Oi kaip patiko!!! Pati istorija atrodo kaip istorija, pauglė netekusi sesers, pabėga nuo išprotėjusios mamos. Atsiduria pas tėvą kurio nepažinojo visą savo gyvenimą ir yra išsiunčiama mokytis į privačią mokyklą. Bet ten...

Oi kaip patiko!!! Pati istorija atrodo kaip istorija, pauglė netekusi sesers, pabėga nuo išprotėjusios mamos. Atsiduria pas tėvą kurio nepažinojo visą savo gyvenimą ir yra išsiunčiama mokytis į privačią mokyklą. Bet ten viskas ir prasideda, knygų klubas, bibliotekos, nauji draugai su kuriais gali aptarinėti knygas. Tai tarsi kažkas magiško ir labai žavu. Tas knygų mylėjimas ir jų skaitymas, sėdėjimas kavinukėj, knygų nagrinėjimas. Tiesiog skaičiau su tokiu didelių malonumų apie tai, kad vos baigus pasakiau sau, kad šitą knygą vėl skaitysiu.
Tai yra kažkas artimo kiekvienam, kuris yra "pamišęs dėl knygų".

Turiu aš ją senai, bet nenaudojau ir suprantau kodėl. Nes ji per stora. Man patinka mintis žymėtis ką suvalgei, kada ir kiek ko gėrei, taip pat pažymėti savijautą, bet nenorėčiau naudoti jos DAR KAIP darbo knygos. Visų...

Turiu aš ją senai, bet nenaudojau ir suprantau kodėl. Nes ji per stora. Man patinka mintis žymėtis ką suvalgei, kada ir kiek ko gėrei, taip pat pažymėti savijautą, bet nenorėčiau naudoti jos DAR KAIP darbo knygos. Visų pirma nenorėčiau, kad kažkas matytų mano mitybos užrašus, visų antra, man būtų per mažai vietos naudojant, kaip darbo knygą. Realiai galiu panaudoti tik pusę šios knygos, o dviejų darbo knygų į darbą neštis nesinori :/

🐭 “Po to, kai esi visiškai sugriautas, stoja akimirka, kai viskas tampa tarsi nepaliesta”.
Perskaitai ir šiurpuliai prabėga per kūną. Ir taip keliolika kartų skaitant Romain Gary “Moters šviesa”. Aš nesuprantu šio...

🐭 “Po to, kai esi visiškai sugriautas, stoja akimirka, kai viskas tampa tarsi nepaliesta”.
Perskaitai ir šiurpuliai prabėga per kūną. Ir taip keliolika kartų skaitant Romain Gary “Moters šviesa”. Aš nesuprantu šio autoriaus iki glo, net ir ši knyga, tokia beprotiška, bet mintys... kiek daug nuostabių, gilių minčių. Apie meilę. Santuoką. Mirtį. Išskritinė knyga. Ir vienareikšmiškai - išskirtinis autorius.

Tiesiog vau... Jau senokai skaičiau tokią puikią knygą. Nuo pat pirmojo iki pat paskutiniojo puslapio. Tai ne šiaip sau detektyvinis romanas, o knyga, kuri "kapstosi" žymiai giliau. Man be galo patiko autoriaus rašymo stilius ir...

Tiesiog vau... Jau senokai skaičiau tokią puikią knygą. Nuo pat pirmojo iki pat paskutiniojo puslapio. Tai ne šiaip sau detektyvinis romanas, o knyga, kuri "kapstosi" žymiai giliau. Man be galo patiko autoriaus rašymo stilius ir tai, kaip jis viską pateikė. Autorius sugebėjo tris literatūrinius žanrus susieti į vieną, šią nepaprastą istoriją. Taip pat šioje knygoje atradau daugybę minčių, kurios man patiko : " - Branginkite meilę, Markusai. Laikykite ją savo gražiausiu laimėjimu, savo vieninteliu troškimu. Po vienų žmonių bus kiti žmonės. Po vienų knygų bus kitos knygos. Po šlovės bus kita šlovė. Bet po meilės , Markusai, po meilės lieka tik ašarų druska."
Labai rekomenduoju šią knygą tiems, kam norisi kitokio detektyvinio romano. Tikiu, jog ir Jūs šioje istorijoje atrasite daug daugiau. Tai knyga, kurios dar ilgai nepamiršiu. Tikrai perskaitysiu ir "Baltimorės knygą" įdomu, ką dar Joël turi mums paruošęs.

🐭 Šiaip nesu didelė motyvacinių knygų mėgėja. Atsimenu, anksčiau man jos labai patikdavo, tad skaitydavau vieną po kitos, bet matyt “apsivalgiau”😂. Bet ši Igno Bakėjaus knyga man buvo visiškai kitokia, nes aš...

🐭 Šiaip nesu didelė motyvacinių knygų mėgėja. Atsimenu, anksčiau man jos labai patikdavo, tad skaitydavau vieną po kitos, bet matyt “apsivalgiau”😂. Bet ši Igno Bakėjaus knyga man buvo visiškai kitokia, nes aš neieškojau motyvacijos, o tiesiog praėjus labai panašų kelią kaip Ignas, skaičiau tarsi atpasakotus savo išgyvenimus: kaip tūnai pelkėj, kaip nedrąsu pradėti keistis, kaip aplinkiniai tave klampina atgal, nesupranta, nepalaiko ir koks jautiesi iš tiesų sveikas ir laimingas, kai pagaliau išsilaisvini! Aš jau seniai supratau vieną dalyką - kol pats nepabandysi gyventi švariai, sąmoningai, blaiviai, neskriausdamas kitų būtybių, niekada nesuprasi, kas yra ištikrųjų laisvė ir sveikata, energijos antplūdis ir šviesus, ramus protas. Ir teisingai Ignas rašo, kad žmogus, kuris svaiginasi, nuodija save alkoholiu, nikotinu, neteisingu maistu, negali būti vedlys į sveiką gyvenimo būdą. Labai rekomenduoju paskaityti knygą, jei norisi pokyčių, bet yra nedrąsu. Skaitant šią knygą, mano galvoje atsirado nuojauta, kad atsakiau sau į du klausimus- apie gyvenimo paskirtį ir sportą. Ačiū Ignai!🙏

🐭 Yra keletas knygų, kurias rekomenduoju ne tik perskaityti iki gimstant vaikui, bet ir turėti šalia, kai ištinka tam tikros su vaikų auginimu susijusios problemos. Tokios knygos yra “Nepakeičiamas kaip motinos meilė”...

🐭 Yra keletas knygų, kurias rekomenduoju ne tik perskaityti iki gimstant vaikui, bet ir turėti šalia, kai ištinka tam tikros su vaikų auginimu susijusios problemos. Tokios knygos yra “Nepakeičiamas kaip motinos meilė” (žindymo vadovėlis), “Ramaus miego knyga” ir manau dar ir šita - “Antrasis kūdikis”. Perskaičiau, daug ką įsiminiau, bet kadangi antras vaikas dar tik kažkur mintyse, tai tikiu, kad jam gimus ir atsiradus realioms situacijoms bus tikrai naudinga dar kartą perversti šią knygą. Iš tikrųjų kai laukiesi pirmą kartą, gali net pasimesti nuo literatūros, paskaitų ir kursų pirmakartėms mamoms, o štai apie antrą (ar tolimesnius) nėštumus, gimdymus, pirmiuosiu mėnesius gimus vaikui informacijos yra labai labai skurdžiai. Dažniausiai rašoma apie pirmagimio ir antragimio santykį, tačiau apie mamos emocijas, apie išgyvenimą pasikeitus nusistovėjusiam ritmui informacijos labai mažai. Gal dėl to ši knyga man pasirodė tikrai naudinga. Ir nors jaučiau, kad kartais gylio trūksta, tačiau puikiai suprantu, kad negalėjo autorė išsiplėsti ir smulkiau išdėstyti visas aprašytas (ir neaprašytas) situacijas.