " Apie tokią meilę skaičiau tik knygose ". Gal tarpais norėjosi kiek daugiau veiksmo, bet pati knyga užburianti, papasakota meilė tokią stipri ir nuoširdi, kad net malonu skaityti buvo. Išgyvenau jausmus kartu su veikėjais, pikta buvo ant karaliaus motinos ir pamilau Barborą kaip asmenybę. Jos gyvibiškumas užbūriantis.

Knygą perskaityti sudomino tema apie badaujančią mergaitę. Knyga pasakojama slaugės lūpomis, kuri atvyksta stebėti tokio stebuklo, kai vaikas nevalgęs jau keturis mėnesius. Kaip ir įprasta būtų normaliam žmogui, aprašoma...

Knygą perskaityti sudomino tema apie badaujančią mergaitę. Knyga pasakojama slaugės lūpomis, kuri atvyksta stebėti tokio stebuklo, kai vaikas nevalgęs jau keturis mėnesius. Kaip ir įprasta būtų normaliam žmogui, aprašoma situacija itin ironizuojama ir vis ieškoma atsakymų. O ta slaugės ironija tikrai labai laiku ir vietoj, ypač pabrėžia stebuklo absurdiškumą. Pabaiga gan netikėta, bet taip pat itin tinkama. Istorija tikrai įdomiai susiskaitė, veiksmas vijo veiksmą ir nors gan nesąmoninga ir nerealu, kad taip vyktų apskritai, todėl bandoma aiškintis visokiais būdais ir plius pati istorija paremta badaujančių vaikų istorijomis. Taigi, nors ir absurdas, bet paskaityti verta įdomumo dėlei, nes intriga tikrai yra.

Nuo pat pirmųjų puslapių ši knyga mane sužavėjo. Šmaikšti, jautri, o vietomis ir graudinanti.. Bent man taip buvo ją skaitant.. Skaitydama šią istoriją velniškai pykau ant Eleonoros motinos ir buvo sunku suvokti, jog tokie...

Nuo pat pirmųjų puslapių ši knyga mane sužavėjo. Šmaikšti, jautri, o vietomis ir graudinanti.. Bent man taip buvo ją skaitant.. Skaitydama šią istoriją velniškai pykau ant Eleonoros motinos ir buvo sunku suvokti, jog tokie žmonės apskritai egzistuoja.. Šis pasakojimas man sukėlė daug minčių bei apmąstymų.
Dar kartą įsitikinau, kokią galią turi paprasčiausias geras žodis.. Ar poelgis. Skaitant šią knygą, vietomis gerklėje stovėjo gumulas.. Tiesiog.. Patys paprasčiausi žmogiški poelgiai, Eleonoros atžvilgiu atrodė lyg žygdarbiai..
Manau, jog ir savo aplinkoje galime sutikti tokią Eleonorą, tik kartais to nepastebime, o gal ir nenorime pastebėti.
Tikrai verta skaitymo knyga. Pamokanti, sukrečianti bei kupina naujų atradimų istorija. Labai rekomenduoju ją tiems, kam norisi kiek kitokios knygos. Tikiu, jog Eleonorą pamilsite jau nuo pat pirmųjų knygos puslapių.

Lengvas detektyvas kurio nesinori dar kartą skaityti. Pirmą kartą detektyvą skaičiau prisiverdama, nors aprašymas žadėjo, kad intriga prikaustys ir neleis atsikvėpti iki paskutinio puslapio. Tikrai nuvylė, gaila, kad tokia...

Lengvas detektyvas kurio nesinori dar kartą skaityti. Pirmą kartą detektyvą skaičiau prisiverdama, nors aprašymas žadėjo, kad intriga prikaustys ir neleis atsikvėpti iki paskutinio puslapio. Tikrai nuvylė, gaila, kad tokia nuspėjama nuo pirmo puslapio.

Kaip ir pirmą knygą šią vėl norėsiu perskaityti. Ji sudomino ir taip ji vietomis užtęsta ir perspausta, bet nereikia čia norėti, kad viskas bus tobula kartais kai nori papasakoti istoriją vietomis būna, "nei šis, nei tas". ...

Kaip ir pirmą knygą šią vėl norėsiu perskaityti. Ji sudomino ir taip ji vietomis užtęsta ir perspausta, bet nereikia čia norėti, kad viskas bus tobula kartais kai nori papasakoti istoriją vietomis būna, "nei šis, nei tas". Apibendrinus viską galima drąsiai teigti man patiko.

🐭 Užmirštama knyga. Daug kas rašė, kad skaito šią knygą taupydami - po novelę kas vakarą. Aš ją perskaičiau vienu atsisėdimu, nes nepajutau, kad kažką reikia taupyti. Nesakau, kad nebuvo įdomesnių minčių, bet...

🐭 Užmirštama knyga. Daug kas rašė, kad skaito šią knygą taupydami - po novelę kas vakarą. Aš ją perskaičiau vienu atsisėdimu, nes nepajutau, kad kažką reikia taupyti. Nesakau, kad nebuvo įdomesnių minčių, bet žinau, kad po kažkurio laiko net negalėsiu normaliai prisiminti apie ką tos novelės. Prieš kokius 10 metų skaičiau dabar jau AA Kęstučio Navako novelių rinkinį “Du lagaminai sniego”, tai iki šiandien atsimenu, kokį stiprų įspūdį man paliko jo knyga. Gal su novelėm taip yra - arba labai gerai, arba nieko gero. Iš tiesų knygos “Kūnai” aprašymas daug stipresnis nei pati knyga, gal dėl to ir susigundžiau paskaityti ją, nors visai neketinau pirkti šios knygos. Ir dar parašą nuo autorės su savo vardu gavau - tai nei padovanot kam knygos, nei atiduot 🤷‍♀️🤦‍♀️